Bendrai, per metus aukštos rizikos įmonių Lietuvoje sumažėjo nuo 14 proc. iki 10 proc. ir išaugo patikimų įmonių skaičius – daugiau nei pusė visų Lietuvos įmonių vertinama kaip žemos kredito rizikos. Tarp smulkaus ir vidutinio verslo tokių dar daugiau – 77 proc. įmonių yra vertinamos kaip žemos rizikos.
„Smulkaus ir vidutinio verslo kredito rizikos pokyčiai rodo spartų atsigavimą ir valstybės paramos efektyvų panaudojimą, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Per metus daugiau nei pusės mažų įmonių kredito rizikos reitingas pagerėjo, ir tiktai 22 proc. įmonių rizika išaugo. Tikėtina, kad mažos įmonės lanksčiau reaguoja į krizines situacijas, be to, prie jų atsigavimo prisidėjo ir valstybės paramos politika“. Savo kredito rizikos reitingus per metus labiausiai pagerino didmeninės ir mažmeninės prekybos mažos ir vidutinės įmonės, taip pat teikiančios nekilnojamo turto operacijų paslaugas bei užsiimančios kita aptarnavimo veikla.
Daugėjo likviduojamų įmonių
Kovo mėnesį toliau aukštas buvo likviduojamų įmonių skaičius – per mėnesį tokių fiksuota 734. Bendrai per pirmą ketvirtį Lietuvoje buvo likviduota 2061 įmonė – tai du kartu daugiau nei paskutinį 2021 m. ketvirtį, kai buvo likviduotos 1048 įmonės. Taip pat daug buvo ir bankrutuojančių įmonių – 110. „Bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių skaičius toliau išlieka aukštas, – įmonių būkles komentuoja J.Tamašauskaitė. – Per pirmą ketvirtį Lietuvoje bankrutuojančiomis buvo paskelbta 319 įmonių. Tai trečdaliu daugiau nei pernai metų paskutinį ketvirtį“.
„Scorify“ šiuo metu suskaičiuoja per 1700 verslo „zombių“ – įmonių, kurios įprastomis verslo sąlygomis turėjo bankrutuoti. „Kadangi bankrutavusių įmonių oficialiai per mėnesį praktiškai neregistruojama, tikėtina, kad užbaigtų bankroto procesų vis dar reikėtų laukti ateityje“, – sako J.Tamašauskaitė.
Darbuotojų spartus augimas – paslaugų ir IT sektoriuje
Darbuotojų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3,4 proc. Didžiausias darbuotojų metinis pokytis fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose bei IT sektoriuje.
Apskrityse darbo vietų kūrimo tempai yra skirtingi. Lyderiu išlieka Vilniaus apskritis, kur darbuotojų skaičius per metus augo 4,3 proc., tačiau Utenos, Alytaus ir Panevėžio srityse darbuotojų skaičius per metus sumažėjo. Alytuje darbuotojų toliau mažėjo ir kovo mėnesį.
