CAA vadovas Joris Gintilas sako, kad bendrovės atstovų bus prašoma atsakyti, kokią įtaką Lietuvos įmonei gali turėti grupės „Small Planet Group“ plėtros planai Azijoje bei Vokietijoje inicijuotas antrinės įmonės restruktūrizavimas.
„Kadangi matome tam tikrą ryšį tarp Vokietijos veiklos rezultatų ir Lietuvoje veikiančios bendrovės, nes Vokietijos įmonė dalį paslaugų, susijusių su įmonės valdymu, pirko iš Lietuvoje registruotos įmonės, tai gali būti tam tikros skolos, gali paveikti Lietuvos įmonės veiklą, kuri dabar yra pelninga“, – BNS sakė CAA direktorius Joris Gintilas.
Anot jo, administracija šiuo metu laukia įmonės informacijos, o spalio pradžioje jos atstovai bus kviečiami į susitikimą su CAA licencijavimo komisijos nariais.
„Paprašysime pateikti pirmojo šių metų pusmečio įmonės rezultatus ir prognozę iki metų pabaigos. Taip pat klausime, kaip atsilieps savininkų plėtros planai kitose valstybėse, konkrečiai, Azijoje. Taip pat, kokios įtakos Lietuvos įmonei turės Vokietijos bendrovės restruktūrizacijos procesas“, – kalbėjo J.Gintilas.
Anot jo, oro bendrovių susitikimai su licencijavimo komisija dažniausiai vyksta įmonei planuojant didelę plėtrą ir prisiėmus finansinius įsipareigojimus, mažinant veiklos apimtis ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, „Small Planet Airlines“ atveju – Vokietijos įmonės restruktūrizavimas.
„Neina kalba apie licencijos stabdymą ar naikinimą, tai bus tik informacinio pobūdžio susitikimas. (...) Gavus ir išanalizavus informaciją veiksmai gali būti įvairūs – hipotetiškai gali būti siūlymas stabdyti veiklos licenciją ar paprašyti savininkų pagrįsti galimus kilti finansinius įsipareigojimus“, – sakė J.Gintilas.
„Kol kas stiprių indikacijų, kad bendrovėje („Small Planet Airlines“ – BNS) kažkas yra blogai, mes neturime (...), o rizikų šiame versle visąlaik yra – šiandien gali būti labai pelningas, o rytoj – labai nuostolingas“, – pridūrė jis.
CAA vadovo teigimu, praeityje yra vykę panašių susitikimų su „Small Planet Airlines“, ir tuomet įmonės akcininkai buvo įpareigoti padidinti įmonės nuosavą kapitalą. 2016 metų rugpjūtį „Small Planet Airlines“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2,21 mln. eurų iki 2,5 mln. eurų.
„Small Planet Airlines“: įmonės veikla pelninga
Oro bendrovė tikina, kad jos veikla šiemet yra pelninga, o Vokietijos įmonei prašoma iškelti restruktūrizavimo byla niekaip neatsilieps lietuviškos įmonės rezultatams.
„Nepaisant Vokietijos bendrovėje pradėto restruktūrizacijos proceso, Lietuvoje skraidanti „Small Planet Airlines“ bendrovė veikia sėkmingai. Šią vasarą pervežėme virš 204 tūkst. keleivių – trečdaliu daugiau, nei tuo pačiu periodu pernai. Išaugęs keleivių srautas lėmė ir pajamų augimą, tad planuojame pelningą operacinę veiklą. Ateinančio žiemos sezono programas taip pat jau esame suderinę – dalį orlaivių tradiciškai perkelsime į Aziją sezoniškumo iššūkiams mažinti, o dalis toliau skraidys iš bazių Europoje“, – BNS atsiųstame komentare teigė „Small Planet Airlines“ atstovė spaudai Berta Jasiukėnaitė.
Konkrečių pusmečio rezultatų įmonė kol kas neatskleidžia.
Praėjusią savaitę skelbta, kad dėl nuostolingos veiklos Vokietijoje kreiptasi į teismą, prašant restruktūrizuoti antrinę „Small Planet Group“ įmonę. Grupės vadovas ir pagrindinis akcininkas Vytautas Kaikaris BNS tuomet teigė, kad dėl techninių gedimų bei vėluojančių skrydžių antrinei įmonei Vokietijoje nepavyko pasiekti plėtros planų.
Vokietijos įmonės administratorius naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad bendrovei ieškoma pirkėjo, tačiau potencialių investuotojų paiešką apsunkina „reikšmingo dydžio įmonės skolos“. Pati „Small Planet Group“ konkrečių įsiskolinimų Vokietijoje neatskleidžia.
Galimos problemos Lietuvoje
Tam tikrų finansinių įsipareigojimų dėl vėluojančių skrydžių gali turėti ir Lietuvoje veikianti „Small Planet Airlines“. Šiemet žiniasklaidoje netrūko straipsnių apie vėluojančius skrydžius. Įmonės vadovas Kristijonas Kaikaris liepą teigė, kad bendrovė patiria pilotų trūkumo problemą, o lėktuvų vėlavimai padažnėjo, nes įmonė pradėjo dažniau skraidinti ir į prastesnius oro uostus, kur nėra tinkamo lėktuvų aptarnavimo.
„Small Planet Airlines“ lėktuvai per pirmąjį pusmetį iš Vilniaus ir atgal skrido 2,4 tūkst. kartų, iš jų 1,7 proc. skrydžių vėlavo daugiau nei 3 valandas. Pernai įmonės lėktuvai skrido 3,7 tūkst. kartų, o iš jų vėlavo 0,8 proc.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo viduryje nagrinėjo buvusio V.Kaikario verslo partnerio Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdomos oro linijų keleivių ieškinių pagalbos bendrovės „Skycop.com“ ieškinį, kuriuo iš „Small Planet Airlines“ siekta prisiteisti beveik 85 tūkst. eurų kompensacijų.
Vis dėlto teismas rugsėjo 12 dieną atsisakė nagrinėti „Skycop.com“ ieškinį, nurodydamas, jog jis nenagrinėtinas pagal grupės ieškinio proceso taisykles. Bylą nagrinėjusi teisėja Loreta Bujokaitė BNS paaiškino, jog toks teismo sprendimas nereiškia, kad ieškinys buvo atmestas, ir ieškovai į teismą gali kreiptis bendra tvarka, bet ne pagal grupės ieškinio proceso taisykles.
Abejones apie galimas „Small Planet Airlines“ problemas sustiprina ir įmonės partnerės, kelionių organizatorės „Novaturas“ pirmadienį išplatinta informacija, kad neįvardijamas vienas jos tiekėjų gali patirti sunkumų.
„Bendrovei tapo žinoma apie galimus vieno iš savo tiekėjų sunkumus. Bendrovė atidžiai stebi situaciją. Tačiau, atsižvelgdama į tai, bendrovės valdyba susirinko į posėdį rugsėjo 24 dieną. Nepaisant to, kad bendrovė dirba su šiuo tiekėju, kuris gali susidurti su galimais sunkumais, bendrovė siekia tinkamai valdyti galimą riziką ir būti pasirengusi bet kokiems galimiems scenarijams, jei pasireikštų šie galimi sunkumai“, – rašoma „Novaturo“ pranešime.
Neoficialiomis VŽ žiniomis, jame kalbama apie „Small Planet Airlines“. Pastarosios atstovė B.Jasiukėnaitė BNS negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos. Tačiau ji patvirtino, kad „Novaturas“ yra bendrovės partneris.
„Novaturo“ finansų direktorius Tomas Staškūnas BNS pirmadienį teigė, kad bendrovė šio tiekėjo dėl „teisinių priežasčių“ atskleisti negali.
„Novaturo“ akcininkai šią savaitę turėtų spręsti dėl tarpinių dividendų mokėjimo – buvo siūloma išmokėti 6,011 mln. eurų, tačiau pirmadienį pateiktas ir alternatyvus pasiūlymas išmokėti 4,06 mln. eurų.
