Siuntų pervežimo bendrovės „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas pastebi, kad šiuo metu siuntų skaičius iš trečiųjų šalių yra gerokai išaugęs. Tokių siuntų augimo paspartėjimas stebėtas ir gegužės mėnesį.
„Spėjame, kad klientai skuba įsigyti prekes pigiau, kol neįsigaliojo direktyva, naikinanti lengvatas mažos vertės siuntoms“, – 15min komentavo M.Pivoriūnas.
Kaip jau skelbta, nuo liepos 1 d. įsigalios visų ne iš Europos Sąjungos (ES) gautų siuntų apmokestinimas.
Lietuvos pašto gegužės siuntų srautas, preliminariais duomenimis, buvo kiek mažesnis nei balandį. Visgi ir ši įmonė prognozuoja, kad birželį siuntų srautas turėtų išaugti, daliai klientų suskubus prekes įsigyti iš anksto.
„Svarbu pabrėžti, kad mažos vertės siuntos bus apmokestinamos pagal jų atvykimo į Lietuvos paštą datą, nepriklausomai nuo to, kada atliktas prekės užsakymas. Tai reiškia, jeigu prekė užsisakyta gegužės ar birželio mėnesiais, bet Lietuvos paštą ji pasieks liepos 1 d. ir vėliau, siunta bus deklaruojama ir apmokestinama“, – paaiškina Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.
Tuo tarpu liepos–rugsėjo mėnesiais, Lietuvos pašto prognozėmis, siuntų srautas ne iš ES šalių mažės.
Labiausiai kirs siuntų iš Kinijos srautui
Iki šiol pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išimtys buvo taikomos smulkioms siuntoms, kurių vertė, įskaitant siuntimą, buvo iki 22 eurų. Tačiau nuo kito mėnesio pradžios neliks ir šios lengvatos. Visi siuntų iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija ir daugelio kitų gavėjai turės susimokėti importo mokestį, kuris sieks 21 proc.
Jei prekės vertė bus didesnė nei 150 eurų, tuomet papildomai teks susimokėti ir muito mokestį. Pastarasis priklausys nuo konkrečios prekės kategorijos.
Manoma, kad naujoji tvarka labiausiai kirs siuntų iš Kinijos srautui. Kaip teigia Lietuvos pašto atstovai, šiandien apie 70 proc. visų į Lietuvą atvykstančių siuntų sudaro siuntos iš trečiųjų šalių, o didžioji jų dalis atkeliauja būtent iš Kinijos.
Visgi nors bendras siuntų kiekis auga – iš viso per penkis šių metų mėnesius Lietuvos paštas gavo 5,5 mln. siuntų (+ 30 proc.), siuntų iš trečiųjų šalių kiekis sumenko.
„Jau kurį laiką stebime tendenciją, kad siuntos iš trečiųjų šalių Lietuvą pasiekia per kitas Europos šalis, todėl bendras siuntų srautas iš trečiųjų šalių, lyginant su 2020 m., šiemet yra apie 30 proc. mažesnis“, – komentavo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė U.Bartašiūtė.
Pernai pristatytame viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrime apskaičiuota, kad Lietuvos bendrovės dėl prekių iš trečiųjų šalių neteko 142 mln. eurų pajamų. Šis tyrimas buvo atliktas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu. Minėta suma sudarė apie 1 proc. visos prekybos įmonių apyvartos.
Pristatydamas rezultatus, ESTEP ekspertas Titas Budreika dėl situacijos kaltino kai kuriuos verslus, jog šie, žinodami, kad egzistuoja tam tikros mokestinės lengvatos, tiek legaliais, tiek nelegaliais būdais, pavyzdžiui, deklaruojant mažesnę prekės vertę, nei ji yra iš tikrųjų, bandė pasinaudoti dabartinėmis lengvatomis.
Nuo liepos 1 d. tokios praktikos, reaguojant į naująją ES direktyvą, bus panaikintos visoje Europos Sąjungoje.
Pokyčiai palies ne tik PVM lengvatą. ES pristatys ir naujas internetines priemones, leidžiančias įmonėms registruotis ir vykdyti PVM prievoles pagal visas iš prekybos ES gautas pajamas.
Šiomis priemonėmis pakeičiama ankstesnė sistema, kai prekybą internetu vykdančios įmonės privalėjo registruotis PVM mokėtojomis kiekvienoje ES šalyje, kurioje norėjo prekiauti. Tikimasi, kad naujoji sistema padės ES įmonėms sutaupyti iki 2,3 mlrd. eurų atitikties teisės aktams užtikrinimo išlaidų.
Nuo liepos 1 d. įmonės visas iš prekybos ES viduje gautas pajamas galės deklaruoti ir sumokėti atitinkamą PVM elektroninėmis priemonėmis, kas ketvirtį pateikdamos tik vieną ataskaitą ir gimtąja kalba bendradarbiaudamos tik su savo valstybės narės mokesčių institucija, net jei prekybą vykdo užsienio valstybėje.
Geri laikai europietiškoms parduotuvėms?
Nors nauja tvarka pamėgtose parduotuvėse greičiausiai nepatiks pirkėjams, pardavėjai pokyčius pasitinka džiugiomis nuotaikomis.
Didžiausios lietuviškos e.prekybos platformos pigu.lt rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas sako, kad naujosios taisyklės lems didelį ES šalių elektroninės prekybos pokytį.
„Įvedus reguliavimą, vietos rinkoje apsipirkti taps dar patraukliau. Mat pirkti už ES ribų tampa brangu dėl apmokestinimo, sudėtingiau dėl papildomų muitų procedūrų, išaugs ir užsakytų prekių pristatymo terminai. Tuo tarpu tiems, kurie ir iki šiol pirko vietinėse e. parduotuvėse, niekas nesikeis“, – 15min komentavo jis.
Jis sako jau dabar matantis didėsiantį pardavimų šuolį, kadangi šiandien prekės iki 22 eurų sudaro didelę dalį visų pigu.lt užsakymų
„Populiariausi užsakymai šioje kainų kategorijoje yra kosmetikos produktai, prekės vaikams ir įvairūs mobiliųjų telefonų, audio- bei fototechnikos priedai. Per metus turime apie 1,6 mln. užsakymų, kurių suma yra iki 22 eurų. Kasmet stebime pardavimų augimą, o dabar prognozuojame milžinišką šuolį“, – džiaugėsi E.Kačerauskas.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pokyčiams ruošiasi ir pigu.lt partneriai – e.parduotuvės, kurios prekiauja šiame prekybos centre internete. Jos plečia mažos vertės prekių asortimentą, tad, E.Kačerausko manymu, prie žemų užsienietiškų kainų pripratę tautiečiai taip pat neturėtų labai krimstis.
„Naujasis reguliavimas atveria puikias galimybes smulkesnių prekių pardavėjams. Naujausi pakeitimai paskatins ES parduotuves ir plėstis, ir konkuruoti tarpusavyje. Tai – gera naujiena visiems pirkėjams, taip pat ir tiems, kurie šiandien galbūt nuliūdo, kad užsivėrė pigių prekių vartai iš Kinijos“, – prognozuoja E.Kačerauskas.
Pristatymų bendrovės „PirkEU“ direktorius Tomas Bacys mano, kad dėl naujųjų taisyklių Europoje stiprės Vokietijos ir Lenkijos elektroninės parduotuvės.
„Jungtinėje Karalystėje kainos būdavo panašios į Vokietijos internetinių parduotuvių. Dabar, atsiradus mokesčiams ir deklaravimo ypatumams, daug pirkėjų pradėjo rinktis Vokietijos elektronines parduotuves. Jose apsipirkimas yra paprastesnis, nereikia deklaracijų, neatsiranda jokių papildomų mokesčių“, – sakė jis.
Pašnekovo įmonė tautiečiams suteikia galimybę nurodyti pristatymo adresą vienoje iš šešių didžiųjų užsienio šalių, taip pasinaudojant mažesniais vidiniais pristatymo mokesčiais. Vėliau bendrovė prekes pristato į Lietuvą.
ES šalių elektroninės prekybos platformos išloš ir dėl „Brexit“ situacijos. Didelis prekių srautas, anksčiau atkeliaudavęs iš Jungtinės Karalystės, mažėja šiai valstybei pasitraukus iš ES šalių klubo.
Pašnekovas prognozuoja, kad arti esanti ir kultūriškai britams artima Airija, kaip ES narė besinaudojanti visais ES privalumais, tarp lietuvių greičiausiai netaps populiaresnė.
„Vertindami naujas šalis mes atsižvelgiame į klientų poreikius, jie apie Airiją niekada neužsimindavo, mes patys irgi nesvarstėme Airijos. Klientai daugiau kalba apie galimybę pirkti Olandijoje, Belgijoje, o didžiąsias Europos šalis jau esame apėmę“, – sakė T.Balcys.
Beje, pačios Airijos gyventojams nauja tvarka greičiausiai nelabai patiks. Kaip rašo šios šalies nacionalinis transliuotojas RTE, Airijos vartotojai apie 70 proc. savo internetu įsigyjamų prekių iki šiol pirko būtent iš Jungtinės Karalystės.
Goodbye, pigios britiškos prekės
Nors diskutuojant apie lengvatą daugiau būdavo minima Kinija ir iš jos siunčiamos smulkios prekės, tačiau pokyčiai palies ir Lietuvos pirkėjų pamėgtas Jungtinėje Karalystėje esančias internetines parduotuves, tokias kaip ebay.co.uk, amazon.co.uk ir daugelį kitų.
Britų e. parduotuvių gerbėjai patirs jau antrą didelį pokytį per vienerius metus. Apie naują tvarką jau buvo daug kalbėta sausį, kai Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi. Tuomet Jungtinės Karalystės prekėms, brangesnėms nei 22 eurai, bet pigesnėms nei 150 eurų įsigaliojo PVM mokestis, o toms, kurios viršijo 150 eurų – ir muito mokestis. Tuokart buvo prognozuota, kad gali padaugėti atvejų, kai vertes netiksliai apskaičiavę gyventojai imsis jas grąžinti.
Tokių atvejų tikrai būta, patvirtina siuntų įmonės „DHL Lietuva“ vadovas M.Pivoriūnas, tačiau kartu teigia, kad nuo tada situacija stabilizavosi – klientai priprato prie pasikeitimų, vis mažiau siuntų atsisakoma ir grąžinama siuntėjui atgal.
„Žinoma, darbo krūvis DHL muitinės tarpininkams yra dar smarkiai padidėjęs, nes daugiau nei pusė siuntų iš Jungtinės Karalystės yra skirta privatiems asmenims, kurie su muitine nebuvo anksčiau susidūrę. Vis rečiau, bet dar būna atvejų, kuomet privatiems asmenims aiškiname apie pasikeitimus, reikalingus muitinės formalumus, su tuo susijusius kaštus. Suprantame klientų nuostabą, tačiau tokia tvarka galioja visoje Europos Sąjungoje“, – 15min komentavo „DHL Lietuva“ direktorius.
Naujoji tvarka dar labiau pabrangins prekes iš britiškų parduotuvių.
T.Balcys sako, kad nauja tvarka jo įmonei per daug neatsilieps, kadangi daugiausiai palies menkavertes prekes iš Kinijos. Tiesa, „PirkEU“ sukrėtimą dėl Jungtinės Karalystės jau patyrė – po „Brexit“ įmonės pristatymo iš britiškų pardavimų srautas sumenko 70 proc. Tačiau tai pašnekovo pernelyg neišgąsdino, kadangi jau kurį laiką populiariausia bendrovės aptarnaujama šalis buvo Vokietija.
T.Balcys prognozuoja, kad bendrai Didžiosios Britanijos parduotuvių populiarumas Lietuvoje turėtų dar labiau susitraukti.
„Nemanau, kad atsiradus naujai tvarkai žmonėms apsimokės pirkti iš Jungtinės Karalystės. Nors ir dabar yra prekių, kurios realiai kainuoja panašiai kaip kitur, bet jas vis tiek perka. Gal pirkėjas ten randa išskirtinių prekių, gal ten labai geros nuolaidos, kad jiems apsimoka pirkti ir susimokėti visus mokesčius. Kai kurie klientai perka iš inercijos. Manau, kad tas pirkėjų skaičius dar sumažės ir liks tik klientai, kurie perka arba labai pigiai, arba dėl to, kad ten yra išskirtinės prekės“, – pastebi pašnekovas.
Kainos gali didėti ne tik dėl PVM, bet ir dėl tarpininkų
Tikimasi, kad ilgainiui daugelis e. parduotuvių suteiks galimybę importo mokesčius apmokėti dar prekės įsigijimo metu. Tokiu būdu išmuitinimo procesas taptų paprastesnis ir taptų pretekstu didesniam siuntų srautui.
Kol tokios tvarkos pardavėjai nepriėmė, gyventojams teks siuntinius iš trečiųjų šalių arba deklaruoti patiems, arba rinktis tarpininkus. Pastarasis sprendimas reiškia papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas skelbia, kad tarpininkavimo mokestis deklaruojant siuntas iki 150 eurų sieks 3 eurus. Toks pokytis galbūt nepasijus perkant už didesnę sumą, tačiau menkaverčių siuntų grupėje, kaip iki šiol vadinamos siuntos iki 22 eurų, jis gerokai viršytų 10 proc.
Tačiau deklaruoti prekes patiems gyventojams šiuo metu irgi sudėtinga, sako M.Pivoriūnas.
Jo vadovaujama bendrovė klientams suteikia galimybę išmuitinimo procedūras atlikti abiem būdais.
„Deja, dėl dabartinės galiojančios muitinės departamento nustatytos tvarkos, patiems išsimuitinti prekes privatiems klientams yra be galo sudėtinga, todėl tokių atvejų turime labai nedaug. Jau labai ilgą laiką diskutuojame su muitine dėl supaprastinto savarankiško išmuitinimo svarbos, pateikdami kolegų iš Estijos pavyzdį, kur dauguma siuntų privatūs klientai muitinasi patys, per Estijos muitinės departamento sukurtą internetinę sistemą“, – sakė M.Pivoriūnas.
Šį klausimą turėtų bent iš dalies išspręsti nauja Muitinės departamento pristatoma savarankiško išmuitinimo sistema.
Tačiau tiek „DHL Lietuvos“ atstovams, tiek kitiems siuntų rinkos žaidėjams nerimą kelia artėjantys terminai. Žadama, kad sistema startuos kartu su pokyčiais, visgi šiandien verslas neslepia savo skeptiškumo.
„Neramu dėl to, kad laiko iki liepos 1 d. liko nedaug ir vis dar neturime informacijos iš Muitinės departamento dėl sistemų testavimo tam, kad jas būtų galima deramai susieti su siuntų gabentojų informacinėmis sistemomis, būtinomis duomenų perdavimui. Taip pat neaišku, ar galima bus pateikti prekių aprašymą anglų kalba“, – sakė M.Pivoriūnas.
Abejonių jam vis dar kelia ir bendri muitinės IT sistemų pajėgumai ir darbo stabilumas – vadovas prisiminė kovo mėnesį įvykusį atvejį, kuomet dėl pasenusios įrangos muitinės sistemos neveikė visą savaitę.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė 15min sakė, kad šiuo metu prasidėjo informacinės sistemos testavimo darbai. Ji patvirtino, kad savitarnos portalas bus įdiegtas liepos 1 d.
„Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad mažaverčių siuntų iš trečiųjų šalių deklaracijas, kurios šiuo metu yra neapmokestinamos muitinėje, įdiegus savitarnos portalą savarankiškai pradėjo pildyti apie 50 proc. gyventojų. Dabar galimybe deklaruoti patiems siuntas naudojasi labai nedaug piliečių“, – sakė specialistė.
