Skiriami milijonai, bet naudą pajunta vienetai
Kaip 15min teigė asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF) komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė, minėtieji 18 mln. Eur buvo panaudoti tik 6815 žmonių su negalia įdarbinimui. Tai sudaro tik 5 proc. visų darbingo amžiaus žmonių su negalia. Iš viso, anot S.Aginskaitės, atviroje darbo rinkoje, t.y ne socialinėse įmonėse, šiuo metu darbus susiradę 47 tūkstančiai, arba 34 proc. žmonių su negalia.
Suprasti akimirksniu
- Valstybės paramą gaunančios įmonės įdarbina vos 5 proc. visų žmonių su negalia
- Socialinės įmonės statusas naudingas dėl įvairių joms garantuotų lengvatų
- Neįgalieji skundžiasi išnaudojimu socialinėje įmonėje, teikiančioje valymo paslaugas
- Paramą gaunančios įmonės dažnai įdarbina tik lengviausią negalią turinčius žmones
LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė tikino, kad dabartinė socialinių įmonių rėmimo praktika yra ydinga ir dėl to, kad net 92 proc. valstybės paramos nueina žmonių su negalia darbo užmokesčiui ir Sodros įmokoms padengti.
„Parama nesukuria ilgalaikės pritaikytų darbo vietų infrastruktūros, neprisideda prie dirbančiųjų profesinio tobulinimo ar gilesnės jų socialinės integracijos, o yra skiriama užmokesčiui už darbą, kurį žmonės su negalia atlieka ir sukuria vertę, už kurią įmonė gauna pelną“, – sakė S.Aginskaitė.
H.Varnienė ir S.Aginskaitė įsitikinusios, jog iš paramos socialinėms įmonėms laimi ne žmonės su negalia, o privatus verslas ir priduria, kad socialinės įmonės yra atleistos nuo pelno mokesčio, be to, jos turi pirmumo teisę dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose bei gaunant kreditus verslo plėtrai iš ES struktūrinių fondų.
„Mums užkliūdavo, kai įmonė gaudavo pelną, pavyzdžiui 12 mln. litų, o pusę milijono – gauna subsidijų. Plius sutaupo dar kelis milijonus, nes atleidžiama nuo pelno mokesčio“ – aiškino Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis.
Opia su socialinėmis įmonėmis susijusia problema yra ir pastarųjų noras įdarbinti tik tuos žmones su negalia, kurių negalia nėra sunki. Anot Z.Jančauskio bei LNF atstovių, iš apie 160 šiuo metu šalyje veikiančių socialinių įmonių nemaža dalis užsiima fiziniam darbui imlia veikla – gamina baldus, fasuoja, valo, palaiko viešąją tvarką bei saugumą.
Pluša pilnu etatu – gauna už pusę
Valytoja dirbanti ir trečią invalidumo grupę po insulto gavusi Jadvyga, šiuo metu kenčianti ir nuo diabeto, yra viena iš darbo sąlygomis socialinėje įmonėje besiskundžiančių neįgaliųjų. 107 eurų dydžio pašalpą gaunančią moterį įdarbino valymo paslaugas teikianti įmonė „BSS grupė“.
Galiu jums pasakyti tik tiek, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis verčiami dirbti neįgalieji, veikiausiai neišdirbtų ir sveiki žmonės, – tikino moteris.
„Galiu jums pasakyti tik tiek, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis verčiami dirbti neįgalieji, veikiausiai neišdirbtų ir sveiki žmonės“, – tikino moteris.
„Liūdna, kad pati valstybė sukūrė tokias sąlygas lobti kai kurioms įmonėms, o neįgaliųjų žmonių integracija to tikrai nepavadinsi. Sakyčiau, kad kaip tik tie žmonės dar labiau stumiami už ribos“, – pasakojo Jadvyga.
Moteris pasakoja, kad dirbdama „BSS grupėje“ turėjo valyti ministerijos patalpas.
„Anksčiau, kai valytojus samdėsi pati ministerija, ten už minimalų atlygį pilnu etatu dirbo penkios moterys. Kai ministerijos patalpas valyti pradėjo „BSS grupė“, šį darbą taip pat atlieka 5 moterys, tik joms skirta po pusė etato, o plotas juk visiškai toks pats“, – savo patirtį pasakojo moteris, tvirtindama, kad toks krūvis tikrai per didelis.
Jadvyga pasakojo, kad įvairias socialines įmones valstybė įpareigojusi už vieną etatą mokėti ne mažiau, negu nustatytas minimalus atlyginimas, todėl, siekdamos sutaupyti, jos darbina žmones už pusę etato, nors šie pluša pilnu krūviu.
Vienam žmogui, pašnekovės teigimu, skirta valyti vieną aukštą – t.y. net 1200 kv.m.
„Sakykime, jei teritorija yra 1500 kv. metrų, teoriškai ją valyti turėtų 2 – 3 žmonės. Tačiau mūsų atveju, tas pats žmogus valo du tokius objektus – vieną dieną vieną, kitą – kitą, ir taip kas antrą dieną. Vadinasi įmonė gauna už du objektus, žmogus dirba už keturis žmones, o gauna pusę etato. Čia juk visiškas absurdas“, – piktinosi pašnekovė.
„Tai – darbo jėgos išnaudojimas“
Jau minėtajai „BSS grupei“ karčių žodžių negailėjo ir vienas prisistatyti nepanoręs kaunietis. Šioje įmonėje įsidarbinusi jo regėjimo negalią turinti anūkė plušo tiek „Iki“ parduotuvėse, tiek Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
„Su neįgaliaisiais elgiasi labai nekultūringai, kaip su antraeiliais žmonėmis. Jie su neįgaliaisiais kalbėti nemoka, jie rėkia. Tai – darbo jėgos išnaudojimas. Kuo daugiau darbo ir kuo mažiau mokėti“, – emocingai kalbėjo vyriškis.
Anot pašnekovo, anūkė darbą valymo bendrovėje metė ten išdirbusi apie tris mėnesius, neapsikentusi nemalonios atmosferos darbe ir darbo krūvio.
Kaunietis teigė, kad vienas „BSS“ vadybininkė aiškino, kad dėl merginos atlikto darbo nuolat skundžiamasi, tačiau jokių tai įrodančių skundų nepateikusi.
Socialinės įmonės statusą turinčia bendrove besipiktinantis vyras pateikė ir konkretų valymo bendrovėje įdarbintų žmonių su negalia išnaudojimo pavyzdį.
„Dabar padarė po du VDU aukštus neįgaliesiems valyti, o juos apiformina ant pusės, ant trijų ketvirčių, o kartais net ant ketvirčio etato. O juk ten per dvi valandas neįmanoma visko išvalyti“, – piktinosi kaunietis.
Vietoje vergiškų darbo sąlygų – padėkos ir telefonai?
Su dviejų pašnekovų minėta „BSS grupe“ 15min susisiekti pavyko. Tiesa, įmonės direktorius Aurelijus Budrys dievagojosi, kad apie skundus iš darbuotojų pusės girdi pirmą sykį, o pati įmonė ypač rūpestinga darbuotojams.
„Nuolat bendraujame su savo darbuotojais, stengiamės juos išklausyti, darome pasitenkinimo tyrimus. Esame neįgaliųjų socialinė įmonė nuo 2009 m. – pas mus dirba apie aštuoni šimtai darbuotoju, iš kurių 95 proc. turi vienokią ar kitokią negalią“, – pasakojo A.Budrys.
Ar jūs žinote, kad ta pusė yra ta pusė, ar jie tikrai mūsų darbuotojai?, – klausė „BSS grupė“ vadovas.
„Žinia, kurią išgirdau iš jūsų, netikėta, jei tai būtų sisteminė bėda, tai būtų nuolatinis skundų srautas“, – pridūrė „BSS grupė“ direktorius, kuris net pradėjo abejoti tuo, ar minėti pašnekovai, skundęsi įmonės veikla, savo istorijų neišsigalvojo.
„Ar tikrai nuskambėjo (skundai) iš mūsų darbuotojų? Ar jūs žinote, kad ta pusė yra ta pusė, ar jie tikrai mūsų darbuotojai?“, – klausė „BSS grupė“ vadovas.
Paklaustas apie vidutinį darbuotojų etatų dydį įmonės viduje, A.Budrys teigė, jog jis siekia 0,6 etato.
A.Budrys aiškino, kad kas mėnesį išrašo apie keliasdešimt padėkų savo darbuotojams, o daugiau nei metus išdirbusiems yra suteikiamas nemokamas mobiliojo ryšio telefonas.
A.Budrys aiškino, kad kas mėnesį išrašo apie keliasdešimt padėkų savo darbuotojams, o daugiau nei metus išdirbusiems yra suteikiamas nemokamas mobiliojo ryšio telefonas.
„Jokios prievartos negali būti nei teoriškai, nei praktiškai“, – tikino apie jokius skundus nepanoręs kalbėti ir vien tik teigiamas įmonės puses akcentavęs A.Budrys.
Nors minėtoji „BSS grupė“ tikrai nėra vienintelė valymo paslaugomis užsiimanti socialinė įmonė, kurių darbuotojai skundžiasi, vis dėlto, kitų bendrovių atstovai į skambučius arba neatsiliepė, arba teigė esantys pernelyg užsiėmę, kad galėtų atsakyti į klausimus.
Darbo biržos duomenimis, vien tik praėjusiais metais „BSS grupės“ parama atlyginimų ir socialinio draudimo įmokoms mokėti iš nacionalinio biudžeto siekė daugiau nei 385 tūkst. eurų, o iš struktūrinių fondų – dar daugiau negu milijoną eurų. Taip pat kiek daugiau nei 25 tūkst. eurų skirti darbo vietų kūrimui.
Pieninė specialių darbo vietų nekuria
Nemažos socialinių įmonių dalies pavadinimai daugeliui gali būti girdimi pirmą kartą, bet tarp jų yra ir garsių bendrovių. Štai „Vilkykšių grupei“ priklausanti AB „Kelmės pieninė“ socialinės įmonės statusą gavo 2005 m. rugpjūtį.
„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius teigė, kad Kelmėje dirba apie šimtas skirtingas negalios formas turinčių darbuotojų, kurių dauguma pluša nekvalifikuotą darbą.
„Bet turime ir negalią turintį inžinierių“, – patikino G.Bertašius.
Tiesa, vienas iš žmonių su negalia įdarbinimo minusų, anot „Vilkyškių pieninės“ generalinio direktoriaus, yra nemaža darbuotojų kaita.
„Būna, kad žmonėms pablogėja sveikata, jie sugalvoja išeiti, su jais dirbti kur kas sudėtingiau, nei su sveikais darbuotojais. Bet tam ir yra tos subsidijos, kad darbdavys turėtų motyvaciją dirbti su tokia žmonių kategorija“, – aiškino G.Bertašius ir pridūrė, kad žmonių su negalia efektyvumas yra mažesnis.
„Kelmės pieninė“ specialios įrangos, skirtos būtent neįgaliesiems, nėra įsigijusi, tačiau, anot G.Bertašiaus, bendrovėje įrengti specialūs poilsio kambariai, o darbuotojams su negalia suteikiamos poilsinės bei reabilitacinės paslaugos.
Iš viso negalią turinčių dirbančių asmenų algoms ir Sodros įmokoms mokėti „Kelmės pieninei“ praėjusiais metais skirta daugiau nei 356 tūkst. eurų.
