„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai pateikė apeliacinį skundą ir prašo kreiptis į ESTT

Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjų grupė apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą (ESTT), kad šis išaiškintų „indėlio“ sąvoką.
„Snoras“
„Snoras“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė 5,9 mln. litų neatgavusių 262 „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti juos indėlininkais.. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, kuris nagrinėjo šią bylą bei iškėlė bankroto bylą „Snorui“, sprendime nurodė, kad „Snoro“ įstatinis kapitalas galėjo būti didinamas ir Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą.

„Akivaizdu, kad tai neatitinka realybės ir teisinio reglamentavimo, o ir pats Lietuvos bankas nurodė, kad emisijos pirkėjai įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus“, – Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakomentavo advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

„Esame įsitikinę, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko „Snoras“ akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas, o „Snorui“ atsirado pareiga grąžinti už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. „Snorui“ to nepadarius, šios lėšos tapo indėliu“, – pridūrė advokatas Andrius Bambalas.

Apeliacinio teismo taip pat prašoma kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“, pateiktos ES teisėje, išaiškinimo. „Fort“ advokatai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino ES teisę. Pabrėžtina, kad aiškinti ES teisę ir jos turinį nustatyti gali tik ESTT. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės pateikti sąvokos „indėlis“ aiškinimo.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę “Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti BAB banko Snoras įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų