R.Masiulis: konkurentai paveržė pelningiausią Lietuvos pašto sektorių
„Lietuvos paštui labai stiprų smūgį sudavė liberalizacija, kuri buvo įvykdyta 2012 metų pabaigoje. Pašto rinka buvo atverta visiems, kas nori į ją įeiti. Reforma įvyko per greitai, Lietuvos paštas buvo jai visiškai nepasiruošęs, jis sprendė vidinės optimizacijos klausimus. Ir staiga į patį pelningiausią sektorių, tai yra, siuntų išnešiojimą, pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos paštai“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė susisiekimo ministras R.Masiulis.
Lietuvos paštas modernumo prasme yra labai atsilikęs nuo savo konkurentų, neturi, pavyzdžiui, automatinės laiškų paskirstymo sistemos, į kurią dabar investuoja, – sakė R.Masiulis.
Jo manymu, užsienio kompanijos buvo palankesnėje situacijoje, nes „neturėjo įpareigojimo išnešioti paštą už tam tikrą mokestį, prenumeratas, todėl jie jokių kaštų neturėjo, pastatų išlaikymo jiems nereikėjo“.
Ministro tvirtinimu, jie iškart „metėsi į patį pelningiausią sektorių“ ir didelę dalį jo iš Lietuvos pašto paveržė.
„Lietuvos paštas, netekęs rimtų pinigų srautų, buvo dar labiau suspaustas, turėjo dar labiau suktis iš padėties, mažinti kaštus, atleidinėt paštininkus, uždarinėt skyrius. Tik šiemet turime pirmus metus, kai stabilizavęsis su pinigų srautais, vos ne vos išgyvenęs laukinėj kovoj, daro jau didesnes investicijas. Lietuvos paštas modernumo prasme yra labai atsilikęs nuo savo konkurentų, neturi, pavyzdžiui, automatinės laiškų paskirstymo sistemos, į kurią dabar investuoja“, – sakė R.Masiulis.
Lietuvos pašto konkurentai nėra linkę sutikti su ministro teiginiais. Jie netgi mano priešingai – tai Lietuvos paštas visada turėjo išskirtinę padėtį rinkoje, ir jiems augti joje tikrai nebuvo lengva.
Lietuvos pašto paštomatų tinklas – jau nebe didžiausias
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos paštas užima 37 proc. rinkos pagal pajamas iš visų siuntų. Prancūzų „DPD Lietuva“ – 18 proc., vokiečių DHL – 12 proc., Estijos „Omniva“ – 4 proc.
Tačiau vertinant netradicinės pašto paslaugos rinką (paštomatai, skubios siuntos, kurjeriai), kurioje ir specializuojasi Lietuvos pašto konkurentai, ji pasidalijama jau kiek kitaip: „DPD Lietuva“ pagal tokių siuntų kiekį turi 27 proc. rinkos, „Venipak Lietuva“ – 20,8 proc., Lietuvos paštas ir jos dukterinė įmonė „Baltic Post“ bendrai valdo 15,9 proc. rinkos, „Omniva“ – 11,7 proc., „DHL Lietuva“ – 3,3 proc.
Lietuvos pašto situacija pastaruoju metu dėl įtemptos konkurencijos suprastėjo, pripažįsta Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.
„Lietuvos pašto rinkos dalis 2018 m., lyginant su tuo pačiu periodu 2017 m., sumenko 2 procentiniais punktais. Tai galima paaiškinti suaktyvėjusia užsienio pašto tinklų veikla ir dėl Lietuvos pašto prioritetų perdėliojimo optimizuojant nepelningą veiklą“, – 15min raštu teigė jis.
Prarasta rinkos dalis finansiškai yra skausminga, vertino N.Žioba. „Į mūsų rinką įžengė itin stiprūs žaidėjai – Vokietijos, Prancūzijos, Estijos, Suomijos paštai ir kt., kurie šiuo metu itin stipriai konkuruoja su Lietuvos paštu“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tai yra paskata ieškoti būdų, kaip efektyvinti savo veiklą.
O konkurentai ir toliau kėsinasi į Lietuvos pašto rinkos dalį, vis spartindami savo plėtrą ir didindami paštomatų skaičių. Pirmasis šalyje paštomatus įsteigęs Lietuvos paštas pagal jų skaičių (137) jau yra tik antras. Palyginimui, „Omniva“ jau valdo 150, o „DPD Lietuva“ vien pernai išsiplėtė nuo 20 iki 69 paštomatų, greitą plėtrą planuoja ir šiemet.
Tiesa, Lietuvos paštas taip pat žada augti. 2019 m. planuojama investuoti 1,5 mln. eurų ir savitarnos siuntų terminalų skaičių padidinti iki 168.
„Omniva“ auga sparčiau nei rinka
Per pirmus tris 2018-ųjų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, siuntų skaičius Lietuvos rinkoje augo 37 procentais. Palyginamuoju laikotarpiu „Omnivos“ pristatytų siuntų kiekis išaugo 60 procentų.
„Mes geriau negu rinka augame. Tą leidžia pasiekti paštomatų plėtra, jų populiarėjimas. Žmonės vis daugiau renkasi paštomatus, o ne laukia kurjerio. Daugiau koncentruojamės į paštomatus, jie yra ir patogesni, ir pigesni galutiniam vartotojui nei kurjeris“, – 15min sakė bendrovės Lietuvoje vadovas Simonas Bielskis.
Pasak jo, paštomatų paslauga yra pigesnė, nes reikia mažiau važinėti, kelionės yra trumpesnės, dėl optimizavimo procesai yra efektyvesni, ir tai leidžia sutaupyti. Be to, augti paštomatų paslaugai padeda ir elektroninės parduotuvės.
„Elektroninės komercijos parduotuvės komunikuojama kaina pristatymo galutiniams vartotojams ženkliai mažesnė naudojant paštomatus nei laukiant kurjerio namuose. Arba susitariame su elektroninėmis parduotuvėmis, kaip paskatinti naudojimąsi paslauga, arba elektroninės parduotuvės, siekdamos padidinti savo prekių pardavimus, investuoja į tą galbūt nemokamą pristatymą kartas nuo karto. Tai susiję ir su jų tikslais padidinti pardavimus“, – sakė S.Bielskis.
Jis nesutinka su R.Masiulio išsakytomis mintimis, kad Lietuvos pašto konkurentai lengvai atsiriekė didelę dalį pelningos siuntų rinkos.
Tai mes neturime išskirtinių sąlygų, mes kaip tik atėjome į tą rinką, kuri buvo pakankamai monopolizuota Lietuvos pašto. Mano nuomone, jie turi išskirtines sąlygas, o mums teko ateiti kaip naujokams ir sunkiai dirbti kelerius metus, kol išvystėm tą paslaugą, – sakė S.Bielskis.
„Tai mes neturime išskirtinių sąlygų, mes kaip tik atėjome į tą rinką, kuri buvo pakankamai monopolizuota Lietuvos pašto. Mano nuomone, jie turi išskirtines sąlygas, o mums teko ateiti kaip naujokams ir sunkiai dirbti kelerius metus, kol išvystėm tą paslaugą. Atėjusi užsienio įmonė sugeba augti 2-3 sparčiau, galbūt yra kompetencijos, ambicijų, protingų veiksnių padarinys, o ne kažkokios išskirtinės sąlygos. Tik pernai mes pasiekėme pelną. Nenorėčiau sutikti, kad buvo taip lengva ateiti, kaip tik sunku konkuruoti su valstybine įmone, kuri turi ir subsidijų, ir panašių dalykų“, – aiškino S.Bielskis.
„Omniva“ yra numačiusi per 2019 m. į plėtrą investuoti iki 2 mln. eurų. Šios investicijos bus nukreiptos į tolesnę paštomatų tinklo plėtrą, jis iki metų pabaigos turėtų padidėti iki 200–250 paštomatų.
„DPD Lietuva“: kūrėme savo verslą ir iki rinkos liberalizavimo
„DPD Lietuva“, kuri siuntų rinkoje užima 27 proc., atstovas Tomas Vaišvila pasakojo, kad kasmet per paštomatus siunčiamų siuntų kiekis didėja ir pats tinklas smarkiai auga.
„Didžiąją dalį vis dar sudaro kurjerių pristatymai. Turime 69 paštomatus, pirmąjį pusmetį planuojame pastatyti dar 20 naujų ir padidinti dalį esamų. Praėjusių metų plėtra buvo intensyvi – nuo 20 iki 69 paštomatų. Atitinkamai ir siuntų kiekiai didėjo. Siuntų srautai per paštomatus išaugo triskart, o pajamos – beveik keturis“, – aiškino T.Vaišvila.
Paštomatų populiarumą didina elektroninė prekyba, taip pat jų patogumas – jie pasiekiami visą savaitę, kiaurą parą.
„Nėra taip, kad labai daug žaidžiame su kainomis ar rinkodaros akcijomis. Matome, kad kiti rinkos dalyviai tą daro labai aktyviai. Mūsų srautai didėja, mes rezultatais patenkinti, per mūsų paštomatus nėra kiniško srauto, tikrai neturime daug tokių siuntų, kurios keliautų iš Kinijos. Mes daugiau iš Lietuvos išsiunčiame. Būtent eksportas pernai smarkiai ir augo mūsų bendrovėje“, – sakė T.Vaišvila.
Jis, taip pat, kaip ir „Omniva“ vadovas, nesutinka su ministro mintimi, kad yra geresnėje padėtyje nei Lietuvos paštas
„Lietuvos paštas turi dukterinę bendrovę „Baltic Post“, ji yra tiesioginis mūsų konkurentas, nes turi kurjerius ir paštomatus ir teikia analogiškas paslaugas. Jie naudojasi Lietuvos pašto infrastruktūra. Klausimas, ar jie neturi geresnės padėties, nei mes“, – vertino jis.
T.Vaišvila, pabrėžė kad „DPD Lietuva“ dirba nuo 1999 metų, bet neteikia tradicinio pašto paslaugų, kaip tai daro Lietuvos paštas.
„Per šį laikotarpį mūsų bendrovė kūrė reikalingą infrastruktūrą nuo nulio, į ją nuolat investuoja ir šiandien. Pelningai veikėme ir iki minėto 2013 m. tradicinio pašto paslaugų rinkos liberalizavimo momento, ir po jo“, – jau raštu pridūrė T.Vaišvila.
Su mažėjančia tradicinio pašto paslaugų paklausa, pasak jo, susiduria visų valstybių paštai, o kurjerių teikiamų paslaugų vystymas tapo gera atsvara.
„Lietuvos paštas yra ne išimtis ir tuo tikslu nuo 2012 m. valdo dukterinę bendrovę „Baltic Post“, kuri vysto siuntų verslą Lietuvoje. Kaip sėkmingai tai sekasi daryti, priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Turint mintyje šimtmetį skaičiuojančią Lietuvos pašto veiklos istoriją ir sukurtą infrastruktūrą, bendrovė turėjo kur kas palankesnę padėtį užimti rinkos lyderio poziciją siuntų versle“, – sakė įmonės atstovas.
