Pavyzdžiui, Norvegijoje, į kurios sveikatos įstaigas „Centric Care Lietuva“ vykdo bendrosios praktikos slaugytojų atrankas ir organizuoja specializuotus norvegų kalbos kursus būtent slaugytojams, ketinantiems vykti į Norvegiją, šioje šalyje suteikiamos tos pačios teisės – socialinės garantijos, darbo užmokestis, kaip ir vietiniams specialistams.
„Patirčių būna įvairių. Bet jos dažniausiai priklauso nuo to, kiek gyvenimui svečioje šalyje yra pasirengę išvykstantieji, kiek pasiruošę integruotis į vietos gyvenimą. Tarkime, slaugytojai, kuriuos išmokome norvegų kalbos ir padedame jiems išvykti į Norvegiją, džiaugiasi savo pasirinkimu ir įgyti tarptautinės patirties rekomenduoja savo kitiems kolegoms“, – pasakoja L. Geramisova.
– Liudmila, išvažiuoti dirbti į kitą šalį nėra paprastas sprendimas. Kas paskatina žmones rinktis darbą užsienyje?
– Ne vienerius metus dirbame su bendrosios praktikos slaugytojais, norinčiais išvykti dirbti į Norvegijos sveikatos priežiūros įstaigas. Kiekvienas jų turi savo priežasčių, dėl kurių nusprendžia išvažiuoti. Anksčiau viena pagrindinių priežasčių buvo geras atlyginimas. Tačiau šiuo metu vis daugiau ką tik studijas baigusių slaugytojų nori išvykti į užsienį tam, kad įgytų tarptautinės darbo patirties, išmoktų naujų dalykų, susipažintų su kita kultūra, pakeliautų.
Žinoma, išvykus dirbti į kitą šalį reikia laiko priprasti prie naujų sąlygų, išmokti gyventi svečioje šalyje ir ten jaustis patogiai. Todėl visada skiriame laiko darbuotojų apmokymams, supažindiname juos su šalies ir darbo kultūra.
– Darbas užsienyje dažnai apipinamas įvairiais mitais. Kokios darbo sąlygos laukia lietuvių slaugytojų Norvegijoje? Kur jie apsigyvena? Ar jiems kažkas padeda?
– Slaugytojams, kurie mokosi norvegų kalbos, priskiriami norvegai koordinatoriai, kurie suteikia visą reikalingą informaciją apie darbą ir gyvenimą Norvegijoje. Būtent jie suranda lietuviams slaugytojams darbą Norvegijoje, pasirūpina slaugytojo gyvenamąja vieta ir kelionės bilietais.
Dauguma slaugytojų, baigę norvegų kalbos kursus, pirmiausia įsidarbina slaugos namuose, kad galėtų geriau susipažinti su vietos sveikatos sistema ir įgytų daugiau pasitikėjimo savimi. „Centric Care“ bendradarbiauja su visomis Norvegijos ligoninėmis, tad slaugytojams galime pasiūlyti darbą ir ligoninėse. Svarbiausia, kad kandidatas atitiktų šiuos reikalavimus: turėtų ne mažesnę negu 2 metų darbo patirtį ir būtų išlaikę B2 norvegų kalbos lygio egzaminą.
Norvegijoje slaugytojo darbas organizuojamas kitaip nei Lietuvoje. Norvegijos sveikatos priežiūros įstaigose dirbama 3 pamainomis po 8 darbo valandas. Mūsų slaugytojams, kurių nemaža dalis dirba paromis, po 24 valandas, tai yra didelis palengvinimas. Dirbant trumpesnėmis pamainomis lieka laiko poilsiui po darbo ir laisvalaikiui.
Kokiomis pamainomis dirbs slaugytojas dažniausiai aptariama su koordinatoriumi dar prieš išvykimą. Norvegijoje atvykusiems slaugytojams nemokamai suteikiame gyvenamąją vietą – pagal galimybes kuo arčiau darbo vietos. Mes taip pat dengiame kelionės į Norvegiją ir atgal išlaidas.
Aš pati metus dirbau Norvegijoje, todėl galiu drąsiai sakyti, kad norvegai draugiški, tolerantiški ir kantrūs. Jie bando padėti, paaiškinti ir atsakyti į visus naujakuriams kylančius klausimus. Norvegams labai svarbi darbo aplinka ir geras psichologinis klimatas. Visa tai padeda, kai esi tik atvykęs ir pradedi dirbti naujoje darbo vietoje svetimoje šalyje.
– Ar sunku Lietuvos slaugytojams įsidarbinti Norvegijoje?
– Viskuo pasirūpiname mes – „Centric Care Lietuva“. Pastebiu, kad Lietuvoje vis dar nepatikliai žiūrima į įdarbinimo agentūras. O Norvegijoje įprastas dalykas esant darbuotojų poreikiui kreiptis į įdarbinimo agentūrą. Taip efektyviau – agentūra prisiima visą atsakomybę už reikiamo specialisto paiešką, dokumentų sutvarkymą.
Pavyzdžiui, mūsų įmonės atrinkti norvegų kalbą išmokę slaugytojai įdarbinami tiesiogiai Norvegijoje. Tai reiškia, kad iš Lietuvos išvykęs slaugytojas gaus tokį pat atlyginimą kaip ir Norvegijoje mokslus baigęs ir čia dirbantis specialistas. Kadangi atvykusio darbuotojo mokesčiai mokami Norvegijoje, jam galioja ir visos norvegiškos socialinės garantijos. Tai labai svarbu.
– Atlyginimas – bene svarbiausias motyvas apsisprendžiant važiuoti dirbti į kitą šalį. Kokio atlyginimo gali Norvegijoje tikėtis mūsų šalies slaugytojai?
– Geras apmokėjimas už atliktą darbą tikrai yra vienas iš pagrindinių veiksnių priimant sprendimą išvykti dirbti į kitą šalį. Norvegijoje bendrosios praktikos slaugytojo valandinis darbo užmokestis yra nustatytas oficialiai. Jo dydis priklauso nuo slaugytojo darbo patirties. Džiaugiuosi, kad mūsų slaugytojų Lietuvoje įgyta darbo patirtis yra įskaičiuojama. Tad kuo daugiau slaugytojai turi bendrosios praktikos slaugytojo darbo patirties, tuo Norvegijoje jie gaus didesnį valandinį darbo užmokestį.
Pateiksiu pavyzdį. Minimalus bendrosios praktikos slaugytojos, kurios darbo patirtis yra iki 2 metų, valandinis atlyginimas Norvegijoje yra maždaug 21 eurai iki mokesčių. Didesnę patirtį turinčios slaugytojos uždirba, žinoma, daugiau. Taip pat dar mokomi papildomi priedai už naktinį darbą ir darbą savaitgaliais. Per savo ilgametę patirtį nesu girdėjusi iš lietuvių slaugytojų nusiskundimų dėl per mažo darbo užmokesčio Norvegijoje.
– O jeigu darbas Norvegijoje nepatinka – ar lengva jo atsisakyti?
– Su kiekvienu į mus besikreipiančiu slaugytoju bendraujame ir stengiamės išsiaiškinti jo lūkesčius ir poreikius. Tai padeda parinkti jam tinkamiausią darbo vietą. Žinoma, pasitaiko įvairių situacijų ir aplinkybių. Jeigu slaugytojas išreiškia pageidavimą atsisakyti darbo ir grįžti į Lietuvą, pirmiausia bandome išsiaiškinti to priežastis ir stengiamės rasti bendrą sprendimą.
– Su kokiais iššūkiais susiduria žmonės grįžę atgal į Lietuvą?
– Pasidalinsiu tikra istorija. Kurį laiką Norvegijoje padirbėjusi slaugytoja suprato, kad ji nori grįžti atgal į Lietuvą ir tęsti darbą čia. Ji jaudinosi ne tik dėl ateities, bet ir dėl aplinkinių nuomonės, ką jie pasakys. Moters nuostabai, visi apsidžiaugė jos grįžimu. O svarbiausia, kad sugrįžus dirbti po ilgos pertraukos į tą pačią darbo vietą, bendradarbiai ją sutiko itin šiltai. Didelis privalumas, kai slaugytojai, pasisėmę naujos bendravimo ir darbo patirties užsienyje, gali pritaikyti savo žinias Lietuvoje.
– Kaip keičiasi žmonių samprata apie darbą užsienyje? Anksčiau žmonės važiuodavo tarsi visam gyvenimui, o kaip yra dabar?
– Šiais laikas žmonės yra labai lankstūs. Darbas kitame mieste ar šalyje nėra jokia naujiena. Svarbu, kad kiekvienas turėtų galimybę rinktis ar nuolat pasilikti gyventi ir dirbti naujoje šalyje, ar padirbėjus tam tikrą laiką sugrįžti ir tęsti darbus Lietuvoje. Pažįstu slaugytojų, kurie skrenda padirbėti į Norvegiją keliems mėnesiams, o likusius metus gyvena ir dirba Lietuvoje.
– Ar tiesa, kad dirbti į užsienį dažniausiai ryžtasi jauni žmonės?
– Kiekvienais metais į mus kreipiasi skirtingo amžiaus slaugytojai. Svarbus ne slaugytojų amžius, bet noras išmokti naują kalbą ir įgyti naujos patirties. Visu kitu pasirūpiname mes.
– Minėjote, kad norint įsidarbinti Norvegijos ligoninėse ar slaugos namuose būtina mokėti norvegų kalbą. Ar labai sunku ją išmokti?
– Norvegų kalbos mokėjimas viena iš pagrindinių sąlygų norint pradėti dirbti Norvegijoje. Nors didžioji dauguma Norvegijos gyventojų laisvai kalba angliškai, pirmenybę jie teikia norvegų kalbai ir tai visiškai suprantama. Norvegų kalbos žinios ypač svarbios dirbant sveikatos priežiūros įstaigose su vyresnio amžiaus pacientais.
„Centric Care Lietuva“ ne vienerius metus organizuoja specializuotus norvegų kalbos kursus bendrosios praktikos slaugytojams, planuojantiems išvykti dirbti į Norvegiją. Kvalifikuoti dėstytojai visokeriopai stengiasi patarti ir rasti įdomių būdų, padedančių kalbą išmokti greičiau. Užsienio kalbos mokymasis yra nenutrūkstamas procesas, todėl tikrasis kalbos mokymasis prasideda slaugytojams išvykus į Norvegiją. Džiugu girdėti, kai mūsų kalbos kursus išklausę slaugytojai sulaukia pagyrimų iš norvegų kolegų už tai, kad šie per trumpą laiką išmoko taip gerai kalbėti norvegiškai.
Didžiuojuosi, kad nuo to laiko, kai veikia mūsų įmonė, norvegų kalbos išmokėme ir darbą Norvegijos ligoninėse bei slaugos įstaigose suteikėme daugiau nei 80 slaugytojų iš Lietuvos.
– Kas bus jeigu pasaulis dėl pandemijos vėl bus priverstas užsidaryti? Ar darbuotojai galės išvykti dirbti į Norvegiją?
– Tikiuosi, kad pasaulis neužsidarys. Tačiau numatyti visų atvejų, kurie nepriklauso nuo mūsų, negalime. Jeigu vėl tektų grįžti prie sugriežtintų sąlygų, esame pasiruošę organizuoti norvegų kalbos kursus nuotoliniu būdu. Kai šį pavasarį po karantino buvo atnaujinti skrydžiai į Norvegiją, visi slaugytojai, lankę norvegų kalbos kursus, sėkmingai išvyko ten dirbti.
