Praėjusią savaitę FTB pranešė, kad kibernetinę ataką prieš „Sony pictures“ įvykdė Šiaurės Korėja. Ši ataka yra svarbi tuo, kad taikinys skiriasi nuo įprastų atakų taikinių, rašo „Forbes“.
Kibernetinės atakos dažniausiai būna vykdomos trijų tipų subjektų: tai gali būti tautinės valstybės organizuojama ataka; haktyvistai – gali būti apibūdinamas kaip judėjimas, kuomet įvairiomis kibernetinėmis atakomis siekiama tam tikrų socialinių tikslų; taip pat tai gali būti kriminalinės organizacijos ar individo organizuojama ataka.
Kriminalinių struktūrų tikslas yra aiškus – jie ieško pinigų. Jie gali organizuoti tiesiogines pinigų vagystes iš fondų, vogti intelektualinę nuosavybę, vogti informaciją, siekdami iš jos užsidirbti. Dažniausiai jie taikosi į korporacijas ir individus, nors ir vyriausybės nėra neliečiamos.
Haktyvistai dažniausiai savo atakas organizuoja prieš tuos, kurių ideologijai nepritaria. Tai gali būti korporacijos, individai, vyriausybės.
Dokumentika „We Are Legion: The Story of the Hacktivists“ apie haktyvistus anglų kalba:
Tautinės valstybės dažniausiai taikosi į kitas vyriausybes, siekdamos įgauti strateginį karinį, politinį ar ekonominį pranašumą. Retai jų taikiniu tampa ir korporacijos.
Ataka prieš „Sony“, jeigu ji tikrai buvo įvykdyta Šiaurės Korėjos, buvo tautinės valstybės ataka prieš korporaciją. Tikslas nebuvo intelektualinės nuosavybės vagystė, siekiant finansinės naudos ar karinio pranašumo. Panašu, kad ataka siekta diskredituoti bendrovę.
Jeigu ataką įvykdė Šiaurės Korėja, tai būtų naujas posūkis kibernetiniame kare. Mes kalbame apie „Sony”, milijardus valdančią tarptautinę įmonę, kuri praranda šimtus milijonų dolerių dėl to, kad tautinė valstybė eikvoja resursus bendrovės parklupdymui.
Ericas Basu rašo iš korporacijų, prieš kurias organizuotos atakos, išgirdęs tokį komentarą: „Aš noriu rasti, kas tai padarė, ir palikti juos be tinklo.“
Korporacijos rizikuotų taikyti nelegalią strategiją tam, kad išgyventų. Jeigu vyriausybės negali apsaugoti korporacijų, į kibernetinį karą stoja tarptautinės įmonės.
Pagrindinė tokio atsakymo problema yra faktas, kad tai yra nelegalu. Organizuoti kontraataką prieš užpuoliką, net jei tai ir yra kriminalinė organizacija, JAV yra neteisėta. Nepaisant to, jeigu kompanijos pradės netekti milijardų dolerių ir joms grasins ne tik kriminalinės organizacijos ir haktyvistai, bet ir tautinės valstybės, gali būti, kad bendrovės ieškos geriausio būdo apsiginti, kitaip tariant, pačios ieškos kibernetinių nusikaltimų galimybės.
Taip gali būti sukurta juodoji kibernetinių atakų paslaugų rinka, kurios pagrindinis klientas būtų korpotacijos. Tokiu tinklu dabar naudojasi kriminalinės organizacijos ir tautinės valstybės.
Korporacijos rizikuotų taikyti nelegalią strategiją tam, kad išgyventų. Jeigu vyriausybės negali apsaugoti korporacijų, į kibernetinį karą stoja tarptautinės įmonės.
Bus matyti, kad įmonės norės išbandyti kibernetinių atakų galimybes. Tačiau aišku, kad, kibernetines atakas nukreipus į didesnį ratą taikinių, vis daugiau jų patys norės tapti užpuolikais, o ne aukomis.
