Nuo sausio mėnesio Indrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) ieško projektų vadovės darbo. Nors yra sukaupusi 9 metus darbo patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, moka tris kalbas, pasirodo, įsidarbinti nėra taip paprasta.
„Atsidarius darbo skelbimų portalus, atrodo, ten yra daug, tūkstančiai, pasiūlymų. Tada pradedi juos filtruoti, žiūrėti, kas ten yra, ir lieka nekvalifikuoti darbai, IT arba finansų srityse“, – 15min pasakojo ji.
9 mėnesius Indrė tiria darbo rinką: domisi įmonėmis, filtruoja darbo skelbimus, juos analizuoja, taip pat gilinasi į savo norus ir kompetencijas.
Per tą laiką ji apsilankė keliasdešimtyje darbo pokalbių, kur sukaupė įvairios patirties. Pasak Indrės, ypatingai daug ryškių kontrastų yra tarp užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių.
Klausia apie antrą pusę ir vaikus
Pašnekovės teigimu, tarptautinių įmonių organizuojamose darbo pokalbiuose neįprasta kalbėti apie šeimyninį gyvenimą.
„Priimta kalbėti daugiau apie tave kaip asmenybę, kas tave identifikuoja, kokie tavo užsiėmimai, pomėgiai, laisvalaikis. Tai padeda atskleisti žmogaus tinkamumą darbui“, – vardijo ji.
Tuo metu esą lietuviško kapitalo įmonių ar įdarbinimo agentūrų atstovai darbo pokalbiuose to klausia nuolat. O tai girdėti Indrei buvo labai keista, ypač vos grįžus iš Jungtinės Karalystės.
„Įdarbinimo agentūros praktikuoja. Labai dažnai klausia šeimyninės padėties, kiek turi vaikų (...) Nė vienoje vietoje aš negavau jokio argumento arba jokio patikslinimo, kodėl manęs yra teiraujamasi apie mano šeimyninį statusą ir kuo tai yra aktualu“, – stebėjosi pašnekovė.
Nė vienoje vietoje aš negavau jokio argumento arba jokio patikslinimo, kodėl manęs yra teiraujamasi apie mano šeimyninį statusą ir kuo tai yra aktualu, – stebėjosi Indrė.
Ji pasakojo, kad kartą darbo pokalbyje atsisakė atskleisti, kuo užsiima antra pusė, o tai labai nepatiko darbdaviui. Esą ši informacija svarbi, nes su kolegomis biure bendraujama labai glaudžiai.
„Darbdavys tai įvardino kaip pagrindinį mano, kaip profesionalės, trūkumą. Minėjo, kad turi statistiką, jog tokie žmonės įmonėje ilgai neužsibūna“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, galiausiai darbdavys prasitarė bijantis, jog Indrei, kaip moteriai, antra pusė gali drausti dalyvauti įmonės susibūrimuose ar išvykose.
Indrę šokiravo ir kitame darbo pokalbyje išgirstas klausimas.
„Klausė ir prašė konkrečiai įvardyti, ir planavo užsirašinėti, kuo užsiima mano antra pusė. Vėliau dar paklausė, ar mano antra pusė yra užsienietis“, – prisiminė ji.
Indrė tikina, kad darbo aplinka, vyraujanti atmosfera, ryšys su kolektyvu ir vadovu yra labai svarbus. Remiantis asmenine patirtimi, ji tikina norinti įsidarbinti tarptautinėje įmonėje.
„Neįmanoma dirbti ir kokybiškai atlikinėti dalykus toksiškoje aplinkoje, kur vyrauja kažkokie neaiškūs darbo santykiai, kur yra nemotyvuoti darbuotojai, kur yra kažkokios apkalbos, klausimai dėl vadovo autoriteto. Jeigu atsiranda nelygiavertiškumas, diskriminacija, tokioje darbo vietoje neįmanoma dirbti tikrai“, – užtikrintai pabrėžė pašnekovė.
Jeigu atsiranda nelygiavertiškumas, diskriminacija, tokioje darbo vietoje neįmanoma dirbti tikrai,– įsitikinusi Indrė.
Advokatė: tokia informacija darbui neturi reikšmės
Darbo pokalbio metu gali būti teiraujamasi tik darbo funkcijų vykdymui reikšmingos informacijos, susijusios su įgytu išsilavinimu, profesine patirtimi, sveikata (tik tiek, kiek tai reikšminga darbo funkcijų vykdymui), galimybėmis įgyti naujų įgūdžių, aiškino advokatų kontoros „Jurex“ advokatė Kotryna Jakavičiūtė.
„Informacija apie darbuotojo laisvalaikio pomėgius, socialinę padėtį, tautybę, įsitikinimus, šeiminį gyvenimą neturi jokios reikšmės gebėjimui ir galėjimui atlikti darbo funkcijas. Tokio pobūdžio klausimai, užduoti darbo pokalbyje, vienareikšmiškai pažeistų darbuotojo teisę į privatų gyvenimą, sudarytų prielaidas diskriminacijai“, – dėstė K.Jakavičiūtė.
Informacija apie darbuotojo laisvalaikio pomėgius, socialinę padėtį, tautybę, įsitikinimus, šeiminį gyvenimą neturi jokios reikšmės gebėjimui ir galėjimui atlikti darbo funkcijas, – tikino advokatė.
Be to, pasak advokatės, tokie klausimai pokalbio metu sukeltų pagrįstų abejonių, jog asmeninio pobūdžio aplinkybės galėjo būti atrankos kriterijumi, lėmusiu kandidatūros atmetimą.
„Pavyzdžiui, kandidatas į pareigas, turintis šeimą, darbdaviui gali atrodyti mažiau patrauklus, mat Darbo kodeksas įpareigoja tokiam darbuotojui prašant taikyti specialias lengvatas ir garantijas (pavyzdžiui, suteikti papildomą poilsio laiką, galimybę dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu ir pan.). Kilus ginčui dėl galimos diskriminacijos, įrodinėjimo pareiga tektų darbdaviui“, – akcentavo ji.
Personalo agentūros: apie šeimyninę padėtį neklausiama
Personalo atrankų įmonės „Amston“ operacijų vadovas Adomas Milašiūnas bei konsultacijų įmonės „Primum Esse“ konsultantė Vaidilutė Žukauskienė 15min tikino, kad darbo pokalbių metu nesidomima apie kandidato asmeninį gyvenimą.
„Pokalbio dėl darbo metu mes neklausiame apie šeimyninę padėtį. Tokio pokalbio metu mums svarbiausia atskleisti ir įvertinti asmens kompetencijas, susijusias su darbu“, – tikino V.Žukauskienė.
„Nėra klausiama. (...) Ši informacija visiškai nieko nekeičia, todėl šios informacijos darbdavys turėtų neklausti, o jei taip įvyksta – kandidatas yra laisvas pasirinkti, ar atsakyti į šį klausimą“, – aiškino A.Milašiūnas.
Ši informacija nieko nekeičia, todėl to darbdavys turėtų neklausti, o jei taip įvyksta – kandidatas yra laisvas pasirinkti, ar atsakyti, – aiškino A.Milašiūnas.
„Primum Esse“ konsultantė pridūrė, kad darbdaviai, turėdami rimtų ketinimų pasikviesti žmogų į savo komandą ir dirbti su juo ilgai, visgi norėtų žinoti apie kandidatą daugiau nei parašyta CV.
„Kiekvienam vadovui rūpi, koks žmogus ateina. Atrankos metu siekiame sudaryti sąlygas kandidatui atskleisti savo asmenybę, kalbant apie situacijas susijusias su darbu“, – teigė ji.
Sako vertinti tikras, o ne numatomas kompetencijas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švataitė atkreipė dėmesį, kad kartais darbdaviai teikia pirmenybę vienai ar kitai lyčiai dėl įvairių priežasčių. Neretai remiantis stereotipais.
„Nors rūpinimasis šeima ir vaikais yra abiejų partnerių pareiga, darbdavius gali veikti ir nerimas, kad moteris išeis vaiko priežiūros atostogų (statistiškai jos tą daro daug dažniau nei vyrai), vėliau slaugys sergančius mažamečius vaikus, tad tariamai bus pertrauktas jos darbas, todėl geriau samdyti vyrą“, – teigė ji.
Darbdavius gali veikti ir nerimas, kad moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, – tikino I.Švataitė.
I.Švataitė akcentuoja, kad reikėtų vengti išankstinio nusistatymo ir vertinti ne numatomas, bet tikras konkretaus kandidato profesines savybes.
Čia galite rasti rekomendacijas, ko darbdavys neturėtų klausti darbo pokalbio metu.