– Simona, buvai atrinkta kaip socialinė inovatorė apdovanojimui iš 900 nominančių. Ką tau reiškia šis apdovanojimas?
– Šis apdovanojimas yra įvertinimas ir pripažinimas mano pasirinkimų bei ilgalaikio, nuoseklaus darbo. Jau prieš 13 metų, kai sąvokos „socialinis verslas“ ir „socialinės inovacijos” Lietuvoje skambėjo apie nieką, man rūpėjo tvarumas, mūsų verslų ir startuolių ekosistemos kuriamas poveikis ne tik vienas kitam, bet ir artimai aplinkai bei žemei. Taip gimė ir „ChangemakersON“.
Šioje kelionėje tikrai buvo visko, tačiau tiek džiugiais, tiek sunkiausiais momentais visada šalia manęs būdavo mano komanda. Mane iki šiol motyvuoja klientų, startuolių grįžtamasis ryšys ir stiprus vidinis vertybinis tikėjimas, kad noriu burti poveikį kuriančią startuolių ekosistemą, o tvarumą matyti ne kaip marketingo dalį.
– Ką reiškia terminas ESG?
– Jei labai paprastai – tai socialinė, aplinkosauginė ir geros valdysenos koncepcija. Bet konkrečiau, tai yra poveikio žmonėms ir planetai kiekybinė išraiška, o jį kiekvienas verslas ar startuolis sukuria. Ši skaitinė išraiška daro įtaką nustatant įmonės vertę ir siekiant pritraukti investicijas. Labai netolimoje ateityje kiekvienas verslas turės teikti ne tik finansinę, bet ir ESG atskaitomybę. „TechHub“ pre-akceleratoriaus startuoliams pasisekė, nes jie mano paskaitose tikrai neišvengs šios temos.
– Ar Lietuvoje yra tvarių verslų ir startuolių?
– Žinoma. Ir kuo toliau, tuo jų atsiranda daugiau. Jei dar prieš gerus penkerius metus tai buvo išimtis ir dažnas jų atrodydavo kaip „ateiviai“, tai šiandienai išimtis yra tie, kurie visiškai negalvoja apie tvarumo principus. Tik kalbant apie tvarumą ir ESG labai svarbu išlikti kritiškiems. Labai dažnai šioje srityje yra persistengiama ir lieka tik skambios frazės.
Pastaraisiais metais vis labiau stiprėja ir investuotojų susidomėjimas verslais, kuriančiais poveikį. O tai neišvengiamai pakoreguoja ir verslų kryptį. Man pačiai labai gražūs tokie lietuviški pavyzdžiai kaip #walk15, „Mindletic“. Iš didesnių ir senesnių verslų paminėčiau „Hostinger”.
– Kaip turi atrodyti tvarus verslas? Ar tam reikia daug investicijų?
– Pirmiausia ESG veiksnius matuojantis verslas turėtų galvoti apie savo žmonių, komandos, kolegų gerovę visomis prasmėmis. Neužtenka pilnų šaldytuvų užkandžių, nemokamos kavos ar žaidimų kambario. Tikras ESG veiksnius matuojantis verslas yra dalinai nuosavybės teise priklausantis (ne mažiau 40 %) ir darbuotojams, t. y. ne tik aukščiausiai valdžiai.
Antra, tvariam verslui rūpi klientai – svarbu į juos įsiklausyti, būti lankstiems ir sukurti geriausią kliento patirtį. Verslas, kuris yra grįstas atvirumu, ilgalaikiame laikotarpyje uždirbs daugiau ir sukurs daugiau vertės.
Trečia, tai verslas, kuriam rūpi bendruomenė, kurioje jis veikia, t. y. ne tik mato ir žino jos problemas, bet ir prisideda prie jų sprendimo.
Na ir ketvirta, žinoma, mūsų aplinka arba, kitaip tariant, planeta. Ši dalis, deja, yra viena sudėtingiausių, kur irgi egzistuoja tam tikros tendencijos ir mados. Pavyzdžiui, kažkas pasakė, kad plastikas yra blogai ir visiems tai tapo konstanta. Čia irgi yra labai daug kriterijų, kuriuos turime įsivertinti, pradedant nuo to, koks tai plastikas, kiek kartų jis gali būti perdirbtas, kokios to išlaidos, koks poveikis aplinkai susidarytų keičiant į kitą medžiagą ir t. t. Tokiais atvejais labai pravartu kritiškai vertinti tendencijas ir iš tiesų apskaičiuoti, kiek viena medžiaga iš tiesų gali padaryti žalos ar naudos.
Norėčiau paminėti ir penktą punktą, kuris yra tiekėjų pasirinkimas. Kitaip tariant tiek savo paslaugų kūrime, tiek organizacijos valdyme, tiek gamyboje reikia atsakingai atsirinkti tiekėjus, kurių vertybės sutampa su jūsų verslo vertybėmis. Tai yra, jei vadinu save atsakingu, skaidriu ir tvariu verslu, bet tam tikras žaliavas siunčiuosi iš neaiškių tiekėjų ir naudoju „nuhakintą“ programinę įrangą, ar tikrai esu sąžiningas prieš save ir savo klientus?
Kalbant apie investicijas, tai labai priklauso nuo to, koks yra jūsų verslas. Gali reikėti ir labai daug, ir labai mažai. Bet svarbiausia, ne kiek reikia investicijų, bet koks yra verslo didesnis tikslas. Pinigų šiuo metu rinkoje yra, nėra pakankamai tvirtų sprendimų ir komandų, kurios juos pasiryžę įgyvendinti.
– Esi „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorė. Kaip sekasi startuoliams diegti tvarumą nuo pirmųjų vystymosi stadijų? Ką per tris mėnesius pavyksta juos išmokyti šia tematika?
– Jau keli atrankos ciklai man sukelia plačią šypseną. Kuo toliau, tuo daugiau startuolių, dalyvaujančių atrankose, turi ypatingai tvarias idėjas. Kartais jie pamiršta, kad verslo sėkmė yra matuojama ir pinigais. Mano, kaip mentorės, tikslas yra padėti surasti aukso viduriuką, kad tvarumas ilgalaikiame laikotarpyje neštų dar didesnį pelną, tuo pačiu ir pokytį. Tikrai nemažai pasitaiko tokių, kurie aukščiau visko stato globalią problemą, bet kurdami tvarų verslą turime labai aiškiai įsivertinti, kaip paslauga ar prekė bus naudinga mano klientui ir kur yra jo skausmai. Tvarumas yra principai, kurių laikomės kurdami bet kokį verslą, o ne verslas kuriamas dėl to, kad juos atlieptų.
– Kuo Lietuvos startuoliai išsiskiria nuo užsienio?
– Tie, kurie tikrai nori pasiekti tikslą ir neiškrenta po pirmos nesėkmės ar per pirmus kelis mėnesius, tikrai išsiskiria atkaklumu ir alkanumu žinioms, informacijai, naujų ryšių kūrimui. Man pačiai tikrai smagu stebėti, kad jie neieško lengviausio kelio, bet ieško sprendimo, kuris neapsiribotų Lietuva.
Surasti lengviausią kelią nelengviausiam sprendimui, pasitikrinti rinkoje ir tik tada plėstis – mes, kaip mentoriai, jiems padedame tai daryti. Kartais tampa iššūkiu įtikinti, kad tam tikrus procesus reiktų apkarpyti. Bet ko dar mums tikrai reikia išmokti, tai tapti mažiau individualistais. Vis dar dažnai pasitaiko startuolių, kurie nori būti vieno įkūrėjo startuoliais. Su komanda galima nuveikti daug daugiau.
– Kokių startuolių reikės ateityje?
Tokių, kurie yra orientuoti į gyvenimą (angl. life-centered design). Tokiame veikimo modelyje pralošti galimybės nėra. Laimi visi. Bet manau, kad technologijas įgalinsime tikrumo kūrimui, atsigręžimui į tikruosius žmogaus poreikius. Dar labiau sustiprės bendruomenių reikšmė.
Turbūt nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad dirbtinį intelektą integruosime vis plačiau. Manau, kad daugiausiai pasieks tie, kurie jau dabar galvoja apie holistinius verslo modelius.
Mane asmeniškai labiausiai traukia sveikatos technologijų startuoliai (angl. HealthTech), švietimo pokyčius kuriantys startuoliai (angl. EdTech), turizmo / kelionių technologijos (angl. TravelTech) bei finansinių technologijų startuoliai (angl. FinTech).
– Kokiu palinkėjimu galėtum pasidalinti startuoliams arba tiems, kurie jais svarsto tapti?
Klausyti širdies ir susirasti pakeleivius, kuriais galite pasitikėti ir nori kurti kartu. Turiu daug patirties būdama vienintelė verslo savininkė – tai nėra lengvas kelias ir jis tikrai nėra toks saldus kaip verslo vystymas kartu su tais, kurie motyvuoja, įkvepia ir palaiko. O kaip „lakmuso popierėlis“ – nuojauta, kuri niekada neapgauna.
Simona kviečia startuolius registruotis į paskutinįjį aštuntąjį „TechHub“ pre-akceleratorių iki kovo 12 d.: http://bit.ly/techhubpreaccelerator. Nepraleiskite progos dirbti su šia mentore!
„TechHub“ startuolių pre-akceleravimo programą įgyvendina Inovacijų agentūra, projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.
