Susitikimo pradžioje frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pakvietė A.Armonaitę pristatyti, kokia yra dabartinė situacija.
A.Armonaitė priminė, kad nuo gruodžio 1 dienos Lietuva dingo iš Kinijos elektroninės muitinės sistemos, vėliau atsirado, tačiau bandant išsiųsti prekes, kurių kilmės šalis yra Lietuva, sistemoje meta klaidą.
„Jokių oficialių sankcijų Lietuva nėra gavusi, apie jas nėra pranešta, nėra informuota. Nieko oficialaus nėra, išskyrus naujieną dėl jautienos, kas dabar pasirodė žiniasklaidoje, tačiau priežasčių nėra įvardyta“, – dėstė A.Armonaitė.
Ji priminė, kad Kinijos nepriimtos prekės nukreipiamos į Japoniją, Taivaną. Taip pat įmonės gali pateikti paraiškas apyvartinėmis ir investicinėmis paskoloms, naudotis paskolų garantijomis, o kitą savaitę startuos priemonė įmonėms, norinčioms gauti subsidijas ir išvažiuoti į parodas, sertifikuoti produktus.
Ministrė sutiko, kad tai laikinos amortizuojančios priemonės, nes verslui reikia rinkų. Čia ji išskyrė Pietryčių Azijos šalis, taip pat JAV.
„Aš kaip liberalė manau, kad tai laikini amortizuojantys instrumentai, kai kam padedantys daugiau, kai kam mažiau, bet šiaip verslui reikia rinkos, reikia turėti kur išvežti tą lazerį, mėsą, alų ar romą. Verslui reikia iš esmės turėti kur išvežti“, – teigė ministrė.
„Be naujų rinkų paieškos reikia spręsti situaciją su Kinija ir Lietuva turi sugrįžti į Kinijos muitinės sistemą. Čia platesnis klausimas ir be ES, kuri turi bendrą prekybos politiką ir veikiančią bendrą rinką, mums vieniems gali būti sunku. Čia turi būti bendras veikimas ir diplomatiniais kanalais jis vyksta“, – pridūrė ji.
A.Armonaitės socialdemokratų frakcijos narė Orinta Leiputė klausė, kiek konkrečiai Lietuvai kainuos paaštrėję santykiai su Kinija ir Baltarusija.
„Pačios įmonės dažnai nenori deklaruoti savo nuostolių, apie tai kalbėti viešai. Ne visos jos pateikusios tuos duomenis. Noriu paprašyti suprasti, kad aš nepasakau konkretaus skaičiaus, nes iš mano pusės tai būtų neatsakinga. Jeigu matome, kad turime eksporto už 197 mln. eurų ir matome, kad 90 proc. jo užsidarė, galime įvertinti daugmaž, bet dalykas tas, kad ne visi duomenys nauji, suplaukę ir yra deklaruoti“, – tvirtino A.Armonaitė.
Kalbėdama apie Baltarusiją ji sakė, kad neaišku, kokių priemonių imsis šios šalies režimas, nes kol kas yra tik straipsniai ir pareiškimai Baltarusijos spaudoje.
-
Verslo atstovai: dalis įmonių atsisako plėstis Lietuvoje, dalis – dirbti su Kinija
-
Jautieną į Kiniją eksportavusios „Krekenavos agrofirmos“ vadovas: „Negali uždrausti to, kas uždrausta“
-
„Invega“ atnaujina tiesioginių COVID-19 paskolų teikimą: galės pretenduoti ir Kinijos veiksmų įtaką patyrę verslai
-
G.Landsbergis: didelė dalis produkcijos, kuri keliavo į Kiniją, tikrai atras savo rinkas
-
Kinija oficialiai pranešė stabdanti jautienos, pieno produktų ir alaus importą iš Lietuvos
„Situacija neapibrėžta. Mes atžagaria ranka nesižarstysime skaičiais“, – nurodė A.Armonaitė.
Į tai reaguodamas frakcijos narys Julius Sabatauskas sakė, kad ministerija nepadarė namų darbų ir dabar „bėga paskui traukinį.“
„Ar jūs, besivydami traukinį, sugebate paskaičiuoti, kiek dėl tiesioginio ir netiesioginio embargo gali būti nuostolių? Kas numatyta konkrečiau? Nes jūsų džiūgavimai dėl paskolų neįtikina, nes ir dabar paskolos pigios“, – rėžė J.Sabatauskas.
A.Armonaitė pakartojo, kad situacija neapibrėžta, dalis įmonių sugeba išvežti savo krovinius, dalis – ne.
„Suprantu, kad jūs bandysite mane spausti, kad aš pasakyčiau skaičių, bet aš to nedarysiu“, – nurodė ji.
A.Armonaitė: politikų gąsdinimai kenkia
Diskusijai pasisukus link klausimo, ar dėl konflikto su Kinija įmonės neišsikels iš Lietuvos, A.Armonaitė pabrėžė, jog „niekas niekur neišeina.“
„Kiek diskutuojame su įmonėmis, mūsų, politikų, kalbos, gąsdinimai, nesutarimai ir panašiai kenkia toms įmonėms, nes joms ilgainiui tampa sunkiau rasti darbuotojus, jeigu jos turi atsimušinėti, kad jos niekur iš Lietuvos neišeina”, – kalbėjo ministrė.
Reaguodamas į šį politikės pasisakymą G.Paluckas kvietė poziciją švelninti.
„Yra verslų, kurie keičia investicinius planus, čia ne opozicijos nuopelnas. Gali būti įvairių priežasčių, ne tik Kinija. Yra įmonių, kurios keičia investicinius planus dėl plačiąja prasme nestabilios politinės aplinkos. Todėl radikalus pareiškimas turi būti su doze ironijos“, – sakė G.Paluckas.
Tačiau A.Armonaitė teigė kalbanti neironiškai ir sutiko, jog neapibrėžta situacija su Kinija yra papildomas rizikos faktorius įmonėms, vertinant „tam tikras investicines jurisdikcijas“.
„Dėl to Lietuva turi padaryti drąsesnius žingsnis kitose sferose – pavyzdžiui, pelno mokesčio sferoje, kad amortizuotų rizikos veiksnį, kuris dabar, deja, yra“, – kalbėjo ministrė.
Vėliau atsakydama į Rasos Budbergytės klausimą ji patikslino, jog įmonės ieško kelių, kaip produkciją realizuoti.
„Pavyzdžiui, nesuvaikšto koks nors mokėjimas, tai, vadinasi, reikia priimti sprendimą įsiregistruoti galbūt kaimyninėje šalyje, kad mokėjimas suvaikščiotų, bet tai nereiškia, kad visa įmonė išsikelia. Įmonės ieško kelių ir jos prisitaiko prie sunkumų. Lietuvos verslas, turėjęs patirtį su Rusija, tą jau daro ir sugeba daryti“, – tvirtino ji.
Į klausimą, ar dėl šios situacijos nebus svarstoma iš naujo įvertinti šių metų ekonomikos augimo prognozių, A.Armonaitė sakė, jog konfliktas su Kinija BVP reikšmingo poveikio neturės. Tiesa, ji pabrėžė, kad tai veikia investicinės aplinkos įvaizdį.
