Kaip 15min informavo Statistikos departamentas, šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, didmeninės popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos kainos išaugo 33,1 proc.
Tuo metu mažmeninės popieriaus kainos minimu laikotarpiu padidėjo 0,1 proc.
Tad, kas nutiko, kad per metus popieriaus gaminiai pabrango 30 proc., ir ko tikėtis toliau?
Popieriaus gamybiniai pajėgumai buvo neapskaičiuotai sumažinti
Periodinių leidinių, katalogų, reklaminės produkcijos spausdinimu užsiimančios įmonės „Spaudos kontūrai“, direktorė Jolanta Peškaitienė tvirtino, kad popieriaus trūkumas yra akivaizdus, o jaučiamas jis jau visus šiuos metus.
„2021 metais pirmas požymis buvo tai, kad labai stipriai augo popieriaus kainos ir popieriaus tiekimų terminai nepaprastai ilgėjo – nuo 3 iki 6 mėnesių, kai anksčiau popieriaus gaudavome per mėnesį. Gamyba strigo, nes gauti gamybai reikiamo popieriaus nebuvo įmanoma“, – 15min komentavo J.Peškaitienė.
Beje, pašnekovė įvardijo, kad popieriaus gamintojai informavo apie dar vieną popieriaus brangimo etapą nuo Naujųjų metų – dėl energijos kainų šuolio popierius brangs dar 10–20 proc.
„Įvardyta, kad kainos bus keliamos tol, kol nesistabilizuos energetinių resursų kainų padėtis“, – teigė spaustuvės vadovė.
Kai kurios popieriaus rūšys brango dar ženkliau – pavyzdžiui, leidyklos „Tyto alba“ gamybos vadovė Rūta Norkuvienė įvardijo, kad ofsetinio popieriaus, naudojamo vadovėlių, o didesnio storio – pakuotės gamybai, kainos per metus išaugo 40–50 proc.
Paklausus, kokios priežastys lėmė popieriaus trūkumą, J.Peškaitienė įvardijo, kad tam tikra prasme dabartinę situaciją galima vertinti kaip logišką. Pastarąjį dešimtmetį mažėjant leidybiniams pajėgumams (pavyzdžiui, leidybos sektoriuje kritimas siekė nuo 5 iki 10 proc., laikraštinėje gamyboje – 20–30 proc.), didieji popieriaus gamintojai iš pradžių nesiėmė jokių veiksmų ir susizgribo tik 2019–2021 metais. Tuo metu imtos uždarinėti gamybos linijos arba įmonės netgi ėmė keisti savo profilį.
Siečiau šią situaciją su rinkos pokyčiais dėl tvarumo ir žaliosios politikos. Taip pat ir su pandemija, atsirado naujų produktų – reikia gaminti testų, kaukių dėžutes ir panašiai.
„Per šituos dvejus metus gamybiniai pajėgumai buvo taip sumažinti – ir tai padaryta neapskaičiuotai, nesuderintai. Dabar rinkoje nėra tiek popieriaus, kiek reikia visiems užsakovų poreikiams patenkinti ir kai kas liks nuskriaustas“, – įspėjo pašnekovė.
Tuo metu „Panevėžio spaustuvės“ vadovas Vytautas Ulozas svarstė, kad popieriaus trūksta ir dėl noro vis daugiau plastikinių pakuočių keisti greitai suyrančiomis, popierinėmis alternatyvomis.
„Siečiau šią situaciją su rinkos pokyčiais dėl tvarumo ir žaliosios politikos. Taip pat ir su pandemija, atsirado naujų produktų – reikia gaminti testų, kaukių dėžutes ir panašiai“, – komentavo V.Ulozas.
Jis įvardijo, kad šiuo metu veikla vyksta „galvotrūkčiais“ ir užsakymų įvykdymas gali užsitęsti nuo savaitės iki dviejų savaičių.
„Darbų apimtys šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo“, – sakė V.Ulozas.
Teks rinktis, ką spausdinti
Spaustuvininkai neslepia, kad dėl popieriaus deficito leidykloms teks prioritetizuoti produktus, rinktis, kas yra svarbiau, kam užtenka lėšų ir ką sugebės parduoti.
„Manau, kad leidyba stabdysis, augs jos kainos, nes visi atsakingai rinksis, ką leisti, o ko ne, nes popieriaus nebegalima gauti taip lengvai kaip anksčiau – neplanuotai ir iš anksto. Dabar reikia labai atsakingai planuotis į priekį“, – pastebėjo J.Peškaitienė.
Kad planuotis reikia atsakingai, rodo ir jos pateiktas pavyzdys: šiuo metu spaustuvėje priimami užsakymai kitų metų pirmo pusmečio pabaigai.
Panašią poziciją išsakė ir leidyklos „Lapas“ direktorė Monika Gimbutaitė, pastebėjusi, jog dėl popieriaus trūkumo rinkoje visus veiksmus tenka planuoti gerokai anksčiau, tačiau ir tai ne visada apsaugo nuo nemalonių netikėtumų. Jos tvirtinimu, popieriaus kainos tampa rimtu iššūkiu leidėjams, ypač mažesniems, kurie dažnai nėra sukaupę didelių finansinių rezervų, padedančių lengvai pasitikti staigius kainų šuolius.
Tiesa, knygų leidyklos ramina, kad kol kas nesusidūrė su situacija, kad dėl popieriaus krizės būtų reikėję atsisakyti suplanuotų knygų leidybos.
„Kol kas nesusidūrėme su situacija, kai suplanuotų knygų leidybos turėjome atsisakyti dėl popieriaus krizės. Tačiau dabartinė padėtis, be jokios abejonės, finansiškai sudėtinga, tad leidykla buvo priversta sumažinti dalies knygų tiražus – tikėtina, jog šios strategijos turėsime laikytis, kol padėtis nesistabilizuos“, – komentare sakė M.Gimbutaitė.
Pašnekovė pastebėjo, kad knygų leidyba brangsta ne tik dėl spausdinimo kaštų, bet ir vidutinių atlyginimų, atsiskaitymų už kitas paslaugas išlaidų augimo, administracinių sąnaudų. Vis tik popieriaus krizė leidybos sąmatas išaugina daugiausia.
„Tyto alba“ irgi tvirtino, kad dėl popieriaus trūkumo leidinių kol kas nebuvo atsisakyta.
„Tačiau kiekvienos knygos išvežimą į spaustuvę planuojame labai iš anksto, kad galėtume rezervuoti popierių ir jis spėtų atvažiuoti. Dėl tiekimo sutrikimų kartais esame priversti keisti vieną popieriaus rūšį kita, knygos pagaminimo terminas taip pat labai pailgėja“, – komentavo R.Norkuvienė.
Laikraščių ir žurnalų leidėjams – dvigubi iššūkiai
Tuo metu periodinių leidinių leidėjai šiuo metu susiduria ne tik su popieriaus krize, bet ir su nerimu laukia Naujųjų metų, Lietuvos paštui paskelbus apie dvigubai didėsiančius periodinių leidinių prenumeratos pristatymo tarifus.
„Dabar susiduriame su daug problemų, nes pastaruoju metu Lietuvos paštas ketina dvigubai branginti prenumeratos pristatymą miestuose. Čia yra labai sudėtingas laikas mums, esame pastatyti prieš faktą. Brangsta popierius, energetiniai resursai, elektra, lygiai taip pat – darbo jėga, didėja minimalios algos“, – vardijo nacionalinių laikraščių ir žurnalų leidėjams atstovaujančios asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovė Ineta Stravinskaitė.
Ji įvardijo, kad kai kurie leidiniai prenumeratą priima nuo metų vidurio, kai jos kaina jau būna užfiksuota anksčiau.
„Didėja pašto tarifai, brangsta popierius ir kiti dalykai, o mes prenumeratą jau esame pardavę“, – skundėsi I.Stravinskaitė.
Ko tikėtis skaitytojams?
Kalbinti pašnekovai neslepia, kad knygas, laikraščius, žurnalus skaitantiems žmonėms teks plačiau atverti piniginę, tačiau kol kas jie atsargiai kalba apie tai, kokio brangimo galima tikėtis.
„Greitai žmonės turbūt eis knygų skaityti į bibliotekas, nes jos brangs. Brangsta dujos, elektra, popierius – visa tai galiausiai atsidurs knygos puslapiuose“, – 15min sakė „Standart Impressa“ vadovas Gintaras Mušeikis.
Leidyklos „Lapas“ vadovė M.Gimbutaitė taip pat komentavo, kad kainų augimas skaitytojų neaplenks, o „Tyto alba“ nurodė, kad kiekvienos knygos kainoje popieriaus kainos dedamoji yra labai skirtinga. „Bei jei imsime, tarkime, tradicinį romaną, popieriaus kaina sudaro apie 25 proc. savikainos“, – komentavo R.Norkuvienė.
„Nacionalinės spaudos“ asociacijos vadovė taip pat svarstė, kad žurnalų ir laikraščių brangimas „greičiausiai yra neišvengiamas.“
Greitai žmonės turbūt eis knygų skaityti į bibliotekas, nes jos brangs. Brangsta dujos, elektra, popierius – visa tai galiausiai atsidurs knygos puslapiuose.
„Kiekvienas leidėjas svarsto, kiek gali savo sąskaita amortizuoti kainos didėjimą, nes ir pernai Lietuvos paštui padidinus pristatymo įkainius, kažkas tai dengė savo sąskaita. Manau, kad didžioji dalis neišvengs kainų didinimo“, – prognozavo I.Stravinskaitė.
Statistikos departamento duomenimis, spalį knygos, palyginti su 2020 metų tuo pačiu mėnesiu, pabrango 1,4 proc., o laikraščiai ir periodiniai leidiniai – 4,1 proc.
O kokios rinkos dalyvių prognozės dėl popieriaus kainų – ar jos normalizuosis?
V.Ulozas svarstė, kad pakilusios kainos turėtų laikytis, tam įtaką daro ir nesitraukianti pandemija, kuri išlaiko tam tikrų prekių paklausą.
Panašias mintis išsakė ir „Tyto alba“ atstovė.
„Manome, kad artimiausiu metu popieriaus kaina dar kurį laiką kils. Ar ji vėliau stabilizuosis, priklauso nuo daugelio veiksnių. Net Covid-19 pandemija turėjo didelę įtaką popieriaus suvartojimui, nes dėl išaugusios internetinės prekybos labai padidėjo pakuotės paklausa. Jau senokai popieriaus kainos kilimui didelę įtaką daro vis auganti Kinijos ekonomika, kurios poreikiai yra milžiniški. Todėl tikrai nedaug šansų, kad popieriaus kaina galėtų ateityje mažėti, bet tam tikros stabilizacijos galbūt galima būtų laukti“, – tvirtino R.Norkuvienė.
