Dažniausiai šios įmonės ilgalaikėje perspektyvoje neišgali vykdyti veiklos, todėl ieško išorinio investuotojo, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondo. Tačiau startuolių perspektyvos domina ne tik privataus kapitalo investuotojus. Pradinių investicijų pritrūkusiems verslo naujokams sudarytos visos sąlygos pasinaudoti valstybės skatinamomis naujo progresyvaus verslo kūrimo priemonėmis. Įvairių priemonių gali pasiūlyti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kiekviena įmonė – nauja ar jau įsitvirtinusi, siekianti žengti į užsienio rinkas ar veikianti tik Lietuvoje gali kreiptis į MITA ir rasti sau tinkamiausią programą ar priemonę.
Paprastai įsitvirtina ir investicijas pritraukia tie startuoliai, kurių siūlomos inovacijos neturi jokių analogų. Pavyzdžiui, „Ovao Technologies Ltd.“ arba UAB „Interactio“. Pirmasis – analogų neturintis prietaisas ir programėlė plaukikams. Šiuo metu produktas baigiamas kurti, netrukus bus pradėta jo gamyba. Antroji – sukurta brangias renginių pranešėjų vertimo paslaugas pakeičianti aplikacija, pamažu įsitvirtinanti tarptautinėje rinkoje.
Virtualus treneris skirtas plaukikams
Mintis sukurti „Ovao“ virtualų trenerį plaukikams kilo vienam įmonės steigėjų, plaukimo entuziastui Ilja Laursui, kuris ieškojo tinkamo įrenginio treniruotėms ir tokio paprasčiausiai nerado. Egzistuoja prietaisai, skirti bėgimui, dviračių sportui ar fitneso pratimams, tačiau iki šiol nebuvo sukurta nieko, kas tiktų plaukikams. Didžioji plaukimo įrenginių dalis dėvima ant riešo. „Tai reiškia, kad plaukikas, kuris nori sužinoti, kaip jam sekasi ir gauti tolimesnes treniruotės instrukcijas, turi nutraukti treniruotę – nustoti plaukti, pakelti ranką, nusivalyti akinius ir bandyti suprasti laikrodyje ar apyrankėje pateiktą informaciją. Tai labai nepatogu. Be to, ne kiekvienas plaukikas, ypač pradedantysis, žino, ką su ta informacija daryti toliau“, – aiškina įmonės direktorius Aldas Juronis.
Pašnekovas su partneriais ieškojo šių problemų sprendimo būdų, kol galiausiai rado. Virtualaus trenerio įrenginys tvirtinamas prie bet kokių plaukimui skirtų akinių. Smilkinio zonoje jis matuoja širdies pulsą, o pasirinkta programa informuoja, ką darote gerai, o ką – blogai. Pavyzdžiui, jeigu plauksite mažesniu intensyvumu, programa apie tai praneš.
Virtualus treneris leidžia sportininkams treniruotis pagal pasirinktą programą. „Plaukikas tiesiog savo plaukimo akiniuose skirtingomis spalvomis mato kurioje iš penkių širdies ritmo zonų jis šiuo metu treniruojasi bei kurioje zonoje jis turėtų treniruotis pagal pasirinktą treniruotės programą: spalvos kinta nuo žemiausios violetinės (apšilimo zona) iki aukščiausios raudonos (maksimalaus intensyvumo zona). Integruotas garsinis signalas praneša, kada reikia daryti pertrauką ar keisti pratimą, taip pat gali būti naudojamas kaip tempo treneris“, – pasakoja A. Juronis.
Neatsiejama šio įrenginio dalis – inovatyvi jam kuriama programėlė išmaniajam telefonui ir planšetei; ateityje ji veiks ir nešiojamajame kompiuteryje. Aplikacijoje galima nustatyti bei keisti įrenginio bei asmeninius nustatymus, pasirinkti vieną iš siūlomų plaukimo programų, o taip pat analizuoti svarbiausius plaukimo parametrus tokius kaip baseino ilgio plaukimo laikas, grybšnių skaičius, plaukimo stilius, nuplauktas atstumas ir pan.
Šiuo metu intensyviai testuojama jau ketvirtoji įrenginio prototipo versija. Rinkai įrenginys bus pristatytas šiais metais. Tikslinės rinkos – JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija, Italija, Skandinavijos šalys, Kanada, Japonija ir Australija, kuriose populiarus plaukimas.
Siūlo vertėją telefone
Kito inovatyvaus ir perspektyvaus startuolio „Interactio“ direktorius Henrikas Urbonas subūrė komandą siekdamas konferencijoms ir seminarams sukurti mikrofono pakaitalą – programą, kurios dėka mobilieji telefonai su įdiegta programėle tampa mikrofonais. „Vystydami šią idėją supratome, kad dar didesnis organizatorių galvos skausmas – brangi ir nepatogi vertimo įranga, kuriai organizatoriai išleidžia didžiules pinigų sumas. Tad nusprendėme išspręsti šią problemą“, – pasakoja pašnekovas.
Sukurta programa veikia labai paprastai – į mobilųjį įdiegiama programėlė arba įvedamas adresas internete. Taip sukuriama sistema, realiu laiku transliuojanti garsą. Seminare ar konferencijoje esančiam vartotojui tereikia įjungti programėlę ir pasirinkti kalbą. „Interactio“ sujungia klausytoją su vertėju, kuris realiu laiku klauso originalo kalbos ir verčia pranešėjo žodžius. Jeigu žmogus gerai moka kalbą, tačiau prastai girdi pranešėją, ausinėse gali aiškiau girdėti sakomus žodžius. Be to, jeigu vienu metu vyksta kelios pranešimų sesijos, vartotojas nekeisdamas vietos gali perjungti transliaciją ir klausytis įdomesnio pranešimo.
Pasaulyje yra panašios koncepcijos programėlių, tačiau identiškos – ne. Šiuo metu lietuvių kuriamas produktas yra vienintelis, neribotam naudotojų skaičiui transliuojantis garsą 30–100 milisekundės tikslumu, esant geroms tinklo sąlygoms. Kitų aplikacijų transliuojamas garsas vėluoja iki 20 sekundžių. Lietuviškas produktas išsiskiria ir tuo, jog perduoda garsą 3 skirtingais kanalais: belaidžiu interneto ryšiu, mobiliuoju internetu ir telefono linija.
H. Urbonui sunku tiksliai prognozuoti, kaip programėlė evoliucionuos tolimesnėje ateityje: – „Tačiau sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui bei nanotechnologijoms ir biotechnologijoms ateityje turėtų būti įmanoma į žmogaus smegenis instaliuoti visas pasaulio kalbas. Šią akimirką bendraujame lietuviškai, bet juk galėtume kalbėtis ir kitomis kalbomis“.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
