Tokie žmonės gali nukentėti. Nors realiai jie dirba užsienio valstybėse, oficialiai darbuotojai yra įdarbinami Lietuvoje ir tik siunčiami į užsienio komandiruotes. Įdarbinimo schema sukasi taip, kad ne visas darbuotojų gaunamas atlygis iš tiesų yra darbo užmokestis.
Dalį jo sudaro dienpinigiai už komandiruotes, nuo kurių gali būti nemokami mokesčiai. Taigi atėjus laikui Lietuvoje gauti socialines garantijas: pensijas, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokas žmonės gali nusivilti. Jie gaus tik tokio dydžio išmokas, kiek yra sumokėję mokesčių.
Ką išgyveno „Orange Group Baltic“ įmonėje dirbusios slaugytojos ir kaip jos jautėsi, galite pamatyti 15min sukurtame dokumentiniame filme „NorVergija“.
Plačiau, apie schemas ir sutartis, kurias naudojo verslininkai, skaitykite šiame tekste: „NorVergija“: kaip Skandinavijoje dužo lietuvių svajos – keli parašai ir kelio atgal nebėra. Po 15min tyrimo šį verslo grupė atsidūrė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) akiratyje, inspekcija įmonę yra baudusi ir anksčiau. Taip pat kontrolės veiksmus dėl šio verslo atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o Norvegijoje bendrovei jau buvo priskaičiuoti papildomi nesumokėti mokesčiai. Išsamiau apie tai rasite tekste: Pričiuptas lietuvių slaugytojų „eksporto“ į Skandinaviją verslas: nusukti didžiuliai pinigai.
Lietuvos Darbo inspekcija jau buvo nustačiusi pažeidimų
15min kalbintos slaugytojos darbą norvego Nilso Paulseno netiesiogiai valdytoje „Orange Group Baltic“ įmonėje vadino išnaudojimu. Gyvenimas mažuose kambarėliuose, stresas ir psichologinis spaudimas, atlyginimas, kurio nemažą dalį oficialiai sudaro ne alga, o dienpinigiai už komandiruotes. Įsipareigojimas dvejus metus neišeiti iš įmonės ir gresiančios skausmingos finansinės sankcijos. Draudimas kalbėti apie darbo sąlygas su kitais. Galiausiai ir sunkiai uždirbtų pinigų atėmimas per teismus – visa tai ir dar daugiau tapo kai kurių Lietuvos slaugytojų realybe Skandinavijoje.
Aiškėja, kad Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau anksčiau buvo nustačiusi pažeidimų „Orange Group Baltic“ įmonėje. Inspekcijos teigimu, 15min tyrime paskelbta informacija šiuo metu yra analizuojama ir sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.
„Nuo 2012 metų „Orange Group Baltic“ buvo tikrinta 7 kartus. Vienas tikrinimas atliktas dėl viešojo intereso, buvo nustatyti darbo teisės pažeidimai (darbuotojų dirbto darbo laiko nežymėjimas). Taip pat per šį laikotarpį buvo gauti 5 skundai. 4 iš jų nepasitvirtino – tai yra pažeidimų nebuvo nustatyta. Vieno tikrinimo metu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai. Šiais metais skundų negauta“, – rašoma Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Daliaus Čepono komentare.
Galimybes pradėti tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos apie prastas darbo sąlygas įmonėje Darbo inspekcija įvertino taip: „Šiuo metu vertiname ne tik viešoje erdvėje apie šią įmonę esančią, bet ir kitą turimą informaciją.“
Žala darbuotojų pensijoms ir kitoms garantijoms
Vis dėlto, neretai ši verslo grupė naudojosi ir visiškai teisėtomis, bet nebūtinai teisingomis schemomis. Pavyzdžiui, darbuotojai buvo oficialiai įdarbinami Lietuvoje, o ne Norvegijoje ar Švedijoje. Skandinavijoje praleistas laikas buvo tik slaugytojų komandiruotės ir pagal teisės aktus joms turėjo būti mokami dienpinigiai.
Mažiausiai keliais 15min nagrinėtais atvejais būtent dienpinigiai ir sudarė nemažą dalį slaugytojų atlygio. Taip žmonės į rankas gaudavo gana didelę pinigų sumą, tačiau dalį jos iš tiesų sudarė dienpinigiai. O pastarieji gali būti neapmokestinami, tokiu atveju žmonės ateityje gali nukentėti, nes jų socialinės garantijos priklausys nuo sumokėtų mokesčių.
Pagal „Orange Group Baltic“ finansines ataskaitas, įmonė nuo 2008 metų iš viso darbuotojams išmokėjo apie 27 milijonus darbo užmokesčio ir apie 9 milijonus dienpinigių. Tai reiškia, kad vidutiniškai apie 30 procentų slaugytojų algos iš tiesų galėjo sudaryti komandiruotpinigiai.
„Sodros“ atstovai perspėja darbuotojus – Lietuvoje žmonių pensijos ir išmokos priklausys tik nuo apmokestinamos algos dalies, o nuo dienpinigių gali būti nemokami jokie mokesčiai.
„Socialinės išmokos, tokios kaip ligos, motinystės draudimas ar kitos, taip pat ir būsimos senatvės pensijos dydis priklauso nuo pajamų, nuo kurių yra sumokamos socialinio draudimo įmokos. Jeigu dienpinigiai yra neapmokestinami Gyventojų pajamų mokesčiu, tai nuo jų nemokamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Tokiu atveju socialinio draudimo išmokos bei pensija apskaičiuojama tik nuo oficialiai mokamo atlyginimo komandiruojamam darbuotojui. Jeigu šis atlyginimas dar ir per metus mažesnis nei 12 minimalių mėnesio algų, tai darbuotojas nesukaupia vienerių metų stažo“, – rašoma „Sodros“ 15min atsiųstame komentare.
Mūsų kalbinta slaugytoja Indrė (vardas pakeistas, tapatybė redakcijai žinoma), dirbusi „Orange“ bendrovėje teigė, kad jos atveju Lietuvoje slaugytojos buvo įdarbintos vos pusės etato krūviu. Taigi jei įmonė kurį laiką nerasdavo joms darbo Skandinavijoje, slaugytojos gaudavo net mažiau nei minimalų lietuvišką atlyginimą. Moteris pasakojo, kad „Orange“ dienpinigius ir siuntimą į komandiruotes kartais naudojo ir kaip gąsdinimo bei spaudimo instrumentą.
„Tarkim, tie žmonės, kurie jau kurso metu kėlė kažkokį nepasitenkinimą... Yra tiesiog grasinama, kad tu sėdėsi namuose, kad tu neišvažiuosi į projektą, tu turėsi pusę etato darbo ir turėsi mažiau nei minimalią algą Lietuvoje ir tiesiog tu sėdėsi ir lauksi. Ir yra buvę tokių atvejų, kada tu negali nutraukti sutarties, nes tada mokėsi pinigus, o tu sėdi pusę metų ant lagaminų, lauki skambučio, kada tau pasakys, kad tu išvažiuoji į projektą“, – pasakojo Indrė.
Įstatymai numatė, kad užsienyje per „Orange“ įmones dirbančios lietuvės turėjo gauti tokį patį atlyginimą kaip ir tiesiogiai Skandinavijos medicinos įstaigose dirbančios norvegės ar švedės.
Lietuvės iš tiesų gavo panašią pinigų sumą į rankas, tačiau nuo didelės dalies šių pinigų galėjo būti nemokami jokie mokesčiai, nes lėšos išmokėtos dienpinigių pavidalu. Taip darbuotojos gavo kažką panašaus į „norvegišką“ darbo užmokestį, bet tik dalis šių pinigų atsispindės jų pensijoje arba ligos ar motinystės išmokose. Taigi „skandinavišką“ užmokestį slaugytojos priėmė savo socialinių garantijų sąskaita.
15min kalbinta slaugytoja Aleksandra, dirbusi „Orange“ bendrovėje, apibūdino, kaip tai gali pakenkti žmonėms.
„Buvo įvardinta labai aiškiai jaunoms visoms, kad nepastotų, nes nieko negaus. Buvo aiškiai pasakyta, kad merginos žinokit, jeigu pastojat, faktiškai nieko negausit, nes tai buvo komandiruočių pinigai“, – tvirtino Aleksandra.
Darbo inspekcija patvirtina, kad komandiruojamų darbuotojų problema jiems yra žinoma, tačiau teigia, kad pagal įstatymus, dienpinigiai yra laikomi atlyginimo dalimi. Todėl užsienyje slaugytojoms mokėtas „skandinaviškas“ atlyginimas dienpinigiais atitinka teisės aktus.
„Iki įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui, Darbo inspekcija taikė tokią formuluotę/išaiškinimą: dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, darbo užmokesčio dalimi.
Siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus bei kuo aiškiau apibrėžti, kas sudaro bendrą darbo užmokesčio sumą, yra rekomenduojama darbo sutartyje konkrečiai nurodyti darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžius. Tiesa, ir naujajame Darbo kodekse numatyta, kad dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi“, – komentavo Darbo inspekcijos atstovas D.Čeponas.
Norvegijoje verslo grupė sulaukė nemalonumų
Kol Lietuvos įmonei kapsėjo milijoninis pelnas už slaugytojų iš Rytų Europos nuomą norvegams ir švedams, kol vienas po kito Lietuvos teismų sprendimai iš slaugytojų kišenės pildė įmonės sąskaitą, Norvegijos profsąjungos kėlė klausimus dėl šios verslo grupės veiklos. Institucijos nustatė daug pažeidimų, susijusių su darbo sąlygomis, bendrovė turėjo problemų. Tačiau Lietuvos iki šiol šios žinios nebuvo pasiekusios.
Norvegijos miesto Bergeno, kur ir yra įsikūrusi pagrindinė „Orange“ būstinė, profsąjungos vadovė Sara Bell, 15min tvirtino, kad jos įstaiga šia verslo grupe domisi nuo 2013 metų.
„Problemos su „Orange“ mums prasidėjo 2013 metais. Iš pradžių mes girdėjome daug nedokumentuotų gandų apie šią įmonę. Ir pradėjome megzti kontaktus, radome kelis žmones ir pradėjome prašyti jų parodyti savo sutartis. Ir niekas nenorėjo su mumis kalbėti ir niekas nenorėjo rodyti mums savo sutarčių. Mums pasidarė smalsu ir neramu dėl šios įmonės. Buvo daug žmonių, kurie buvo akivaizdžiai labai susinervinę, kalbėdami apie pagrindinius dalykus, tokius kaip darbo valandos, alga ir taip toliau“, – aiškino S.Bell.
Keistą bendrovės darbuotojų elgesį prisiminė ir Norvegijos organizacijos, kovojančios už žmogaus teisės, "Gerovės valstybės aljanso" atstovė Helene Bank. Vėliau viena slaugytoja jai pasakė, kad tiesiog bijo įmonės.
„Viena moteris mums parodė savo sutartį, mes žinojome, kad jai yra neleidžiama kalbėti apie darbo sąlygas. Ir tuomet aš paklausiau: ar tu bijai? Ji padarė mažą pauzę ir pasakė: ne dėl savęs. Jos šeima ir vaikai gyveno jos gimtojoje šalyje. Ir tuomet paklausiau: ar tau baugu dėl jų gimtinėje? Ir ji atsakė: taip“, – pasakojo H.Bank.
Garsiausiai „Orange“ verslo grupė dėl prastų darbo sąlygų Norvegijoje nuskambėjo 2016 metais. Tada šalies žiniasklaida mirgėjo nuo antraščių, kad „Orange“ įmonės yra išmetamos iš Norvegijos ligoninių, Oslo savivaldybė nutraukė su ja sutartį. Norvegijos institucijos nustatė daug pažeidimų, susijusių su darbo sąlygomis, darbo ir poilsio laiko skaičiavimu.
Pavyzdžiui, audito metu paaiškėjo, kad vienas darbuotojas medicinos įstaigoje dirbo net 19 dienų iš eilės. Kitas darbuotojas dirbo 17 valandų per parą. Buvo nustatyti sistemingi neatitikimai, susiję su vakarų ir nakties viršvalandžių apskaičiavimu ir mokėjimu.
Auditas kritikavo ir tai, kad nuo darbuotojų atlyginimo už kiekvieną darbo valandą buvo nuskaičiuojamas 5,65 eurų mokestis už apgyvendinimą ir kelionės išlaidas. Ataskaitoje pažymima, kad žmogus už patalpų nuomą turėtų mokėti tokią pačią sumą kiekvieną mėnesį. Šiuo atveju, auditas pateikia pavyzdį: du laikinieji darbuotojai gyvena toje pačioje vietoje ir vienas dirba daugiau valandų nei kitas. Nelogiška tai, kad tas žmogus kuris dirba daugiau ir sumoka daugiau.
Be to, auditas pažymėjo, kad čia gali būti ir galimybė darbdaviui užsidirbti papildomai, nes nuo atlyginimo nuskaičiuota suma už kiekvieną darbo valandą gali viršyti faktines darbdavio išlaidas už apgyvendinimą ir keliones.
Bergeno profsąjungos vadovė S.Bell ne kartą Norvegijos žiniasklaidoje komentavo problemas, susijusias su „Orange“ verslo grupe. Ji 15min teigė, kad bendrovė visus atrastus pažeidimus įvardija kaip nesusipratimą.
„Man susidaro įspūdis, kad ši įmonė negerbia darbuotojų teisių. Jei jie galės padaryti kažką, kad išsisuktų, jie tai padarys. Ir dažniausiai jie visus atradimus jų įmonėje pristato kaip nesusipratimą, kurį, žinoma, jie ištaisys nedelsiant. Tokia yra jų strategija bendravimui su žiniasklaida“, – kalbėjo S.Bell.
Po nustatytų pažeidimų Norvegijoje dabar įmonė kiek pakeitė veiklos modelį. Bendrovės atstovai Lietuvoje būsimiems darbuotojams pasakoja, kad Norvegijoje galima įsidarbinti tik slaugos namuose, darbo ligoninėse lietuvėms įmonė jau nebesiūlo. Atstovai pasakoja, kad darbą Norvegijos ligoninėse Lietuvos slaugytojoms jie gali pasiūlyti tik labai retais atvejais.
„Sodra“: komandiruojamų darbuotojų gali būti 63 tūkstančiai
Tačiau tai nėra tik „Orange“ įmonės problema. Komandiruočių principu dirbančių lietuvių gali būti dešimtys tūkstančių. „Sodra“ išduoda pažymas apie tai, kad už laikinam darbui į Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalis siunčiamus darbuotojus socialinio draudimo įmokos mokamos Lietuvoje.
Vien šiais metais, iki lapkričio 1 dienos, „Sodra“ sulaukė 69,1 tūkst. prašymų išduoti pažymas darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos šalis. Buvo išduota 63,3 tūkst. pažymų. Iš jų – 31,8 tūkst. tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojams. Be to, „Sodra“ teigia, kad realus komandiruojamų darbuotojų skaičius gali būti net didesnis.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikiami duomenys neatspindi visų į Europos šalis komandiruotų darbuotojų statistikos. „Sodra“ pažymas išduoda tik pateikus prašymą. Tačiau darbuotojus komandiruoti dirbti į užsienį galima ir be pažymos.
Pavyzdžiui, daugybė tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojų buvo komandiruojami ir 2015, ir 2016 metais, tačiau Europos šalims nereikalaujant pažymų, prašymų išduoti pažymas šio sektoriaus darbuotojams būdavo sulaukiama nedaug. Tačiau šiemet, Vakarų Europos šalims pradėjus reikalauti atitinkamų pažymų, „Sodra“ sulaukė dešimtis kartų daugiau prašymų išduoti pažymas komandiruojamiems darbuotojams. Tai nereiškia, kad tarptautinių pervežimų įmonių darbuotojai ankstesniais metais į Europos šalis buvo komandiruojami neteisėtai“, – rašoma „Sodros“ 15min pateiktame komentare.
Institucija pažymi, kad prašymų skaičius dėl pažymų tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojams (arba tarptautinio transporto vairuotojams) šiemet labai padidėjo kai kurioms šalims pakeitus nacionalinį reguliavimą.
Palyginimui, „Sodros“ duomenimis, 2016 metais iš viso išduota 29,8 tūkst. pažymų darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos šalis , o 2015 metais – 24,7 tūkst.
Į Norvegiją 2016 metais patekti prašymai išduoti pažymas daugiau nei 6 300 darbuotojų. Į Vokietiją buvo pateiktą daugiau nei 6 000 prašymų per metus, į Švediją laikinai dirbti siunčiamiems darbuotojams pernai išduota 3 200 pažymų. Taip pat tarp populiariausių šalių buvo: Prancūzija (apie 2 000 per metus), Olandija (beveik 2 000 per metus), Suomija (apie 2 000 per metus).
Pasak institucijos, pernai ir užpernai, kol pažymų neprašė vežėjai, dominuojantis sektorius buvo statyba. Šio sektoriaus darbuotojams buvo išduota pusė visų pažymų. Likę žmonės dirbo kitose pramonės ir paslaugų sferose.
Visiems šiems darbuotojams atlyginimas gali būti mokamas ne tik darbo užmokesčio forma, bet ir komandiruotpinigiais. Šiandien galiojantys teisės aktai leidžia realiai užsienyje, bet oficialiai Lietuvoje dirbantiems žmonėms dalį atlyginimo mokėti dienpinigiais.
Tačiau neretais atvejais dienpinigiai gali būti neapmokestinami. Pagal VMI skelbiamą dienpinigių apmokestinimo tvarką, jei darbuotojo mėnesinis atlyginimas yra lygus ar didesnis už 494 eurus, tuomet dienpinigių suma gyventojų pajamų mokesčiu yra neapmokestinama. Specialistai įspėja, kad tokiu atveju, darbuotojas socialines garantijas: pensiją, motinystės ar tėvystės, kitas išmokas Lietuvoje gaus tik nuo darbo užmokesčio, nuo kurio buvo sumokėti mokesčiai.
Buvote išnaudojamas (-a) emigracijoje arba Lietuvoje? Žinote daugiau įmonių, kurios pelnosi iš lietuvių darbo užsienyje? Pasidalinkite savo istorija su 15min, rašykite mums el. paštu tyrimai@15min.lt Jei norėsite išlikti anonimu, konfidencialumą garantuojame.
Tyrimą atliko prie Paradise Papers projekto dirbantys žurnalistai. Prie tyrimo prisidėjo žurnalistai iš trijų šalių: Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, dirbantys šiuose žiniasklaidos priemonėse: 15min, Aftenposten (Norvegija), TT naujienų agentūra (Švedija) ir Švedijos Televizija. Nutekėjusiuose Paradise Papers duomenyse buvo rasta Maltos įmonė, kuri priklausė norvegui N.Paulsenui ir kurį laiką valdė lietuvišką bendrovę „Orange Group Baltic“. Nors Paradise Papers duomenyse nebuvo daugiau informacijos, žurnalistai nusprendė plačiau pasidomėti šios verslo grupės veikla.
Paradise Papers – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). 15min – vienintelis šio tyrimo partneris Lietuvoje. Projekto naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.
