Tačiau nesunku pastebėti, kad verslininko karjeros pokyčiai sutampa su Generalinės prokuratūros atnaujintu baudžiamosios bylos tyrimu, kur figūruoja ir J.Garbaravičiaus bei jo pusbrolio Lino Garbaravičiaus pavardės. Vos po mėnesio Kauno apygardos prokuratūros sprendimu nutrauktas tyrimas ne tik atnaujintas, bet ir perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai. 15min.lt žiniomis, sostinėje suabejota Kauno prokurorų nešališkumu.
Penktadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigiama, kad vienos didžiausių Lietuvos investicinių įmonių UAB „Scaent Baltic“, valdančios įmones energetikos, finansinių paslaugų ir žiniasklaidos sektoriuose, valdybos pirmininkas J.Garbaravičius traukiasi iš pareigų. Vietoj jo vadovu skiriamas valdybos narys Magnusas Astromas.
Lieka akcininku
Apie tokį karjeros ir profesinės veiklos posūkį galvojau jau seniai, - sako J.Garbaravičius.
Nuo pat bendrovės įkūrimo jai vadovavęs J.Garbaravičiaus taps Europos finansų centre Londono Sityje (Jungtinė Karalystėje) veiklą vykdančios investicijų bendrovės „CEE Resources & Investments“ partneriu. Bendrovėje J.Garbaravičius kartu su partneriais įgyvendins investicijų į naftos gavybos ir prekybos, elektros energetikos, atsinaujinančių energetikos šaltinių ir išteklių bei finansų sektorius plėtros strategiją.
„Scaent Baltic“ atstovai 15min.lt nurodė, jog Jonas Garbaravičius traukiasi iš valdybos pirmininko pareigų, tačiau išlieka bendrovės akcininkas. Teigiama, kad J.Garbaravičius veiklą tęs nesusijusioje įmonėje su kitais investuotojais ir partneriais.
Pats J.Garbaravičius savo pasitraukimo priežastis įvardija taip: „Apie tokį karjeros ir profesinės veiklos posūkį galvojau jau seniai. Tačiau su kolegomis ir partneriais buvome sutarę, kad asmeniškai prisidėsiu prie vieno didžiausių įmonės valdomų grupių projekto – „INTER RAO Lietuva“ įžengimo į Varšuvos vertybinių popierių biržą. Šiandien, praėjus beveik 5 mėnesiams nuo prekybos įmonės akcijomis pradžios, galima drąsiai pasakyti, kad šis projektas buvo įgyvendintas sėkmingai. Todėl manau esant prasminga sėkmingai ir darniai veikiančio verslo valdymą perleisti ilgamečiam bendradarbiui ir kolegų itin vertinamam puikiam specialistui iš Švedijos M.Astromui.“
Teisiniai nemalonumai
J.Garbaravičiaus pasitraukimas sutampa su baudžiamojo proceso atnaujinimu.
Nors J.Garbaravičius savo pasitraukimą motyvuoja naujais karjeros iššūkiais, jo pasitraukimas sutampa su baudžiamosios bylos atnaujinimu. Kol kas verslininkas joje figūruoja kaip liudininkas, tačiau jo procesinis statusas gali keistis.
Praėjusių metų pabaigoje Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės pareigūno papirkimo. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad J.Garbaravičius galėjo siekti saugumo darbuotojo palankumo, norėdamas užtikrinti ramybę giminės verslui.
Apie šešėlinę J.Garbaravičiaus verslo pusę prabilo skolų išieškojimo bendrovės „Creditum“ vadovas Kęstutis Petraitis. Pasak jo, buvo įsteigta nauja bendrovė „Creditum Vilnius“. Jos vadovu tapo J.Garbaravičiaus aplinkos žmogus Tadas Žentelis. Teigta, jog atsiskaitymai su saugumo darbuotoju vyko per jį.
Užgesinti nepavyko
Siekiant objektyvaus tyrimo byla grąžinta ne Kauno, o Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Pačiam K.Petraičiui byla dėl finansinių nusikaltimų pradėta 2010 m. Įtariamasis pasakojo, kad vykdė J.Garbaravičiaus nurodymus. Per įmonę „Creditum“ šimtai tūkstančių litų už nesuteiktas paslaugas būdavo siunčiama į Kipro įmones.
J.Garbaravičius neigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją ir tikino niekada bendro verslo su K.Petraičiu nekūręs.
2012 metų gruodžio 3 d. byla buvo išskirta į dvi dalis. Kauno prokurorai pradėjo atskirą J.Garbaravičiaus ir jo pusbrolio Lino Garbaravičiaus veiklos tyrimą, tačiau įtarimai taip ir nebuvo pareikšti. Nepraėjus nė mėnesiui Kauno apygardos prokuratūra nutraukė pradėtą tyrimą, o K.Petraičiui pasiūlė santykius su pusbroliais Garbaravičiais aiškintis civilinio proceso tvarka.
K.Petraitis šį sprendimą apskundė Generalinei prokuratūrai, ji balandžio pradžioje priėmė sprendimą atnaujinti tyrimą, o bylas vėl sujungti į vieną, nes aplinkybes aiškintis atskirai nėra tikslinga. Po nutarimo byla grąžinta ne Kauno, o Šiaulių apygardos prokuratūrai. Toks sprendimas motyvuojamas noru siekti objektyvaus tyrimo. Užsimenama, jog Garbaravičių įtaka Kaune per didelė, kad byla galėtų būti tiriama nešališkai.
Reputacijos klausimas
J.Garbaravičiaus pasitraukimas iš bendrovės valdybos gali būti siejamas su dalykinės reputacijos problemomis.
Sprendimą atnaujinti baudžiamąjį procesą priėmęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius 15min.lt sakė, kad byla bus tęsiama Šiauliuose, o bylos dalyvio darbo ar gyvenamosios vietos pasikeitimas didelio poveikio procesui nepadarys. Užsienyje gyvenantis ir dirbantis Lietuvos pilietis privalo paklusti mūsų šalies teisėsaugos institucijų reikalavimams.
Šiuo metu tyrimą prižiūrinti Šiaulių apygardos prokurorė Jūratė Tamašauskienė atostogauja ne Lietuvoje. „Šią bylą gavome visai neseniai. Kol kas sunku būtų ką nors pakomentuoti“, – sakė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas Martynas Povilaitis.
Tai, kad didelį rezonansą sukėlusios bylos tyrimas iš Kauno perkeltas į Šiaulius, o Generalinė prokuratūra leido suprasti, jog joje toli gražu ne visi klausimai atsakyti, gerokai komplikavo J.Garbaravičiaus situaciją. Verslininko pasitraukimas iš bendrovės valdybos ir nauji projektai užsienyje gali būti siejami su dalykinės ir asmeninės reputacijos problemomis.
