Beveik visos sutartys su konkursų laimėtojais buvo pasirašytos 2013 metais. Nuo tada Lietuvoje prasidėjo mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) statybų bumas.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
Tačiau vykę viešieji pirkimai kelia nemažai klausimų, nes daugumoje atvejų konkurencijos nebuvo: didžioji dalis įmonių būdavo atmetamos ir didelės vertės konkursus laimėdavo vieninteliai likę dalyviai. Tiesa, pačių laimėjusių įmonių atstovai teigia, kad jokios institucijos priekaištų dėl konkursų niekada neturėjo.
Įmonės, kurios susižėrė auksinius konkursus
Iš viso Lietuvoje yra dešimt atliekų rūšiavimo gamyklų: Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, Alytuje. Viešųjų pirkimų konkursai jų statybai vyko 2012-2013 metais. Gamyklos pradėjo veikti 2015-2016 metais.
15min išsiaiškino, kad net septynių gamyklų iš dešimties statybų konkursus laimėjo susijusios įmonės – verslininko Vytauto Banio bei jo verslo partnerių bendrovės ir koncernas „Icor“ (buv. „Rubicon Group“).
„NEG Recycling“ laimėjo du konkursus Marijampolėje ir Šiauliuose. Registrų centro duomenimis, dabar „NEG Recycling“ akcininkai yra: V.Banys, „AEnergija“, „New energy group“ ir „Segestra“. Įmonę „AEnergija“ valdo Tautvilis Paulius Jurėnas, „New energy group“ akcininkas – Saulius Velička, bendrovę „Segestra“ per dar kelias įmones valdo baltarusis Siarhei Parfenchyk. Anksčiau, 2014 ir 2016 metais, įmonės akcininkų sąraše per bendrovę „Natila“ buvo ir Adolfas Ginaitis, bet vėliau jo valdančioje struktūroje neliko.
Klaipėdoje konkursą laimėjo „NEG Energy“. Šios įmonės akcininkai 2013 metais buvo beveik identiški (V.Banys, „AEnergija“, „New energy group“ ir „Segestra“). Tik dar prisidėjo bendrovė „City Properties“. Ją anksčiau valdė Rolandas Amšiejus, o nuo 2015 metų bendrovės vienintelis akcininkas yra jau minėtas A.Ginaitis. Tai paskutiniai „NEG Energy“ akcininkų duomenys, kuriuos įmonė pateikė Registrų centrui. Taigi, oficialiais duomenimis, toks akcininkų sąrašas išlieka iki šiol. Beje, pats V.Banys 15min teigė, kad nuo 2014 metų kovo nebėra „NEG Energy“ akcininkas, bet Registrų centre nėra tai patvirtinančių dokumentų.
Dar daugiau, pasirodo, jog įmonė „NEG Energy“ apskritai nėra pateikusi duomenų apie akcininkus Registrų centro juridinių asmenų duomenų informacinei sistemai (JADIS). „Dėl „NEG energy“ – deja, įmonė nėra pateikusi duomenų JADIS, taigi matau tik duomenis pagal vėlyviausius pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyti akcininkai – 2013 ir 2014 m.“, –15min laiške rašė Registrų centro atstovas Vytautas Brazaitis. Todėl iš viso iki galo nėra aišku, kokia tiksliai šiandien yra įmonės akcininkų struktūra.
Alytuje dalį gamyklos statė įmonė „Axis Industries“, kuri priklauso koncernui „Icor“. Jį per Estijos bendrovę „Global Energy Consulting“ valdo Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis.
Dviejų gamyklų statybų Kauno apylinkėse konkursą laimėjo „RTS Infra construction“. Registrų centro duomenimis, dabar šios įmonės vienintelė akcininkė yra kita įmonė „SPV-13“. Pastarosios bendrovės akcijas per pusę valdo bendrovės „Axis Industries“ ir „Degeras“. Įmonė „Axis Industries“, kaip jau minėta, priklauso koncernui „Icor“, o bendrovę „Degeras“ valdo tie patys V.Banio bendražygiai: T.P.Jurėnas bei netiesiogiai, per kitas įmones, baltarusis S.Parfenchyk ir A.Ginaitis.
Vilniuje gamyklos konkursą laimėjo įmonė „Energesman“. Viešojoje erdvėje ne kartą skelbta, kad su šia įmone taip pat buvo susiję tie patys verslininkai. Dabar, Registrų centro duomenimis, „Energesman“ valdo T.P.Jurėnui priklausanti „AEnergija“, baltarusio S.Parfenchyk valdoma „Segestra“, Laura Karklaitė-Čiškauskienė bei įmonė „Pirmoji investicija“. Kiek anksčiau su šia bendrove buvo susiję ir „Icor“ savininkai, taip pat S.Veličkos „New energy group“, A.Ginaitis bei V.Banys.
Taigi, septynių gamyklų statybų konkursus laimėjo verslo ryšiais susijusių įmonių tinklas. Likusių trijų gamyklų konkursus laimėjo į šią struktūrą nepatenkančios įmonės. „Manfula“ laimėjo gamyklos Utenoje statybų konkursą, „Ekoatliekos“ – Panevėžio gamyklos konkursą, o „Veistas“ ir „Plungės lagūna“ – Telšių gamyklos konkursą.
Kas tie „šiukšlynų milijonieriai“?
Su septynių gamyklų statybomis ir 93 milijonais eurų yra susiję aštuoni verslininkai, kurie yra arba buvo konkursus laimėjusių įmonių akcininkai.
Vytautas Banys
Ką valdo: „NEG Recycling“ ir „NEG Energy“ akcininkas (pats teigia, kad „NEG Energy“ akcijų nuo 2014 metų nebeturi). Taip pat anksčiau jis valdė dalį „Energesman“ akcijų, jo šeima valdo įmonę „Versina“, jis – šios įmonės direktorius.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus.
Verslininkas, labiausiai žinomas dėl to, kad buvo „Vėtrūnos“ (dabar vadinasi „Uzvarė“) akcininku. Tačiau jis yra ir kitų įmonių, laimėjusių MBA statybų konkursus, akcininkas. Viešojoje erdvėje verslininkas buvo sietas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu Rolandu Paksu.
Dar daugiau, jo šeimos valdoma ir jo paties vadovaujama bendrovė „Versina“ buvo mažiausiai keturių MBA gamyklų statybų subrangovė: Vilniuje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. „Versinos“ vykdytų projektų galėjo būti ir daugiau, nes Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 15min vienintelis atsisakė atskleisti statybų subrangovus, motyvuodamas konfidencialiomis sutartimis. Taigi iki galo taip ir nėra aišku, kas konkurso laimėtojams padėjo statyti dvi gamyklas Kauno apylinkėse.
Tautvilis Paulius Jurėnas
Ką valdo: Per įmonę „AEnergija“ valdo „NEG Recycling“, „NEG Energy“ ir „Energesman“ akcijas. Per bendrovę „Degeras“ valdo „RTS Infra construction“ akcijas.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Kėdainių.
Verslininkas, kuris per kitas įmones įeina į V.Banio verslo partnerių tinklą.
Saulius Velička
Ką valdo: Per įmonę „New Energy Group“ valdo „NEG Recycling“ ir „NEG Energy“ akcijas, anksčiau per „New Energy Group“ valdė ir „Energesman“ akcijas.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus.
Verslininkas, kuris per kitas įmones įeina į V.Banio verslo partnerių tinklą.
Siarhei Parfenchyk
Ką valdo: Per įmonę „Segestra“ valdo „NEG Recycling“, „NEG Energy“ ir „Energesman“ akcijas. Per bendrovę „Derika“ valdo „RTS Infra construction“ akcijas.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Kėdainių.
S.Parfenchyk yra Baltarusijos pilietis, daugiau informacijos apie jį rasti nepavyksta. Jis per įmonę „Ontra“ valdo kitas įmones – „Derika“ ir „Segestra“, kurios yra akcininkės MBA statybų konkursus laimėjusių bendrovių. Įdomu tai, kad, Registrų centro duomenimis, 2010 metais įmonės „Ontra“ akcininkai buvo visai kiti – su V.Baniu susijusi įmonė „Vėtrūna“ ir „Progresyvus verslas“.
Adolfas Ginaitis
Ką valdo: Per įmonę „City Properties“ valdo „NEG Energy“ ir „RTS Infra construction“ akcijas. Per bendrovę „Natila“ valdė „NEG Recycling“ akcijas, buvo „Energesman“ akcininkas.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Kėdainių.
A.Ginaitis žiniasklaidoje nuskambėjo kaip prabangaus Laurų kvartalo Vilniuje gyventojas, taip pat buvo skelbta, kad jis yra 2010 m. mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko giminaitis. Jis bendrovės „City Properties“ akcijas perėmė iš R.Amšiejaus, kuris yra A.Brazausko anūkės vyras.
Andrius Janukonis
Ką valdo: Valdo „Icor“ koncerno įmonę „Axis Industries“ ir netiesiogiai „RTS Infra construction“ dalį akcijų, buvo susijęs su „Energesman“ akcininkais.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Kauno, Kėdainių, Alytaus, Vilniaus.
Gintautas Jaugielavičius
Ką valdo: Valdo „Icor“ koncerno įmonę „Axis Industries“ ir netiesiogiai „RTS Infra construction“ dalį akcijų, buvo susijęs su „Energesman“ akcininkais.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Kauno, Kėdainių, Alytaus, Vilniaus.
Linas Samuolis
Ką valdo: Valdo „Icor“ koncerno įmonę „Axis Industries“ ir netiesiogiai „RTS Infra construction“ dalį akcijų, buvo susijęs su „Energesman“ akcininkais.
Gamyklos, su kuriomis yra susijęs: Kauno, Kėdainių, Alytaus, Vilniaus.
Iš konkursų buvo masiškai išmetinėjami dalyviai
Viešųjų pirkimų konkursai MBA gamyklų statyboms pasižymėjo viena panašia savybe – daugumoje atvejų nugalėtojas liko vienintelis konkurso dalyvis, nes visi kiti tiekėjai buvo atmetami dėl to, kad neatitiko konkurso reikalavimų.
Konkursus organizavo skirtingi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), kuriuos valdo savivaldybės. Tačiau europinį finansavimą projektams skirstė Aplinkos ministerijos institucijos. Konkursai vyko 2012-2013 metais. Tuo metu Aplinkos ministeriją valdė „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
Vilniaus MBA gamyklos statybų konkurse dalyvavo septynios įmonės, šešios iš jų buvo atmestos, konkurse liko vienintelė laimėtoja – bendrovė „Energesman“. Konkurso vertė – 41 milijonas eurų.
Kauno MBA skelbė viešųjų pirkimų konkursą dviejų gamyklų statybai Kaune ir Kėdainių rajone, konkurse dalyvavo šešios įmonės, penkios buvo atmestos, nes neatitiko pirkimo reikalavimų. Laimėtoja liko vienintelė konkurso dalyvė – „RTS Infra construction“. Konkurso vertė – 32 milijonai eurų. Šiame konkurse varžėsi ir V.Banio bei kitų jo bendražygių valdoma bendrovė „NEG Kaunas“, tačiau ji buvo tarp atmestų įmonių.
Šiaulių MBA gamyklos statybų konkurse dalyvavo trys tiekėjai, du iš jų buvo atmesti, nes neatitiko pirkimo dokumentų. Konkurso vertė – 17 milijonų eurų. Konkursą laimėjo vienintelė likusi dalyvė – įmonė „NEG Recycling“. Iš šios sumos 7 milijonai eurų buvo sumokėti už statybas, kita suma numatyta už operavimą 10 m. laikotarpiui.
Marijampolėje MBA gamyklą norėjo statyti 4 dalyviai. Dviejų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, nes jie neatitiko pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Konkurse dalyvauti liko du dalyviai. Nugalėtojas šiame konkurse buvo renkamas ne pagal mažiausią kainą, o pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Laimėtoja buvo įmonė „NEG Recycling“, kurios pasiūlymas surinko 99,41 balą ir smarkiai pralenkė konkurentę. Konkurso vertė – 9,5 milijono eurų.
Klaipėdos atveju MA gamyklos statybų konkurse dalyvavo trys dalyviai. Du iš jų buvo atmesti kaip neatitinkantys reikalavimų. Konkursą laimėjo vienintelė likusi dalyvė „NEG Energy“. Konkurso vertė – 12 milijonų eurų.
Alytuje konkurse dalyvavo penkios įmonės, dvi buvo atmestos, nes neatitiko reikalavimų. Konkurso nugalėtojas buvo renkamas pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Laimėjo bendrovės „Axis Industries“ ir „Dzūkijos statyba“, abiejų įmonių naudingumo balas buvo tobulas – 100, taigi konkurentai smarkiai atsiliko. Konkurso vertė – 13 milijonų eurų.
Utenoje dalyvavo trys dalyviai, du iš jų buvo atmesti, laimėjo vienintelė likusi dalyvė – įmonė „Manfula“. Konkurso vertė – 11 milijonų eurų.
Panevėžyje buvo rinktasi iš vienintelio konkurso dalyvio – bendrovės „Ekoatliekos“ pasiūlymo. Konkurso vertė – 12 milijonų eurų.
Telšiuose konkurse dalyvavo dvi dalyvės, viena iš jų buvo atmesta, nes pakeitė pasiūlymą. Laimėjo vienintelė likusi dalyvė – įmonių grupė „Veistas“ ir „Plungės lagūna“. Konkurso vertė – 10 milijonų eurų. Beje šiame konkurse kita dalyvavusi įmonė, kuri buvo atmesta, buvo V.Banio bei tų pačių jo verslo partnerių valdoma bendrovė „NEG Telšiai“.
Nemažoje dalyje atvejų iš konkursų išmesti tiekėjai kreipdavosi į teismus, tačiau juose nieko nepasiekė.
Įmonių atstovai: priekaištų dėl konkursų nebuvo
Konkursus laimėjusių įmonių atstovai 15min teigė, kad priekaištų dėl konkursų institucijos neturėjo.
Paklaustas, kaip jo valdomoms įmonėms konkursus pavyko laimėti be didesnės konkurencijos, V.Banys 15min komentavo: „Jei turite omenyje „NEG Recycling“, kurioje esu vienas iš akcininkų, tai, kiek man yra žinoma, nė viename iš dviejų viešųjų pirkimų konkursų dėl MBA gamyklų projektų ši įmonė nebuvo vienintelė dalyvė.“
„Axis Industries“ Rinkodaros skyriaus vadovė Sigita Dabulė 15min teigė, kad nei Kaune, nei Alytuje „Axis Industries“ grupės įmonės nedalyvauja atliekų rūšiavimo veikloje ir nevykdo gamyklų eksploatacijos. Pasak jos, šiuose miestuose konkursai buvo skelbti tik gamyklų statybai. Jokios institucijos jokių priekaištų dėl šių konkursų neturėjo.
Daugiau apie tai, kas pasipelnė iš atliekų rūšiavimo gamyklų ir koks yra jų efektyvumas, skaitykite kituose 15min rašiniuose.
