Praėjusių metų pradžioje didžiausiose sostinės taksi įmonėse buvo atliktos kratos. Dalies bendrovių vadovai buvo sulaikyti, o teisėsaugos pareigūnai prakalbo apie stambias nuslėptų mokesčių sumas. Netrukus buvo įsteigta savivaldybės įmonė „Vilnius veža", kuri turėjo tapti sąžiningo ir skaidraus verslo pavyzdžiu.
Panašu į užsakymą
„Nebuvo liečiamos tos įmonės, kurios dirbo nelegaliai – tokios kaip „Erelio akis“ ar „Simtaksa“, kurios mokesčių nemokėjo visai. Pasirinktos stipriausios Vilniaus kompanijos“, – teigė R.Kriukovas.
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas, bendrovės „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas 15min.lt pasakojo, kad pernai per vieną naktį buvo paralyžiuota tuo metu didžiausios sostinės taksi įmonės veikla. „Martono taksi“ visada buvo pirmoje vietoje pagal sumokamus mokesčius. Bet mus kratos užgriuvo lygiai taip pat, kaip ir kitus. Išsivežė visus dokumentus, kompiuterius. Atėjau į kabinetą kaip pirmą darbo dieną. Buvo padaryta viskas, kad būtų paralyžiuota įmonės veiklą", – prisiminė jis.
Pasak jo, iš tiesų nelegaliai dirbusių taksi įmonių pareigūnai nelietė, taikiniais buvo pasirinkti dideli ir stiprūs sostinės taksi rinkos žaidėjai: „Jeigu pažiūrėtume, kokios įmonės buvo bandomos išstumti iš rinkos, pamatytume – nebuvo liečiamos tos, kurios dirbo nelegaliai – tokios kaip „Erelio akis“ ar „Simtaksa“, jos mokesčių nemokėjo visai. Buvo pasirinktos stipriausios Vilniaus kompanijos.“
R.Kriukovui nuostabą kėlė užsitęsę tyrimai. „Jie kaip vyko, taip ir vyksta. Jeigu ten būtų viskas aišku ir žinoma, kad tikrai buvo padaryti nusikaltimai, tai būtų ir teismai jau pasibaigę. Susidaro įspūdis, kad trūksta įrodymų, o pats procesas panašus į užsakomąjį“, – sakė pašnekovas.
Siekia išstumti konkurentus
Asociacijos vadovas piktinosi, kad pasinaudojusi situacija Vilniaus savivaldybė suskubo mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti savo taksi bendrovę, kuri per pusantrų metų taip ir neišlipo iš nuostolių liūno. „Vilnius veža“ kiekvieną mėnesį turi po 50 tūkst. nuostolio, kurį padengia miesto biudžetas. Jų veiklai jau skirta daugiau nei milijonas litų. Jie sėdi atsipūtę, nes žino, kad „Autobusų parkas“ kiekvienais metais turi po 5 mln. nuostolio ir juos biudžetas padengia. Tai, kodėl taksi bendrovei nepadengus milijono?“, – svarstė R.Kriukovas.
Pasak jo, „Vilnius veža“ naudojasi savo padėtimi ir konkuruodama dėl valstybės užsakymų. „Dirbtinai sumažina kaina, kad išstumtų iš rinkos kitas bendroves. Ir šiuo metu, dirbdami nuostolingai, jie žino, kad tai bus nepelningi važiavimai. Matyt, norima išvalyti rinką iki galo, o vėliau, paaiškinus, kad taksi bendrovė dirba nuostolingai ir jos dotuoti toliau negalima, įmonę parduoti už simbolinę kainą privačiam verslininkui“, – dėstė asociacijos vadovas.
 |
| Vilniaus sav. nuotr./Naujųjų Vilniaus savivaldybės taksi automobilių pristatymas |
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į Vilniaus oro uosto taksi aikšteles. Nuo liepos 1 d. Vilniaus oro uostui pakeitus taksi paslaugų teikimo sąlygas, išskirtinėje taksi juostoje sustoti gali tik su oro uostu sutartis sudarę vežėjai. R.Kriukovo teigimu, oro uostas ėmėsi veiksmų, kad pagal iškvietimą atvykę taksi automobiliai negalėtų nemokamai sustoti, o iš kiekvieno sutartį sudariusio vairuotojo už išvažiavimą iš Oro uosto teritorijos imamas mokestis.
Neteko melžiamos karvės
„Toks nepasitenkinimas iš reikalavimų neatitinkančių ar toliau piktnaudžiauti norinčių taksistų kyla todėl, kad jie netenka labai didelės melžiamos karvės“, – teigė G.Almantas.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./Gediminas Almantas |
Vilniaus oro uosto direktorius Gediminas Almantas 15min.lt nurodė, jog pasikeitusia tvarka siekiama išspręsti įsisenėjusias problemas. „Oro uoste mes sprendžiame taksi paslaugų kokybės ir piktnaudžiavimo problemas. Legenda apie oro uosto taksistus, kurie gaudo klientus už skvernų ir iki centro veža už 100 litų arba už 500 dolerių iki Rumšiškių, yra pagrįsta. Šį problema gyvavo 20 metų. Dabar mes ją pradėjome spręsti. Toks nepasitenkinimas iš reikalavimų neatitinkančių ar toliau piktnaudžiauti norinčių taksistų kyla todėl, kad jie netenka labai didelės melžiamos karvės“, – sakė direktorius.
Pasak jo, Vilniaus oro uoste gali veikti visi taksi, kurie veikė ir anksčiau. Nėra jokių problemų taksi atvažiuoti į oro uostą, išleisti keleivį ar keleiviui išsikviesti taksi. Tiems, kurie nori sudaryti sutartį su oro uostu, keliami pagrįsti reikalavimai – taksometras, kvitas, galimybė atsiskaityti kortele, švarus taksi automobilis, tvarkinga vairuotojo išvaizda.
„Vilnius veža“ šių paslaugų teikime dalyvauja lygiomis teisėmis su visais kitais. Sąlygos buvo derinamos su visomis taksi įmonėmis dar prieš jas paskelbiant. Jos pastabų neturėjo. Vilniaus mieste negali būti skirtingi tarifai. Jei taksi įmonė po Vilnių veža už 2,5 Lt, tai ji ir iš oro uosto turės vežti už 2,5 Lt“, – paaiškino G.Almenas.
Jis patikslino, kad oro uostas turėjo investuoti į sistemos veiklą, todėl buvo nustatyta, kad vieno taksi išvažiavimo mokestis bus 5 Lt. „Reikia įvertinti, kiek tas automobilis veikia. Jei išdėliotume tą mokestį pagal nuvažiuotą atstumą, kilometras nepabrangtų daugiau nei 25–50 cnt. Įmonės šį pabrangimą laisvai gali įsidėti į savo sąnaudas“, – sakė oro uosto vadovas.
Savivaldybė šokdina
„Savivaldybė mus šokdina, kabinasi prie bet kokios smulkmenos , o savo taksistų – neliečia“, – pasakojo K.Juškauskas.
Vos prieš mėnesį darbą pakeitęs, iki tol ilgą laiką taksistu dirbęs vilnietis Kęstutis Juškauskas 15min.lt teigė, jog šiuo metu reikia kalbėti ne apie ekonominius principus, o apie taksi verslą kontroliuojančių institucijų godumą. „Paprastas dalykas taksi versle. Nuo praeitų metų draudimo bendrovės taksistams labai pakėlė kainas. Mano mašinos draudimas pabrango tris kartus. Čia ekonomikos nėra, tai – gobšumas.“
Pasak jo, darbą apsunkina ir gresiančios baudos bei nevienodas savivaldybės požiūris į taksistus: „Pasinaudojus svertais iš rinkos elementariai išstumti konkurentai. Savivaldybė mus šokdina, kabinasi prie bet kokios smulkmenos ir išrašo baudas, o savo taksistų – neliečia. Aš savom akimis mačiau, kaip „Vilnius veža“ automobilis iš oro uosto keleivį vežė be taksometro“, – pasakojo K.Juškauskas.
 |
| Vilniaus sav. nuotr./Artūras Zuokas |
Paklaustas, ar nesvarstė įsigyti naujo automobilio, vairuotojas patikino, jog Lietuvos keliais riedantys automobiliai atitinka pragyvenimo lygį: „Man pačiam pasakoja klientas, kad buvo Berlyne ir jo pasiimti atvyko S klasės „Mercedes“ taksi automobilis. Kai paklausiu, kiek mokėjo už kilometrą, man atsakė – 2,5 euro. Duokit man 2 eurus už kilometrą ir aš po mėnesio atvažiuosiu tokiu pat automobiliu. Deja, mūsų tarifai ir mašinos yra tokie, koks ir mūsų pragyvenimo lygis.“
Iškraipo konkurenciją
„Turbūt kiekvienas sveiko proto žmogus pripažins, kad taksi verslas nėra valstybės rūpestis“, – teigė Ž.Šilėnas.
 |
| Žilvinas Šilėnas |
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl skolose skęstanti sostinės savivaldybė nusprendė imtis nuostolius nešančio verslo. „Nėra ir nebuvo visiškai jokio pagrindo, kad taksi paslaugas teiktų savivaldybės įmonė. Tai nėra socialiai jautri paslauga. Jas sėkmingai teikia privačios įmonės. Turbūt kiekvienas sveiko proto žmogus pripažins, kad taksi verslas nėra valstybės rūpestis“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, savivaldybės parama vienai įmonei iškreipia konkurencijos sąlygas: „Kodėl savivaldybės įmonė gali turėti naujus automobilius? Todėl, kad su savivaldybės garantija gali gauti paskolas tiems automobiliams pirkti. Čia turėtų ir Konkurencijos taryba pasidomėti, ar toks subsidijavimas yra leistinas.“
Pasak Ž.Šilėno, jei oro uostas būtų privatus, tai sutartys su taksi įmonėmis būtų tik verslo klausimas. Dabar atsiranda galimybė kelti klausimą, ar valstybinės įmonės nustatytos sąlygos nėra diskriminacinės.
