Smulkiojo verslo kuriozai: nesusitaręs su banku keramikas „atkatą“ dalija kaimynams

Keramikos prekeiviui Kęstučiui Šeduikiui artėja darbymetis – Kalėdų mugės. Šiemet jis važiuos į Londoną ir Paryžių, todėl verslininkui žūtbūt reikalingas kortelių skaitytuvas, mat, kaip tikina jis, kas antras klientas atsiskaito ne grynaisiais. Tačiau bankas tokį prietaisą išduoti atsisako ir vyras priverstas griebtis įvairiausių gudrybių, kad tik grynųjų neturintys klientai nepabėgtų neįsigiję kokio keraminio varpelio.
Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges
Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges / Asm. archyvo nuotr.

16 tūkst. eurų – tiek kainuoja vieta verslininkui 46 dienas truksiančioje Londono kalėdinėje mugėje, į kurią netrukus vyks K.Šeduikis. Už vietą Paryžiaus mugėje paklos dar daugiau – 28 tūkst. eurų.

„Čia kalbama ne apie 100 ar 200 eurų, o mažiausiai apie 100 tūkst. eurų“, – apie prekybos apyvartas atviravo verslininkas. Kadangi daug žmonių nori atsiskaityti kortele, jis norėtų turėti kortelių skaitytuvą, tačiau bankas jo vyrui neišduoda.

Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges
Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges

Tenka griebtis gudrybių

K.Šeduikis pasakojo, kad į muges užsienyje su keramikos dirbiniais važinėja jau daugiau nei 20 metų. Pastaruosius dvejus didelė problema pasidarė kortelių skaitytuvas. Tiksliau faktas, kad jo neturi. Neseniai vyras buvo Lenkijoje, kur vėl reikėjo sukti galvą, kaip paimti pinigus iš klientų.

„Gdanske vyksta tokia Dominikonų mugė ir mes ten 23 dienas prekiaujame. Kas antras žmogus duoda kortelėmis. Kai pasakai, kad neturi skaitytuvo, tada žmogus spjauna. Jeigu 5–10 zlotų, tai randa, bet jeigu 50 ar 100, tai jau neturi“, – pasakojo verslininkas.

Rugsėjį jis lankėsi Marselyje ir taip pat suprato, kad be kortelių skaitytuvo dirbti yra labai sunku.

„Be šito yra neįmanoma. Tai žinot, kaip darėm? Priešais mus stovėjo rusai, tai su rusais sutarėm, kad naudosimės jų skaitytuvu ir į jų sąskaitą dėjom pinigus. Tada jie mums išgrynino ir mes 10 proc. palikom jiems“, – pasakojo K.Šeduikis.

Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges
Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges

Kortelių skaitytuvo jis prašė iš SEB banko, mat jo klientas yra jau maždaug 20 metų. Kitur, tiesa, dar nesikreipė, bet netrukus vyksiančioms Londono ir Paryžiaus mugėms skaitytuvo jam reikia žūtbūt.

Londone be kortelių skaitytuvo atrodysim kaip iš dykumos, verslas yra žlugdomas. Europiečiai juk nesinešioja grynų pinigų“, – skundėsi verslininkas.

Bankai: tokių prašymų sulaukiame retai

„Apgailestaujame, tačiau įskaitymai iš kortelių skaitytuvo galimi tik eurais ir Lietuvos teritorijoje“, – tokio laiško iš SEB banko sulaukė dėl skaitytuvo panaudojimo užsienyje pasiteiravęs K.Šeduikis.

15min banko atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė aiškino, kad tokių prašymų kaip K.Šeduikio sulaukia retai.

Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges
Asm. archyvo nuotr./Smulkusis verslininkas su keramika važinėja po muges

„SEB bankas gali išduoti mokėjimo kortelių skaitytuvus ir aptarnauti prekybininkus, teikiančius prekybos paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apgailestaujame, tačiau prekybai kitose šalyse šiuo metu SEB bankas mokėjimo kortelių skaitytuvų išduoti negali. Tokių prašymų bankas sulaukia tik itin retais atvejais, absoliuti dauguma klientų mokėjimų kortelių skaitytuvų pageidauja prekybai Lietuvoje arba Baltijos šalyse“, – paaiškino ji.

Taip pat elgiasi ir kitas Lietuvoje veikiantis bankas – „Swedbank“.

Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad užsienyje banko skaitytuvai neveikia.

„Swedbank“ skaitytuvai atlieka atsiskaitymus tik EUR valiuta ir tik LT teritorijoje (įskaitant LT ambasadas užsienyje)“, – sakė jis.

Kai kuriems gali padaryti išimtį

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, 15min aiškino, kad Lietuvoje veikiančių bankų išduodami mokėjimo kortelių skaitytuvai paprastai yra skirti atsiskaityti eurais Lietuvos teritorijoje.

Luko Balandžio nuotr./Mantas Zalatorius
Luko Balandžio nuotr./Mantas Zalatorius

„Klientų prašymai dėl įrenginių naudojimo vykdant operacijas kitose šalyse, mūsų žiniomis, nėra dažni. Tačiau kiekvienas toks atvejis – individualus, tad rekomenduotume verslininkams, kuriems reikalinga ši paslauga, kreiptis į savo banką aptarti tokios galimybės arba alternatyvų“, – aiškino jis.

Įgyvendindamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, siekdamos apsaugoti kliento lėšas bei užkirsti kelią galimai neteisėtoms veikoms, finansų įstaigos kaskart privalo įvertinti kliento rizikingumą ir kitus susijusius veiksnius. Tad palankų arba nepalankų sprendimą lemia konkrečios aplinkybės, pridūrė M.Zalatorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų