Savo kelią milijonų link Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas pradėjo Kūno kultūros ir sporto komitete. Abu buvo eiliniai sporto biurokratai.
A.Muraška pasakoja, esą 1990 metais atėjo pas atkurto Olimpinio komiteto prezidentą Artūrą Poviliūną ir pasakė: „Noriu dirbti pas jus. Ir padarysiu, kad Olimpiniam komitetui būtų pinigų.“
Pinigų atsirado ne tik sportui.
Suprasti akimirksniu
- Eiliniais sporto biurokratais buvę A.Muraška ir D.Kazlauskas tapo vos įsteigtos „Olifėjos“ vadovais, vėliau – ir akcininkais
- Verslininkai iš sportą remti privalančios bendrovės gavo šimtatūkstantines paskolas be palūkanų
- Paskolas jie panaudojo asmeniniam nekilnojamam turtui
- Dabar jie gali pasigirti ir prabangiu nekilnojamuoju turtu, ir vieta turtingiausių šalies žmonių sąraše
1992 metais, Olimpiniam komitetui įkūrus loterijas organizuojančią įmonę „Olifėja“, A.Muraška ir D.Kazlauskas tapo bendrovės vadovais, o vėliau – ir akcininkais. Bėgant metams, iš „Olifėjos“ infrastruktūros ir turto jiedu išaugino savo atskirą įmonių tinklą. Ir štai nuo tada pelnu su sportu dalytis jiems nebereikėjo.
Dabar buvusių sporto biurokratų Antano Muraškos ir Donato Kazlausko turtas vertinamas dešimtimis milijonų eurų, jie patenka į turtingiausių šalies žmonių sąrašą. Verslininkai savo veiklą vadina sėkminga ir sako, kad atsukus laiką atgal galėtų būti ne milijonieriais, o milijardieriais.
Kviečiame užsukti į specialų „Aukso puodžių“ polapį, kur rasite laimės ratą. Šis laimės ratas nepadės jums laimėti milijono, bet atskleis istorijas, kaip milijonieriais tapo du verslininkai.
„Olifėja“ tapo verslininkų banku
Sportą remti privalėjusi „Olifėja“ parėmė ir A.Murašką bei D.Kazlauską. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – „Olifėja“ suteikė jiems paskolas be jokių palūkanų asmeniniam nekilnojamam turtui vystyti.
D.Kazlauskas 2006-aisiais metais iš „Olifėjos“ gavo 107 tūkst. eurų beprocentę paskolą. Ją verslininkas panaudojo būstui Juodkrantėje įsigyti.
Vis dėlto ši investicija nebuvo sėkminga. D.Kazlausko namas dabar yra vienas iš griautinų pastatų Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teismas dar 2010 metais galutinai pripažino neteisėtu institucijų išduotą pastato statybos leidimą. Statytojai buvo įpareigoti namą nugriauti.
Taip pat sprendimu buvo pripažinta, kad butus nusipirkę žmonės turtą įgijo teisėtai. Taigi teismas būstų savininkams priteisė pinigus iš statytojų. D.Kazlauskui ir jo žmonai buvo priteista daugiau nei 200 tūkst. eurų – tai būsto įgijimo kaina. Kol kas šis teismo sprendimas nėra įvykdytas.
A.Muraškai su nekilnojamuoju turtu pasisekė labiau. 2008-aisiais jis iš „Olifėjos“ gavo daugiau nei 360 tūkst. eurų beprocentę paskolą, kurią panaudojo savo namo Vilniuje, Valakampiuose, statyboms.
Registrų centro duomenimis, dabar A.Muraškos namas ir sklypas miškų apsuptyje yra vertas beveik 600 tūkst. eurų.
Beprocenčių paskolų būta ir daugiau. Savotišku banku tapo ne tik „Olifėja“, bet ir verslininkų nuosavos įmonės. Pavyzdžiui, A.Muraška yra gavęs beveik pusės milijono eurų paskolą be palūkanų ir iš kitos savo bendrovės.
Praktiką nutraukė
Paprašytas pakomentuoti situaciją, A.Muraška iš pradžių neprisiminė šimtatūkstantinės beprocentės paskolos iš sportą remiančios „Olifėjos“. Ją pripažino tik pamatęs 15min žurnalistų pateiktus dokumentus.
„Ką aš galiu paaiškinti. Matyt, buvo taip. Aš neatsimenu“, – sakė A.Muraška.
Vėliau verslininkas tikino esą kadaise Lietuvoje egzistavo praktika – iš įmonių buvo galima gauti paskolas be palūkanų. Jis taip pat tvirtino, kad Olimpinis komitetas pritarė tokios paskolos iš „Olifėjos“ išmokėjimui.
„Tai aišku, kad jie žinojo. Mes buvom, aišku, diskutavę ta tema. Aš pats tai negalėjau vienašališkai taip padaryt“, – sakė A.Muraška.
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė 15min teigė, kad tokios paskolos turėtų būti apmokestinamos.
„Kada yra uždaroji akcinė bendrovė ir visiškai nesusijusi su jokiais nei sporto olimpiniais komitetais, nei kokiom nors valdiškom įstaigom, tai gali teikti paskolas kam tik nori. Bet mokestine prasme, tai vis tiek yra pajamos natūra – beprocentinės palūkanos. <...> Jos būtų apmokestinamos“, – kalbėjo R.Bilkštytė.
Abu verslininkai tikina, jog imant beprocentes paskolas buvo sumokėti visi mokesčiai. Vis dėlto jie pripažįsta tokią praktiką nutraukę po Mokesčių inspekcijos išaiškinimo.
„Kai jau buvo išaiškinimas Mokesčių inspekcijos ir audito kompanijos, kad to negalima daryti, paskola buvo grąžinta“, – kalbėjo D.Kazlauskas.
Pirko prabangų „Bentley“
Įmonės virto ne tik paskolas be palūkanų verslininkų nekilnojamam turtui išduodančiu banku. Iš „Olifėjos“ pinigų išauginta jų bendrovė pirko ir prabangos prekes.
15min jau rašė apie tai, kad sportą remti privalančios loterijos pinigai teka į A.Muraškos ir D.Kazlausko verslus. Iš „Olifėjos“ daugiausiai pinigų gavo nuosava verslininkų įmonė „Lotelita“.
Būtent ši bendrovė 2009 metais lizingo būdu pirko prabangų automobilį „Bentley Continental“. Jo įsigijimo savikaina – 82 tūkst. eurų. Po trejų metų automobilis buvo grąžintas bankui.
15min klausė verslininkų, kam jų įmonei, kuri užsiima loterijų aptarnavimo veikla, buvo reikalingas toks prabangus automobilis. Iš pradžių A.Muraška teigė negalintis atskleisti šios informacijos.
„Naudojosi (automobiliu, – 15min) „Lotelita“. Muraška nebuvo įsėdęs į jį“, – kalbėjo A.Muraška.
Klausiamas, kokiam tikslui reikėjo automobilio, A.Muraška atsakė: „Verslui“.
Vėliau „Lotelitos“ direktorius Mindaugas Marcinkevičius 15min teigė, kad automobilis „Bentley“ buvo įsigytas planuojant organizuoti komunalinių ir kitų įmokų mokėjimo per „Perlo“ terminalus skatinimo akciją.
Pasak įmonės vadovo, automobilis pirktas atsiradus galimybei jį įsigyti patrauklia kaina. Vėliau šio sumanymo esą atsisakyta neradus „tinkamos rinkodaros akcijos organizavimo formos“. Bendrovės direktorius sako, kad prabangus automobilis kelerius metus prastovėjo garaže ir buvo grąžintas bankui.
„Automobilis bendrovės nebuvo naudojamas, tik saugomas. Juo nesinaudojo nei „Lotelitos“ ar susijusių bendrovių akcininkai, nei darbuotojai“, – rašoma M.Marcinkevičiaus komentare. Platesnius „Olifėjos“ komentarus galite rasti čia.
Patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą
„Lotelita“ buvo tik pirma dalis verslininkų sukurtame įmonių tinkle. Tinkle, kuris išaugo iš Olimpinio komiteto kontroliuojamos „Olifėjos“ pinigų. Ši įmonių grupė neturi prievolės pelnu dalytis su Lietuvos sportininkais.
Dabar A.Muraškos ir D.Kazlausko verslo grupė savo pelningumu pralenkė ir pačią „Olifėją“, o du verslininkai patenka į 500-ų turtingiausių lietuvių sąrašą.
Žurnalo „Top“ duomenimis, Antanas Muraška 2017 metais užėmė 158 vietą turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše. Jo turtas įvertintas 23 milijonais eurų.
Tame pačiame sąraše Donatui Kazlauskui atiteko 258-a vieta. Jo turto vertė buvo 10,8 milijono eurų.
„Sėkmingas buvo verslas. Bet jis buvo rizikingas“, – 15min sakė D.Kazlauskas, komentuodamas savo ir savo verslo partnerio virsmą milijonieriais.
Vėliau skaitykite kitą 15min tyrimo „Aukso puodžiai“ dalį. Joje bus aprašoma, kaip sunkiai Seime yra keičiami su loterijomis susiję įstatymai. Institucijos politikus dar prieš dešimtmetį informavo, kad loterijų teisinėje bazėje trūksta skaidrumo. Nepaisant nuolatinių raginimų lopyti skaidrumo spragas, politikai priemonių nesiėmė.
Apie tyrimą ir šaltinius
Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas.
Atlikdami tyrimą naudojome Registrų centro duomenis: „Olifėjos“ bei kitų A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonių finansines ataskaitas, kitus dokumentus bei nekilnojamojo turto registro duomenis. Taip pat naudojome teismo nutartį dėl statybų.
Rėmėmės Loterijas reglamentuojančiais įstatymais bei įvairių institucijų išvadomis, dešimtmetį teiktomis politikams dėl galimai neskaidraus šios srities reguliavimo. Rengdami tyrimą klausėmės įrašų Seimo komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose buvo svarstomas loterijų reglamentavimas.
Atliekant šį tyrimą bendravome su „Olifėjos“ vadovais ir kitų įmonių tinklo įkūrėjais Antanu Muraška ir Donatu Kazlausku, „Olifėjos“ komunikacijos atstovais, Lošimų priežiūros tarnybos specialistais, mokesčių eksperte Rūta Bilkštyte, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, buvusiu LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu (su juo bendravome telefonu ir tarėmės dėl interviu. Iš pradžių jis sutiko duoti interviu ir prieš kameras paaiškinti situaciją, vėliau į skambučius nebeatsakė).
