I.Langaitė nurodė, kad praėję metai Lietuvos startuoliams buvo sėkmingi – pritraukta apie 430 mln. eurų investicijų, tačiau nerimą kelia ateitis.
„Ką girdime iš įmonių, kad didžiausias stabdis, didžiausias faktorius dar didesniam augimui yra talento trūkumas. Mes čia niekaip neišsiversime su mūsų švietimo sistemos paruošiamais talentais. Tai niekaip nepadengs nuolat augančio poreikio. Samdyti tikrai nėra ką. Aš prognozuoju, kad šie metai bus bado žaidynių metai, kai kompanijos įvairiais būdais konkuruos dėl talentų tiek Lietuvoje, tiek ir už Lietuvos ribų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė startuolių atstovė.
Jos teigimu, ne paslaptis, kad ne vienas didesnis mūsų šalyje veikiantis startuolis talentų jau kurį laiką ieško ne Lietuvoje.
„Kai kurie sako, kad programuotojas Berlyno biure jiems kainuoja daug pigiau ir juos surasti užtrunka greičiau nei Lietuvoje“, – tvirtino I.Langaitė.
Tuo metu investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, parengusi tyrimą dėl galimybių Lietuvai pritraukti talentų, teigia, jog viena iš priemonių galėtų būti mokestinių ir finansinių paskatų taikymas – pavyzdžiui, laikinas pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, išlaidų, susijusių su talentų persikėlimu ir integracija, neapmokestinimas.
Kalba apie migracijos procesų peržiūrą
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, taip pat reikėtų keisti šalies migracijos strategiją.
„Tokios šalys kaip Čekija, Airija ar Slovėnija sugeba daug žmonių iš užsienio pritraukti. Deja, bet mūsų šiandieninė migracijos politika atrodo kur kas kukliau. Lietuvos darbo rinkoje yra apie 5 proc. užsieniečių, iš jų dauguma yra žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotų darbininkų, o IT sektoriuje dirba mažiau nei procentas. Reikia uždėti prioritetą tiksliniams sektoriams ir pritraukti tų sektorių atstovų, kurių reikia Lietuvai“, – tvirtino E.Čivilis.
Pasak jo, taip pat konstatuoti, kad užsienio talentai, dirbantys aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, turi lūkesčių ir darbo vietų kokybei, studijų galimybėms, paslaugoms ir panašiai.
Kaip teigia „Investuok Lietuvoje“ atstovai, remdamiesi Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, pagal vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Lietuva užima 15 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Tai yra aukštas rezultatas, tačiau Lietuvos vystymosi rezervu išlieka santykinai nepažangi ekonomikos struktūra, kurioje dominuoja mažos pridėtinės vertės veiklos.
Panašiai kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, iššūkių su Kinija kontekste reikia matyti galimybę reikšmingai pagerinti Lietuvos investicinį klimatą, tapti lankstesne, atviresne valstybe. Ji sutiko, kad migracijos procedūros turėtų būti peržiūrimos.
„Aš, kaip ministrė, tarp aktualiausių klausimų įmonėms visada girdžiu talentų pasiūlos klausimą. Ar bus pakankamai žmonių, kurie dirbs, kokias kvalifikacijas jie turi, kaip atrodo švietimo sistema. Praėjusiais metais atlikome apklausą, apklausėme 500 įmonių, trečdalis pasakė, kad esminis klausimas yra dėl talentų pritraukimo į Lietuvą“, – tvirtino ministrė.
„Visų pirma, mums reikia peržiūrėti migracijos procedūras, reikšmingai jas sutrumpinant, keičiant aptarnavimą, dokumentus teikti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis, didinti nuotolinį paslaugų teikimą. Turime pasiekti, kad visos paslaugos būtų teikiamos labiau integruotai, anglų kalba, draugiškai“, – tęsė A.Armonaitė.
Pasak jos, norima, kad Lietuva taptų „tech vartais IT specialistams“. Be to, ji pridūrė, kad įmonėms trūksta ne tik labai aukštos kvalifikacijos IT specialistų, bet ir jaunesnių, turinčių vidutinę kvalifikaciją, tačiau galinčių augti.
„Manome, kad artimiausiu metu būtų galima prisitraukti bent kelis tūkstančius IT specialistų“, – tikino ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo, jog reikėtų kurti bendradarbiavimo projektus talentams pritraukti tikslinėse trečiųjų šalių rinkose, o siekiant pritraukti daugiau užsienio studentų, Lietuva turėtų įgyvendinti „Studycation“ programą, kuri būsimiems studentams leistų iš arti susipažinti su Lietuvoje esančiomis galimybėmis.
Taip pat siūloma sukurti paketą, skirtą paskatinti seniai išvykusius Lietuvos piliečius, aukštos kvalifikacijos specialistus, sugrįžti bei tęsti karjerą Lietuvoje, sukurti paskatų už tikslinių talentų rekomendavimą sistemą.
Taip pat būtų tikslinga sukurti priemonių paketą, skirtą darbdavių galimybėms pritraukti talentus didinti ir motyvacijai bei pasiruošimui samdyti užsienio ir Lietuvos diasporos specialistus.
Ž.Mauricas: atstumia ir aukštos būsto kainos
Tuo metu „Luminor“ vyriausias ekonomistas vardijo, kad tendencijos dėl dirbančiųjų, bei studentų skaičiaus kelia nerimą – per dešimtmetį pastarųjų sumažėjo 46 proc., o dirbančiųjų iki 2050 metų, anot ekonomisto, taip pat drastiškai sumažės.
Nerimą kelia ir migracija – nuo 2021 m. pradžios vėl prastėja tarptautinės migracijos balansas.
„Mums didelę konkurenciją sukelia Vokietija, Skandinavijos šalys, kurios irgi turi didelę demografinę duobę. Jos su visu malonumu priima darbuotojus iš Lietuvos. Gali būti, kad ir augančios būsto kainos sumažino jaunų žmonių entuziazmą kurti Lietuvoje, nes dažnu atveju jie turi atvykti iš kitų miestų, kurtis čia. Nemaža jų nepasiekia Lietuvos didmiesčių, kai būsto kainos auga“, – svarstė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, jei Lietuva nemažins darbo jėgos mokesčių, galime pralaimėti kovą dėl talentų, o jei sumažins – galbūt pavyks pakartoti Airijos sėkmę, kuri, anot ekonomisto, drastiškai sumažino pelno mokestį ir tapo „viena turtingiausių valstybių pasaulyje.“
Svarbūs veiksniai išliks ir gyvenimo kokybė bei būsto įperkamumas.
„Taip pat tokie veiksniai kaip darželiai, mokyklos, sporto infrastruktūra yra tai, kas vis labiau lems konkurencinį pranašumą“, – įvardijo Ž.Mauricas.
Per artimiausią dešimtmetį Lietuva siekia didinti aukštos pridėtinės vertės veiklų dalį ekonomikos struktūroje, tačiau tam pasiekti yra jaučiamas specialistų trūkumas.
„Pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose darbuotojų dalis Lietuvoje 2020 m. sudarė tik 13,6 proc. Tai – antras iš blogiausių rezultatų ES, gerokai nutolęs nuo ES vidurkio“, – įspėja „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Remiantis tarptautinių organizacijų vertinimu, darbo jėgos trūkumas ir rinkos poreikių neatitinkančios darbuotojų kompetencijos jau šiuo metu yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimą ribojančių veiksnių. 2020 m. Pasaulio talentų konkurencingumo indekse Lietuva buvo 117 vietoje iš 132 valstybių pagal galimybių rasti kvalifikuotus darbuotojus rodiklį.
Beje, investuotojai taip pat akcentuoja šią problemą. Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekse 77 proc. apklaustų įmonių teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos mūsų šalyje trūksta. Asociacijos „InfoBalt“ duomenimis, šiuo metu rinkoje trūksta 14 tūkst. informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus darbuotojų. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad skirtumas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausos ir pasiūlos gali būti sėkmingai sumažinamas skatinant talentų pritraukimą iš užsienio šalių.
