„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Skaitytojo klausimas. Kaip apsidrausti pasirašant remonto sutartį ir nelikti be pinigų atlikus darbus?

Skaitytojas klausia: „Atliekame remonto paslaugas daugiabučiams, dažnai būna, jog daugiabučiai nepriklauso jokiai bendrijai. Kaip reikėtų mažosios bendrijos vietoje apsidrausti, pasirašant remonto sutartį su atskirais gyventojais? Kokius punktus įtraukti, kaip nustatyti tinkamą pinigų grąžinimo terminą? Kaip nelikti be pinigų, atlikus atnaujinimo darbus?“
Buto remontas
Buto remontas / 123rf.com nuotr.

Atsako Džiuginta Balčiūnė, Profesinės advokatų bendrijos iLAW partnerė, advokatė

Asmeninio arch. nuotr./ Džiuginta Balčiūnė
Asmeninio arch. nuotr./ Džiuginta Balčiūnė

Situacija, kai ketinama atlikti remonto darbus daugiabutyje, kuris nepriklauso daugiabučio namo savininkų bendrijai, remonto paslaugų tiekėjui gali atrodyti nemažu iššūkiu. Esant tokiam atvejui, kažin, ar remonto paslaugų teikėjui remonto sutartis pasirašyti su atskirais gyventojais būtų racionaliausias ir efektyviausias būdas.

Daugiabučiams, nepriklausantiems bendrijai, yra paskiriamas administratorius – namą administruojant įmonė. Kadangi daugiabučio namo remontas ar renovacija yra bendras patalpų (butų) savininkų sprendimas atnaujinti bendrąsias statinio konstrukcijas ar inžinerinę įrangą, savininkai priima bendrą sprendimą ir daugiabučio namo remonto sutartis pasirašoma su namo administratoriumi.

Paprastai patalpų savininkų susirinkimui yra pateikiama preliminari darbų kaina. Butų savininkams patvirtinus sprendimą kaupti lėšas remonto (rekonstrukcijos) darbams, susirinkimui pateikiama paruošta preliminari darbų sąmata. Sąmata būna suderinama ir patvirtinama su gyventojais ar patalpų savininkų atstovais.

Įprasta, kad už daugiabučio remonto darbus moka ne tiesiogiai pačių patalpų savininkai, bet yra mokama iš jų bendrai kaupiamų lėšų, kurias tvarko gyventojų įgaliotas asmuo ar administratorius. Tai reikėtų turėti omenyje, sudarant remonto paslaugų sutartį ir paslaugų gavėją suprasti kaip vieną bendrą subjektą, o ne daug atskirų.

Siekiant apsidrausti, kad atlikęs darbus tiekėjas neliktų be pinigų, sutartyje galima numatyti avansinį mokėjimą – sumą, kurią daugiabutis (laiptinė) turėtų sumokėti iki darbų pradžios. Taip pat mokėjimus galima būtų skirstyti dalimis, pavyzdžiui, numatant sąlygą, kad mokėjimai turi būti atliekami prieš ar po tam tikros remonto stadijos įvykdymo ar darbų pradžios. Jeigu tarpinis mokėjimas neatliekamas per protingą laiką po priminimo (kai nėra remonto darbus atliekančiojo kaltės), tolimesnius remonto darbus galima stabdyti iki tol, kol bus atliktas mokėjimas. Dar vienu saugikliu galėtų būti delspinigių numatymas. Pavyzdžiui, patalpų (butų) savininkams laiku neatlikus mokėjimo, mokami atitinkamo sutarto procento delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną ar savaitę.

Klauskite advokatės Džiugintos Balčiūnės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs