„Vilniaus vandenys“ buvo patys įsipareigoję penkis kartus dumblo kiekį sumažinti, o dabar jeigu kalba eina, kad tris kartus buvo kiekis mažinamas, tai yra 40 proc. neatitikimas. (...) Už tai atsakomybę, be abejo, įmonės vadovybė turi prisiimti. O tai, kad neveikia džiovinimo įrenginys, kuris yra svarbiausias šiame procese, ir kuris iš dumblo atliekos paverstų dumblą kuru, kurį iš „Vilniaus vandenų“ norėtų pirkti, sunku paaiškinti, kodėl tai vyksta“, – teigė „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos narys V.Urbonavičius.
Tačiau „Vilniaus vandenys“ teigia, kad įrenginiai veikia. Seniau per dieną susidarydavo 200 tonų dumblo, o dabar – 95 tonos. O džiovinimo įrenginys neveikia, kadangi Vilniuje šiuo metu nėra biokurą deginančios jėgainės, kuri pirktų šį kurą.
„Mūsų atveju spręsta tai, kad bus buitinių atliekų deginimo gamykla ir mes galėsime dumblą naudoti kaip biokurą. Kadangi tos gamybos nėra, būtų neracionalu tą dumblą džiovinti ir tą dumblą vis tiek kompostuoti, nes papildomai per metus džiovinimui reikia apie 1,4 mln. eurų išlaidų. Tai elektros energijos padidėjimas, gamtinių dujų sunaudojimas ir cheminių medžiagų oro valymui“, – tikino „Vilniaus vandenų“ Vilniaus nuotekų valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas.
Jis nespėliojo, kiek įmonė būtų sutaupiusi, jei nebūtų stačiusi šiuo metu nenaudojamo įrenginio.
Į 2012 metais pastatytus įrenginius „Vilniaus vandenys“ investavo apie 42 mln. eurų.
