Pastaraisiais metais žiniasklaidoje greičiausiai matėte ne vieną panašią naujieną – verslas ar valstybė regionuose nori statyti naują didelį objektą, tačiau tokie planai sutinkami su vietinių gyventojų skepsiu ar netgi protestais.
Metanolio gamykla netoli Darbėnų, vėjo jėgainių projektai įvairiose šalies dalyse, Baisogaloje įsikursianti ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“, medienos plaušų plokščių gamintojas „Homanit“, nauji kariniai poligonai Tauragėje ir Šilalėje, „Rail Baltica“ vėžė, Kauno Marvelės prieplaukos plėtra, skerdykla Marcinkonyse, planuotos didžiulio Kaišiadorių oro uosto statybos ir t.t. Tai – tik labiausiai įsiminę pavyzdžiai. Vieni taip ir nebus įgyvendinti, o kiti dar tebekelia nemažas aistras.
Lietuvos ateityje laukia ir apsisprendimas statyti branduolinių atliekų saugyklą bei galimai per privačius miškus ir laukus tiesti visiškai šviežią europinę vėžę į Klaipėdą.
Visus bendruomenėms aktualius statybos atvejus ir argumentus į vieną katilą sudėti nebūtų teisinga: kai kada jais tampa aktualūs saugumo ir poveikio sveikatai klausimai, turto nuvertėjimas, tuo tarpu kitais – „vizualinė tarša“ ar tiesiog pokyčių baimė.
Visgi investuotojams atstovaujančios organizacijos pastebi, kad sklypų dideliems projektams, ypač didesnių nei 20 ha, trūksta jau dabar. Štai norint į Lietuvą atvesti didžiulę „Rheinmetall“ gamyklą teko išmainyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) priklausiusį sklypą.
Ar tai reiškia, kad viską, ką Lietuvoje galėjome pastatyti, iš esmės jau pastatėme? Toli gražu ne, sako 15min kalbinti pašnekovai, tuo pačių užsimindami, kad politikams ir verslams ateityje gali tekti nertis iš kailio, siekiant įtikinti naujų projektų nauda vietos bendruomenes.
