„Creditinfo Lietuva“ siūlys pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir priimti Kredito biurų įstatymą – tai padėtų visuomenei aiškiau suprasti, kaip ir kokiais tikslais gali būti kaupiami asmeniniai duomenys, taip pat sumažintų nusiskundimų skaičių.
2018 m. gegužę visoje ES įsigaliojusiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) siekiama vieningai apibrėžti, kaip turi būti tvarkomi gyventojų asmeniniai duomenys. Panašių reglamento nuostatų stengiasi laikytis ir ES nepriklausančios šalys, pvz. Šveicarija ar Islandija, taip pat dalis valstybių, dar tik siekiančių narystės ES. Vis dėlto praktika rodo, kad kiekvienoje šalyje gyventojai duomenų apsaugą supranta skirtingai.
Įsigaliojus BDAR skundų padaugėjo dvigubai
Vienu iš griežčiausių požiūrių į asmens duomenų tvarkymą išsiskiria Lietuvos gyventojai. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė pastebi, kad nemažos dalies lietuvių BDAR įsigaliojimas suprantamas kaip visiškas draudimas tvarkyti jų duomenis. Oficialiais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, įsigaliojus BDAR gyventojų skundų skaičius išaugo dvigubai: nuo 480 skundų 2017 m. iki 859 ir 880 skundų atitinkamai 2018 bei 2019 metais.
Gaunamų užklausų analizė rodo, kad skirtingai nuo kitų šalių gyventojų, lietuviams dažniausiai rūpi klausimai, kodėl pasikeitė jų asmeninis kredito reitingas, kodėl nebuvo suteikta paskola, kas išvis domėjosi jų asmens duomenimis. Tuo tarpu kitų šalių gyventojams svarbesni kiti aspektai – pvz., kaip galima pasigerinti asmeninį kredito reitingą ir nuo ko jis priklauso, kam gyventojai yra skolingi, ką reikia daryti norint gauti paskolą.
„Pastebėjome, kad kuo daugiau gyventojų reguliariai tikrina savo duomenis kredito biure, tuo aiškiau jie supranta, kas turi įtakos jų kreditingumui“, – pasakoja D.Krikščiukaitė.
Teisininkės teigimu, Lietuvoje būtina skirti daugiau dėmesio gyventojų finansiniam raštingumui stiprinti, nes daugybės organizacijų veiklos kokybė priklauso būtent nuo asmens duomenų tvarkymo.
Glaudžiai su ES šalimis bendradarbiaujanti Islandija yra vienas iš pavyzdžių, kaip pasiekti susitarimo su gyventojais dėl asmens duomenų tvarkymo.
„Islandijoje gyventojai patys pateikia kredito biurams tiek informacijos apie save, kiek jos gali prireikti naudojantis įvairių institucijų ir įmonių paslaugomis. Taip jie pasiekia dviejų tikslų – savarankiškai valdo asmeninių duomenų apimtis ir užsitikrina, kad kredituojančių įmonių jie bus vertinami objektyviai ir skaidriai, – sako D.Krikščiukaitė. – Šios šalies patirtis gali būti pritaikyta ir Lietuvoje – tokiu būdu paskatintume gyventojus geriau suprasti, kur ir kokia informacija pateikiama, kokių institucijų naudojama.“
Siūlo priimti Kredito biurų įstatymą
Nepaisant daugybės panašumų su Lietuva, kaimynų latvių požiūris į asmens duomenų apsaugą skiriasi iš esmės.
„Didžioji dalis asmens duomenų tvarkoma ir naudojama kredito biurų informacinėse sistemose, todėl labai svarbu aiškiai apibrėžti ir pranešti gyventojams, kas ir kokiais tikslais gali naudotis tokiais duomenimis, – pasakoja kredito biuro ekspertė. – Lietuvoje praverstų Latvijos patirtis – asmens duomenų tvarkymo reglamentavimą galėtų aiškiau apibrėžti Kredito biurų įstatymas.“
Teisininkės teigimu, ES galiojančiame BDAR reguliavime nemažai nuostatų skamba per daug abstrakčiai, todėl suteikia erdvės laisvam interpretavimui. O Latvijoje neseniai priimtas Kredito biurų įstatymas tiksliau apibrėžia, kokiais tikslais gali būti analizuojami asmeniniai gyventojų duomenys, kaip jie tvarkomi ir kas jais gali naudotis, kaip apie tai sužino patys gyventojai.
