Naujajai Lietuvos pašto naudojamai skirstymo sistemai kliūva neteisingai užrašyti adresai – apie tinkamai užrašytų adresų svarbą Lietuvos paštas primena nuolat. Tačiau Lietuvos anstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė teigia, kad praėjusius maždaug mėnesiui po sistemos paleidimo išryškėjo dar viena bėda – norint išsiųsti registruotą laišką skolininkui, Lietuvos pašto sistema jo gali ir nepriimti. Priežastis – ne visi gyventojų adresai yra sistemoje. Lietuvos paštas pats tokios informacijos nekaupia, o naudojasi Registrų centro tvarkomo Adresų registro duomenimis.
Antstolė mini, kad tokios problemos dažniausiai iškyla siunčiant laiškus regionuose, atokesnėse vietovėse.
Pašnekovė skundžiasi, kad jeigu žmogus, pavyzdžiui, gyvena Sodų g. 21, o sistemoje paskutinis adresas yra Sodų g. 20, laiško užregistruoti siuntimui nepavyks. „Dar baisiau kaimiškose vietovėse ir soduose, kur gatvės ar adresai iš viso neseniai suformuoti. Iki įdiegtos sistemos mes laiškus išsiųsdavome daugiau mažiau sėkmingai – laišką pristatydavo laiškanešys, nes jis žino, kur gyvena tas žmogus. O dabar mes negalime laiškanešiui įteikti registruoto laiško?“ – stebėjosi ji.
S.Kastanauskienė 15min teigė, kad jos kontora, įsikūrusi Švenčionyse, per savaitę dėl šios priežasties negali išsiųsti iki 10 laiškų, o visoje Lietuvoje situacija gali būti dar blogesnė – laiškai gali nepasiekti iki 200 skolininkų. Antstoliai apie įsiskolinimus skelbia ir savo tinklalapyje, tačiau ši informacija pasiekia toli gražu ne visus – skolininkai gali neturėti interneto, be to, jie greičiausiai specialiai į tokius tinklalapius neina ir šios informacijos sąmoningai neieško.
„Mes, antstoliai, jeigu labai reikia, laišką nuvešime ir patys, bet tai jau yra papildomi kaštai, degalai ir kitos sąnaudos. Dėl antstolio darbo skolininkui padidės išlaidos. Tačiau Lietuvos paštas yra valstybinė įstaiga, o dabar žmogus, kuris siunčia laišką, nebūtinai antstolis, o paprastas pilietis, net ir laiško išsiųsti negali, va kas baisu“, – teigė ji.
Moteris taip pat pridūrė suprantanti, kad sistema nauja, o pats adresų registras nėra Lietuvos pašto atsakomybė, tačiau kartu teigė mananti, kad kol bus sutvarkytos techninės bėdos, greičiausias ir logiškiausias sprendimas būtų parodyti daugiau žmogiškumo.
„Jie turėtų ne automatu atsakinėti, kad pas mus viskas gerai, o įsiklausyti. Jeigu kas neįmanoma padaryti kompiuteriniu būdu, gal galėtų kažkokią dalį siuntų tikrinti žmogus rankiniu būdu. Jie užmerktomis akimis kalba, kad sąlygas pagerino, bet iš tikrųjų sudarė labai daug problemų“, – bendrovės darbu skundėsi S.Kastanauskienė.
Lietuvos paštas: sistema bus atnaujinta artimiausiu metu
Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė 15min teigė, kad situacija įmonei yra žinoma ir dėl šios situacijos bendraujama su Registrų centru.
„Pagrindinė priežastis, lemianti nesklandumus, yra ta, kad duomenų apsikeitimas tarp Registrų centro ir Lietuvos pašto vyksta nereguliariai, dėl to susidarė kelių procentų adresų neatitikimas tarp mūsų ir Registrų centro duomenų. Artimiausiu metu Registrų centras planuoja įgyvendinti technologinį sprendimą, kuris užtikrins duomenų apsikeitimą realiu laiku“, – žadėjo įmonės atstovė.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus 15min taip pat patvirtino, kad problemos dėl realiu laiku atnaujinamo Adresų registro duomenų egzistuoja.
„Galėjo pasitaikyti atvejų, kai įmonės turimoje duomenų bazėje buvo ne visi aktualūs duomenys. Portalas REGIA turi tiesioginę sąsają su Adresų registru ir čia duomenys yra atnaujinami realiu laiku. Būtent toks sprendimas šiuo metu diegiamas bendradarbiaujant su Lietuvos paštu, kad įmonė aktualius Adresų registro duomenis gautų realiu laiku“, – sakė specialistas.
Kada ši problema galėtų būti išspręsta, M.Samkus nepatikslino.
Spartesnį realių objektų įtraukimą į sistemą gali apsunkinti ir tai, kad adresų objektams suteikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Praėjusiais metais Registrų centras informavo šalies savivaldybes apie tuos objektus, kurie neturi jiems suteikto adreso. Iš viso šalyje tokių pastatų gali būti net 28 tūkstančiai.
„Savivaldybės priėmusios sprendimą dėl adresų suteikimo privalo pateikti tokio sprendimo kopijas Registrų centrui, kuris tuomet registruoja suteiktus adresus Adresų registre ir teikia duomenis kitiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms“, – teigė Registrų centro atstovas M.Samkus.
Būtina tinkamai nurodyti adresą
Komentuodama anksčiau taikytas praktikas dėl vietinio paštininko tarpininkavimo perduodant laiškus netiksliais adresais, U.Bartašiūtė teigė, kad įdiegus automatizuotą sistemą, tikslus adresas ant voko tapo dar svarbesnis.
„Svarbu pastebėti, kad laiškų ar siuntų, ant kurių nėra nurodytas pilnas adresas, pristatymas visada buvo sudėtingas. Anksčiau mažą dalį tokių laiškų pavykdavo pristatyti tik dėl to, kad laiškininkas pažinodavo gavėją, žinodavo jo adresą. Nemaža dalis netiksliai adresuotų laiškų ar siuntų grįždavo siuntėjams net nepasiekę laiškininko“, – sakė ji.
U.Bartašiūtė taip pat teigė, kad automatizacija laiškų pristatymo dar visiškai nepakeitė – tuo atveju, kai adresas nurodytas netinkamai, vyksta papildomas skirstymas rankomis – bandoma patikslinti adresą. Jeigu to padaryti nepavyksta, laiškas ar siunta iš Vilniaus logistikos centro grąžinama siuntėjui.
