„Toks sprendimas yra taikomas ir Latvijoje, kur yra galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jei darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu. Manau, kad pakete, kurį Vyriausybė galėtų Seimui pasiūlyti, toks siūlymas taip pat galėtų rasti savo vietą“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sutiko, kad tokia nuostata galėtų atsirasti.
„Esame suderinę ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Vyriausybės kanceliarija, kad atsiras nuostata, jog dėl tų darbų ir veiklų, kurias nustato darbdavys, kai nėra galimybės jų vykdyti nuotoliniu būdu, būtų įtrauktas šis punktas”, – tikino M.Navickienė.
I.Šimonytė taip pat akcentavo, kad reikėtų įtraukti išlygą, jog tai nebūtų taikoma, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Šiam siūlymui dar turės pritarti Seimas.
I.Šimonytė, vėliau trečiadienį apie tai paklausta spaudos konferencijoje, plačiau nekomentavo, kokioms sritims galėtų būti taikoma ši nuostata.
„Kai kalbame apie švietimą, ten yra labai įvairių žmonių: yra mokytojai, kurie dirba kontaktiniu būdu, yra kitų profesijų žmonės, kurie nebūtinai turi kontaktą su vaikais. Taip pat yra svarstymai dėl pasiūlymo tam tikrų profesijų žmonėms, kurie yra dirba kontaktinį darbą, numatyti galbūt ir privalomą skiepijimąsi. Vyriausybė tuos pasiūlymus irgi svarstys“, – tikino I.Šimonytė.
Premjerė tikino, kad detales plačiau pakomentuos, kai Vyriausybė apsispręs dėl įstatymų pakeitimo projektų.
I.Ruginienė: neskiepytų darbuotojų nušalinimas turėtų neigiamų pasekmių
Profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.
Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.
„Taip išeina, kad ateinant pokalbiui dėl darbo pirmas klausimas bus, ar tu pasiskiepijai, ir pagal tai darbuotojas bus vertinamas. Atrodo ganėtinai keistai, matant besiskiepijančių skaičius. Tikrai nesame blogiausioje situacijoje, lyginant su Europos Sąjunga, kodėl reikia taip desperatiškai gąsdinti žmones, visiškai nesuprantama“, – BNS sakė I.Ruginienė.
Kodėl reikia taip desperatiškai gąsdinti žmones, visiškai nesuprantama.
Anot jos, būtų logiška, jei nepasiskiepijusiems žmonėms būtų apribotos kai kurios nebūtinos paslaugos, pramogos, o ne galimybė dirbti.
Pasak jos, dalis nepasiskiepijusiųjų yra persirgę, be to, kai kurie kol kas negali to padaryti, nes dirba ilgas darbo valandas.
„Šitos galimybės dar nesame apsvarstę, bet visus nepagrįstai dedame į „antivakserių“ grupę nesiaiškindami priežasčių. Nesuprantu, kas darosi su mūsų valdžia, galbūt reikėtų ieškoti kitų galimybių visą tai pasiekti“, – sakė I.Ruginienė.
Latvijoje šis sprendimas veikia jau nuo liepos pradžios
Latvijos Vyriausybė dar šio mėnesio pradžioje nusprendė, kad darbdaviai Latvijoje turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato.
Be to, Latvijoje nutarta, kad skiepytis nuo COVID-19 ligos bus privalu medikams, socialiniams darbuotojams ir mokytojams. Tokius pažymėjimus taip pat privalės turėti valstybės tarnautojai, teikiantys paslaugas valstybės ar savivaldybių institucijose.
COVID-19 sertifikatas Latvijoje išduodamas nuo šios ligos paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims.
