Spausdintos žiniasklaidos atstovai valdžios institucijoms adresuotame rašte teigia, kad įkainio dalį už vienetą mieste ketinama didinti dešimt kartų – nuo 5 iki 50 centų. Antrąją įkainio dalį, kuri skaičiuojama už leidinio svorį, Lietuvos paštas jau padidino 100 proc.
„Tokių drastiškų pokyčių pagrindimas neįtikina ir kelia rimtų abejonių“, – teigiama kreipimesi. Jį pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos, „Verslo žinių“ ir „Diena Media News“ vadovai.
Jie teigia, kad Lietuvos paštas keldamas įkainius nori „užsidirbti iš srities, kurioje nėra konkurencijos“, o įkainių didinimo tempai viršija rinkos dėsnius.
Jų vertinimu, Lietuvos paštas nori per šią paslaugą padengti kitų paslaugų kaštus arba apskritai nebenori teikti prenumeratos paslaugos.
„Kyla klausimai, kodėl valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas nori nebevykdyti valstybei, visai visuomenei svarbių funkcijų, taip pat, kodėl atmetęs šias funkcijas ir apsiribojęs tik komercinėmis paslaugomis Lietuvos paštas yra valstybės valdoma įmonė?“ – rašoma rašte.
Pasak jo, sąlygas Lietuvos paštas diktuoja be jokių derybų, nesilaiko pernai patvirtinto trimečio plano.
Leidėjai sako sutinkantys su „racionaliai kylančiais įkainiais“, tačiau prašo kompensuoti juos viršijančią dalį.
Kreipimosi autoriai mano, kad valstybės institucijoms „trūksta supratimo apie tai, kokioje pažeidžiamoje padėtyje yra atsidūrusi spausdinta Lietuvos žiniasklaida ir kaip toks sprendimas gali paveikti pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes – tuos žmones, kuriems sunku pasiekti prekybos centrus“.
Lietuvos paštas: kalta infliacija
Tuo tarpu Lietuvos pašto atstovai teigia, kad sprendimą dėl prenumeratos pristatymo paslaugos įkainių didinimo lėmė jau kurį laiką Lietuvoje įsibėgėjanti prekių ir paslaugų kainų infliacija.
„Prenumeratos pristatymo paslaugų teikimas miestuose dėl istoriškai retai peržiūrėtų tarifų ir sparčiai išaugusios savikainos šiuo metu Lietuvos paštui yra nuostolingas. Be to, čia, skirtingai nei kaimiškose vietovėse, patiriamos sąnaudos nėra kompensuojamos valstybės“, – rašoma 15min gautame bendrovės atsakyme.
Lietuvos pašto atstovai pažymėjo, kad prenumeratos pristatymo miestuose tarifai dėl jų istorinio susiejimo su prenumeratos pristatymu kaimiškose vietovėse nebuvo keisti beveik 10 metų, nuo pat 2011 m.
2021 m. imtasi laipsniškos prenumeratos paslaugos tarifų peržiūros ir keitimo, siekiant sumažinti nuostolius, kuriuos, anot Lietuvos pašto atstovų, lėmė prenumeratos pristatymo miestuose paslauga.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas standartinio laiško tarifas siekia 0,65 Euro/vnt., o vidutinis prenumeratos pristatymo tarifas miestuose šiais metais – daugiau nei perpus mažesnis (0,30 Euro/vnt.). Taip yra nepaisant to, kad leidinių pristatymui keliami žymiai aukštesni kokybiniai reikalavimai. Toks įkainių skirtumas puikiai parodo, kad prenumeratos pristatymo kaina šiuo metu yra perdėtai žema ir neatitinka jos teikimo sąnaudų“, – rašoma atsakyme.
Lietuvos paštas tikina, kad prenumeratos išnešiojimas yra itin darbui imli paslauga: apie 70 proc. jos savikainos sudaro darbo užmokestis laiškininkams, skirstytojams ir logistikos darbuotojams.
„Siekdami užtikrinti darbo rinkos sąlygas atitinkančius atlygius darbuotojams bei neatsilikti nuo sparčiai augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), neišvengiamai privalome didinti ir paslaugų įkainius, įskaitant ir prenumeratos pristatymo miestuose tarifus“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Bendrovė teigia, kad įkainiai ateityje galėtų būti koreguojami „nebent į didesnę pusę“, be to, tai būtų paskutinė priemonė, neradus papildomų sprendimų mažinti sąnaudas, didinti procesų efektyvumą bei diegti papildomus technologinius sprendimus.
