Šią savaitę „Visagino atominės elektrinės“ generalinį direktorių Rimantą Vaitkų pakeitė iki šiol „Lietuvos energijai“ vadovavęs Dalius Misiūnas. R.Vaitkus nuo šiol vadovaus naujos Visagino AE projektui.
„Nematau didelio skirtumo“, – sakė socialdemokratė Seimo narė Birutė Vėsaitė. Jos teigimu, tai yra labiau formalus pasikeitimas.
Nežino, ką daro premjeras
Šiuo metu Rimantas Vaitkus kartu su komanda tobulina Visagino atominės elektrinės verslo planą, dėl projekto derasi su strateginiais partneriais – Estija, Latvija ir Lietuva.
Tuo pačiu metu tą daro ir švedai – rengia studiją dėl visų Europos Sąjungos elektros tinklų integracijos. Ją „Litgrid“ užsakymu atlieka Švedijos įmonė „Gothia Power“. Studijos kaina – 4,34 mln. litų.
 |
| Algirdas Butkevičius |
Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad švedų studija lems ir sprendimą dėl Visagino AE. Tiesa, tada prezidentė Dalia Grybauskaitė paaiškino, kad remtis švedų išvadomis priimant sprendimą dėl AE statybų yra nesolidu. Premjeras nuomonę iškart pakeitė – patikino, kad švedų išvada nieko nelems.
Buvusi ūkio ministrė, energetikos klausimais dažnai pasisakanti Birutė Vėsaitė neatsakė, kodėl švedai turi pareikšti nuomonę dėl Visagino AE.
„Nežinau, klauskite premjero“, – sakė A.Butkevičiaus vadovaujamos Socialdemokratų partijos narė.
Jo atstovės Evelinos Butkutės-Lazdauskienės teigimu, studija yra susijusi su VAE, tačiau pagrindinis tyrimo tikslas nėra šio projekto įvertinimas.
Bent jau „Hitachi“ reaktoriaus nebus, taip kad nėra ko čia visiems kvaršinti galvos, – sakė B.Vėsaitė.
„Atominės elektrinės vaidmuo šioje studijoje toks, kad analizuojamos integracijos galimybės ir tokiu atveju, jei VAE Lietuvoje būtų pastatyta“, – sakė premjero atstovė.
Tuo metu Birutei Vėsaitei atsakymas dėl Visagino AE – jau seniai aiškus.
„Aš žinau, kad tos Visagino atominės elektrinės nebus su „Hitachi“. Bent jau „Hitachi“ reaktoriaus nebus, taip kad nėra ko čia visiems kvaršinti galvos, nes nei estai, nei latviai nesiruošia dalyvauti. Ir, aš manyčiau, reikia ryžtingai vieną kartą gerbti tautos nuomonę“, – sakė B.Vėsaitė.
Ji pasakojo, kad bendravo ir su estais, ir su latviais – nei vieni, nei kiti VAE projektui nepritaria: „Estų ekonomikos ministras apskritai sakė, kad niekas neinvestuos į šalį, kurios gyventojai yra prieš atominę elektrinę.“
Lietuvoje viešėjęs estų ekonomikos ministras Juhanas Partsas iš tiesų gan skeptiškai kalbėjo apie Visagino AE – Lietuva šį projektą vysto jau aštuonerius metus, iki šiol neapsispręsta, bus elektrinė, ar ne.
Kas čia per ministerija, jei priimti žmonės gauna algas, o samdomi konsultantai smulkiausiems dalykams, – sakė B.Bradauskas.
Kam tie konsultantai?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas į diskusijas apie valstybės įmonių vadovų pasikeitimus leistis nenorėjo – jei vadovai keisti, vadinasi, buvo ir to priežastis.
Tačiau papildomai samdomais ekspertais parlamentaras piktinosi.
„Ministerijose nereikėtų samdyti jokių konsultantų iš šalies. Kas čia per ministerija, jei priimti žmonės gauna algas, o samdomi konsultantai smulkiausiems dalykams“, – sakė B.Bradauskas.
Šiemet, Seimo Audito komiteto duomenimis, valstybės lėšų valdytojai ekspertams planuoja išleisti 13,8 mln. Lt. Nuo sausio iki dabar jiems sumokėta jau apie 5,1 mln. Lt.
 |
| Audito komiteto informacija |
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aiškino, kad samdyti ekspertus yra įprasta praktika ir užsienyje, ypač jei veikla – išskirtinė, ne nuolatinė.
 |
| Nerijus Mačiulis |
„Natūralu, kad tada pasamdomas išorinis konsultantas, kuris gali atlikti tam tikrus skaičiavimus. Tokia praktika yra ir privačiame sektoriuje“, – sakė ekonomistas.
Tačiau, samdant konsultantus, kyla neskaidraus lėšų panaudojimo rizika: „Gali įmonė nuspręsti pasamdyti konsultantus, kurių įmonei gal ir nereikia, bet to reikia konsultantams. Tokia rizika išlieka. Skaidrumas, finansinių ataskaitų teikimas, nepriklausomos valdybos, vadovai gali būti tie saugikliai, kad išlaidos konsultantams yra tik tada, kai to iš tiesų reikia, o ne kai reikia lėšas įsisavinti.“
Reforma beveik nevykdoma
B.Vėsaitė tikino, kad spręsti apie pasikeitimus valstybės valdomose įmonėse kol kas yra per anksti. Tačiau teigiamų permainų ji jau pastebi.
„Dėl Klaipėdos uosto tai taip. Manyčiau, kad ten judama teisinga kryptimi. „Litexpo“ dabar vadovas neseniai pasikeitė. Bet sunku prognozuoti, negaliu pasakyti, nes nepažįstu to žmogaus. (…) Būnant Gentvilui tai vyko tam tikra stagnacija. Kiek žinau, dabar reikalai pajudėjo“, – sakė Birutė Vėsaitė.
Nuo šių metų pradžios Klaipėdos jūsų uostui vadovauja socialdemokratas Arvydas Vaitkus. „Litexpo“ buvusį vadovą Darių Aleknavičių neseniai pakeitė Mindaugas Rutkauskas.
Taip pat šiemet palikti Ignalinos atominę elektrinę buvo priverstas Žilvinas Jurkšus, prieštaringai atleistas VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas Paulius Lukauskas, Kauno zoologijos sodą paliko Vaclovas Dumčius. Į pensiją išėjo LESTO vadovas Arvydas Tarasevičius, iš Vilniaus oro uosto pasitraukė Tomas Vaišvila, „Toksika“ direktorius Žilvinas Čenkus išėjo šalių susitarimu.
 |
| IAE nuotr./Žilvinas Jurkšus |
 |
| Rimantas Vaitkus |
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Paulius Lukauskas |
 |
| Buvęs TVOU vadovas Tomas Vaišvila |
Ekonomistas Nerijus Mačiulis, kartu su kitais specialistais patariantis Kompetencijų valdymo centrui, sakė, kad permainas vertinti – dar anskti.
„Tikrai negalime pasakyti, ar tie pokyčiai turės teigiamų, ar neigiamų pasekmių. Žiūrint į pasikeitimus, norėtųsi matyti, kad ta valstybės valdomų įmonių reforma būtų toliau įgyvendinama ir tie nepriklausomumo nuo politikų principai būtų toliau diegiami“, – sakė Nerijus Mačiulis.
Svarbiausia užduotis įgyvendinant nepriklausomumo principą – nepriklausomų valdybos narių skyrimas. Tačiau kol kas tai, ekonomisto teigimu, vyksta vangiai. Šiuo metu vadovus vis dar skiria ministerijos, o ne nepriklausomi valdybos nariai.
„Norėtųsi matyti, kad jau šiemet valstybės valdomose įmonėse būtų bent jau dalis nepriklausomų valdybos narių, kurie nesikeistų keičiantis valdžiai“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Valstybės valdomų įmonių portfelį sudaro 137 įmonės, kurių rinkos vertė pernai siekė beveik 14 mlrd. Lt. Įmonių grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2012 m. siekė 436,8 mln. litų – beveik du kartus daugiau nei prieš metus.
