„Canon EOS“ fotoaparatas šiame prekybos centre parduodamas už 7542,01 JAV dolerio. Galima nusipirkti ir „Bvlgari“ laikrodį – už 10,2 tūkst. JAV dolerių.
Socialinės lygybės idealais pagrįstos šalies sostinės centre Kubos ginkluotųjų pajėgų verslo padalinys prieš šimtmetį pastatytą prekybos pasažą pavertė ryškaus kapitalizmo šventove.
Prieš kelias savaites atidarytas prekybos centras „Manzana de Gomez“, kuriame įsikūrė pirmosios Kuboje „L'Occitane“, „Mont Blanc“ ir „Lacoste“ parduotuvės, jau tapo sociokultūriniu fenomenu, viliojančiu nemažai žmonių.
Vyresnio amžiaus kubiečius stulbina prekės, kainuojančios daugiau negu galima uždirbti per visą gyvenimą gaunant valstybinį atlyginimą. Paaugliai ir vyresni jaunuoliai prie parduotuvių vitrinų daro nuotraukas, kuriomis puikuojasi savo „Facebook“ paskyrose.
Nuo 2008 metų, kai prezidentu tapo generolas Raulis Castro, Kubos ginkluotųjų pajėgų verslo padalinys tapo didžiausiu šalies mažmenininku, importuotoju ir viešbučių savininku.
„Gaviota“, kariuomenės turizmo įmonė, šiuo metu aktyviai stato viešbučius. Prieš du dešimtmečius įkurta kariuomenės korporacija „Cimex“, be kita ko, valdo parduotuves, automobilių nuomos įmones ir net įrašų studiją. Kariuomenei priklausantis prekybos tinklas TRD visoje Kuboje turi šimtus parduotuvių, kuriose parduodama viskas – nuo muilo iki elektroninių buities įtaisų, o kainos neretai yra kelis kartus didesnės negu kaimyninėse šalyse.
Į vakarus nuo Havanos esančio kariuomenės valdomo Marielio uosto apyvarta auga dviženkliu skaičiumi, visų pirma dėl paklausos turizmo sektoriuje. Be to, pernai ginkluotosios pajėgos perėmė banką, palaikantį verslo ryšius su užsienio įmonėmis, taigi perėmė ir daugumos Kubos kasdienių tarptautinių finansinių operacijų kontrolę.
Viršutinius „Manzana de Gomez“ aukštus užima penkių žvaigždučių viešbutis, kuris pradės veikti birželio pabaigoje. Jis priklauso ginkluotųjų pajėgų turizmo padaliniui „Gaviota“, o jo operatorė – Šveicarijos prabangių viešbučių tinklas „Kempinski“.
O pirmojo aukšto galerijose, be prabangių prekių ženklų parduotuvių, yra ir kubiečių parduotuvių, kuriose parduodamos mažiau žinomos, bet vis vien brangios prekės, pavyzdžiui, kelioninio dydžio šampūno buteliukai po 6 JAV dolerius ar lėkščių rinkiniai, kainuojantys po daugiau kaip 100 JAV dolerių.
„Tai apmaudu, nes nieko negaliu įsigyti, – sako Rodolfo Hernandezas Torresas, 71 metų amžiaus pensininkas, kurio mėnesio pajamos siekia 12,5 JAV dolerio. – Yra žmonių, kurie gali čia ateiti ir ko nors įsigyti, bet tai turbūt būtų tik vienas iš dešimties gyventojų. Dauguma šios šalies gyventojų pinigų neturi.“
„L'Occitane“, „Lacoste“, „Mont Blanc“ ir Kubos ginkluotųjų pajėgų verslo padalinys į agentūros AP prašymus pateikti komentarus neatsakė.
Beje, daugelio turistų prabangus prekybos centras nevilioja.
„Buvau labai nusivylusi, – pareiškė turistė iš Čikagos Jeannie Goldstein. – Atvažiavau čia, kad nuo viso to pabėgčiau. Tai mums tiesiog rėkte rėkia „turtas“ ir „Amerika“.“
Tačiau nemažai kubiečių naująjį prekybos centrą vadina ženklu, jog šalis žino, kad jos ateitis priklauso nuo to, ar ji atvers savo duris pinigams iš užsienio.
„Šios parduotuvės skirtos milijonieriams. Pritraukti turistus su pinigais – tai yra plėtra ..., – sako Maritza Garcia, 55 metų amžiaus oro bendrovės biuro darbuotoja. – Kai vyksta plėtra, tai yra gerai. Žingsnelis po žingsnelio, ši šalis kyla. Esame socialistinė šalis, tačiau ekonomika turi būti kapitalistinė.“
