Gavusi Europos Komisijos pritarimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada skelbti 60 mln. eurų vertės priemonę skatinti mažų ir vidutinių įmonių produktų elektroninę prekybą ir nuotolinių darbo vietų diegimą.
Ministerija BNS nurodė, kad į negrąžinamas subsidijas galės pretenduoti ne trumpiau kaip vienerius metus veikiančios įmonės, kurių pačių pagamintos produkcijos vidutinės metinės pajamos sieks bent 50 tūkst. eurų. Norima, kad investicijas gavusios įmonės pajamas padidintų ne mažiau kaip 20 procentų.
Žmonių daugiau, bet sumos mažesnės
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad internetinės prekybos apimtys dėl koronaviruso krizės „šiek tiek padidėjo“, tačiau tai negali išspręsti esminių problemų.
„Tam tikra dalis perėjo prie internetinės prekybos. Labai nedaug kas iš fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, su verslo liudijimais. Gal daugiau įmonės, didesnius verslus išplėtoję šeimos verslo atstovai. Bet tai ne ta priemonė, kuri gali išgelbėti. Internetines parduotuves reikia atidaryti, reklamuoti, išlaikyti“, – BNS sakė Z.Sorokienė.
„Internetinė prekyba situacijos nepakeis. Sumažėjo ir prekyba, ir pardavimai. Ir pasiūla, ir paklausa. Skirtingai negu į kavines, pas smulkiausius verslininkus ateina vienas kita klientas. Procesas labai sulėtėjęs“, – tvirtino Z. Sorokienė.
Dešimtmetį veikiančių elektroninių parduotuvių linasmedis.lt ir balticbuy.com savininkė Regina Randienė sako, kad tarp internetinių parduotuvių, kurios prekiauja smulkių verslininkų gaminiais, konkurencija nedidelė, nes šios prekybos apyvartos nesiekia gaunamų mugėse.
„Tų elektroninių parduotuvių (...) kuriasi kasmet daug, visi tikisi greito rezultato, bet to nebūna, reikia išlaukti. (...) Jei kiekvienas iš smulkiųjų verslininkų vienokią ar kitokią elektroninę parduotuvę atidarys, dalis jų nusivils, taip ir liks jos pusiau veiksnios, kažkas rimčiau dirbs, kažkas nueis pas tarpininkus“, – sakė R.Randienė.
Pasak jos, per koronaviruso epidemiją daugėjo internetinėse parduotuvėse apsiperkančių gyventojų, tačiau sumažėjo išleidžiamos sumos, taip pat mažiau sulaukiama didelių užsakymų.
R.Randienės teigimu, gintaro ir medžio dirbinius bei lino gaminius į parduotuves tiekia keli šimtai amatininkų, tačiau dalis jų yra labai neorganizuoti, todėl, pateikus užsakymą, reikia „septynis kartus skambinti, priminti, paraginti, paskubinti“.
Gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ savininkas Astijus Jasaitis BNS teigė, kad nors nuosavose parduotuvėse apyvarta kartais tesiekia vos tris eurus per dieną, internetinei prekybai neteikia daug dėmesio. Ji esanti tik dėl reklamos, o ne svarbiausia priemonė realizuoti produkciją ir užsidirbti.
„Tik tiek, kad parodome savo produkciją. Lietuvoje ta prekyba tokia ir tėra. Daug laiko gaištasi diskutuojant su pirkėjais, derantis dėl kainos, paskui paprašo nemokai atsiųsti“, – tvirtino A. Jasaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso pasikeitus situacijai rinkoje, internetinei prekybai gali skirti daugiau dėmesio.
Skirtingos patirtys
23 narius turinčios Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovė Aurelija Gedmintaitė BNS sakė, kad per pirmąją viruso bangą užsidarė tik vienos paslaugų sektoriaus įmonės savininkas, turėjęs masažo kabinetą.
„Viena moteris sakė, kad uždarys savo kavinukę, nes nuo kovo jokių pajamų neturi. Daugiau bankrotų negresia, įmonės laikosi, kad likviduotųsi, nėra faktų. Niekas ta krize nesidžiaugia, bet visi kažkaip kapstosi“, – teigė A.Gedmintaitė.
Pasak jos, pavyzdžiui, vieną langų ir durų gamybos, žaliuzių montavimo bei užuolaidų siuvimo įmonę išgelbėjo per pirmąja koronaviruso krizės bangą atidaryta internetinė parduotuvė.
Tuo tarpu pusšimtį įmonių vienijanti Mažeikių verslininkų asociacijos vadovė Sandra Jarockytė-Aleksejevienė teigė, kad dėl koronaviruso krizės bankrutavo ne viena įmonė, ypač nukentėjo jau milijoninius nuostolius skaičiuojantis statybos sektorius, daugiausia užsakymų turėjęs užsienyje.
„Internetu namo nepastatysi. O laimėjo tie, kurie turėjo internetinę prekybą. Matydama tai, dalis verslo pasimokė ir per vasarą ėmėsi tokios nuotolinės prekybos. Per pirmąja bangą išvystė ją, laviravo, žiūrėjo ir tik spėjo įgauti patirties, atsigauti, smogė antra banga“, – sakė S. Jarockytė-Aleksejevienė.
Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė BNS teigė, kad netruks rajono smulkieji verslininkai ar amatininkai savo prekes ir produkciją galės siūlyti bendroje su turizmo sektoriaus atstovais internetinėje parduotuvėje, kuriai finansavimas gautas iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
„Internetinė parduotuvė labiau orientuota į turizmą: pardavinėti maršrutus, suvenyrus, bet pamąstėme, kad tai unikali priemonė pasinaudoti (...) ir kitiems nuo koronaviruso nukentėjusiesiems smukiesiems (verslininkams – BNS). Didžioji dalis jų gyvai prekiaudavo mugėse, o dabar nebėra turgelių, mugių“, – kalbėjo J. Gintalienė.
Internetinė parduotuvė turėtų pradėti veiki dar šiais metais. J. Gintalienės teigimu, jau sulaukta pirmųjų potencialių prekybininkų kreipimųsi.
