Iki 2050 metų Europos Sąjungoje numatyta sumažinti neigiamą poveikį klimatui užtikrinant ekonomikos tvarumą. Viena iš priemonių – įpareigojimas bankams įtraukti tvarumo rizikų vertinimą į kreditavimo strategijas. Taigi, finansų institucijos privalės vertinti kliento tvarumo rizikas ir priimdamos sprendimus atsižvelgti į jas.
Planuose ir nauji reguliaciniai mechanizmai verslui dėl CO2 emisijų. Jie numato, kad netvari veikla ne tik sukels verslui reputacinės žalos, bet ir atsilieps finansiškai – apribos galimybes gauti finansavimą ar net užtrauks sankcijas. Dalis bankų, tarp jų ir „Swedbank“, jau dabar atlieka tokius vertinimus.
Kaip padėti įmonėms tapti tvariomis, atspariomis ir kokios šiame procese – startuolių supergalios, 15min.lt ir Swedbank projekte „Kiekvienas gali“ kalbėjomės su ROCKIT atstove bei „Swedbank“ startuolių partnerysčių vadove Jekaterina Bitus, startuolių akseleratoriaus ir fondo „Katalista Ventures“ vadove ir bendraįkūrėja Greta Monstaviče bei startuolio „Planet Positive“ bendraįkūrėja Migle Makuškaite.
Lietuvai – tvarių inovacijų lyderystės vėliava
Kaip pabrėžė J.Bitus, tvarumą „Swedbank“ integruoja į visus savo procesus ir produktus. „Matuojame savo CO2 emisijas, siekiame jas mažinti, taigi, transformuodamiesi patys, padedame transformuotis kitiems, tai yra – mūsų klientams“, – sakė banko atstovė.
Realaus teigiamo poveikio aplinkai galima pasiekti tik veikiant išvien, bendradarbiaujant visos ekosistemos kūrime, ir todėl, pasak Jekaterinos, atsirado ROCKIT – pagrindinis finansinių technologijų (FinTech) centras Lietuvoje, telkiantis ateities FinTech bei naujos kartos tvarių sprendimų kūrėjus, kurį globoja „Swedbank“.
„Lietuva garsėja kaip TOP FinTech šalis, o dabar galime padėti kelti tvarių inovacijų lyderystės vėliavą. Po ROCKIT stogu veikia FinTech startuoliai, freelanceriai, kompanijos, padedančios FinTech bendrovėms kurti technologijas. Startuolių pasaulyje esame garsūs kaip šaunių renginių organizatoriai“, – sakė J. Bitus.
Pažangūs optimistai su kritiniu mąstymu
Startuolių partnerysčių vadovės įsitikinimu, tvarumas gali tapti raktu į startuolio verslo sėkmę: „Startuoliai turi supergalių, iš kurių viena – gebėjimas adaptuotis. Greitai adaptuodamiesi jie pranašesni už klasikinį verslą, kuriam sudėtingiau prisiderinti prie naujos realybės, taigi, startuoliai čia turi pranašumo“.
„Katalista Ventures“, su kuriais „Swedbank“ organizuoja akceleratorių startuoliams, prisistato pažangiais optimistais su kritiniu mąstymu. Paklausta, kiek optimizmo pati asmeniškai turi dėl planetos ateities, „Katalista Ventures“ vadovė G.Monstavičė akcentavo būtinybę bendromis pastangomis siekti tvarumo ir nepainioti jo su socialine atsakomybe ar labdara: „Taip, išties esame optimistai. Tačiau kai kalbame apie tvarumą, pastebime, kad daug žmonių ir įmonių bijo prie to prisiliesti, nes gal nepasirodys 100 proc. tvarūs. Mes gi norime skatinti optimizmą: įgalinti startuolius, kitas organizacijas, visą visuomenę kalbėtis apie tvarumą, kurti tvarius sprendimus, tvarias įmones. Jeigu tai darysime, požiūris į planetos galimybes taps optimistiškesnis. Gąsdinti ir kritikuoti visada spėsime, juolab, kad tai nėra pati veiksmingiausia strategija“.
Miskoncepcija, su kuria „Katalista Ventures“ komanda kovoja trečius metus – tai tvarumo tapatinimas su socialine atsakomybe, labdara ar trumpalaikiais projektais, kurie nėra strateginiai verslams ir organizacijoms.
Tvarūs verslai – atsparesni iššūkiams
„Galvojama, kad padarysime kažkokį filantropinį projektą ir tai bus tvarumas. Tačiau ne, nes tvarumas yra trijų dedamųjų visuma, apimanti planetą, visuomenę, socialinį ir finansinį aspektus. Ne vieną kurį, o visus tris. Svarbu ne tik mažinti negatyvų poveikį aplinkai, bet ir galvoti, kaip asmeniškai galime sukurti teigiamą poveikį tiek planetai, tiek žmonėms, tiek savo, savo įmonės ar organizacijos finansiniai padėčiai“, – sakė Greta.
„Viena iš startuolių supergalių – gebėjimas įkvėpti kitus ir nestandartiškai spręsti problemas. Partnerystė su inovatyviu startuoliu didžiosioms įmonėms gali padėti išspręsti problemą čia ir dabar, išbandyti naujoves ir sėkmės atveju, taip pralenkti konkurentus.“ J.Bitus
Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos „Katalista Ventures“ renkasi startuolius – atsparumu grįstas mąstymas. Pasak Gretos, atsparumas – dar naujesnė koncepcija, nei tvarumas, kurį žmonės jau po truputį atpažįsta: „Atsparumas – tarsi antras tvarumo lygmuo ir yra labiau apie sisteminius pokyčius, sisteminį gebėjimą atsispirti tam tikriems šokams, ne tik išgyventi juos, bet išgyvenus tampant stipresniais“.
Šiųmetinės pandemijos, didžiulių gaisrų Australijoje, tolerancijos pasaulyje iššūkių fone ryškėja, kad tvarūs verslai – atsparesni iššūkiams nei įprasti, tradiciniai, kurie neatsižvelgia į tvarumą. Ir tai, Gretos žodžiais, labai logiška, nes tvarumas yra visaapimantis žvilgsnis į žmones, aplinką, finansinį aspektą. Jis padeda įvertinti ir sumažinti rizikas, augindamas atsparumą iššūkiams.
Esame žmonių planeta, o ne atskirai „žmonių“ ir atskirai „planeta“
G.Monstavičės įsitikinimu, vien aplinka, vien žmonėmis ar vien finansine sėkme rūpintis nepakanka, nes mes esame žmonių planeta, o ne tik „planeta“ ar „žmonių“. „Norime rūpintis socialine aplinka, kad ne tik mūsų darbuotojai būtų laimingi, patenkinti, bet ir suinteresuotosios šalys. Labai svarbus ir finansinis tvarumas. Tačiau kol į jį žvelgsime kaip į labdarą ar filantropiją, bus sunku įtikinti verslus, kad reikia tapti tvariems“, – sakė Greta, pabrėždama, kad kiekvienas tvarus verslas yra sėkmingas verslas, jeigu tvarumas integruotas į verslo modelį.
„Kuo mes esame tvaresni, tuo finansiškai sėkmingesni. Tai yra tikslas, kurio mes, kaip verslo akseleratorius, padedam siekti ir kurį startuoliams akcentuosime kartu su ROCKIT“, – sakė G. Monstavičė.
Finansinė sėkmė, kuri anksčiau tarsi buvo atmetama nuo tvarumo koncepcijos, Gretos žodžiais, yra visiškai integrali ir kertinė: „Tvarumas nėra vien altruizmas, filantropija ir jokia labdara, o tiesiog integruotas verslo modelis. Kai mes auginame savo teigiamą poveikį aplinkai, auginame savo pelną ir pajamas taip pat. Nėra engiamas dalykas, neva jūs darote teigiamą poveikį planetai ir dar iš to uždirbate pinigus. Lyg tai būtų priešiška. Tačiau toks mąstymas stabdytų aktualiausių aplinkosaugos problemų sprendimą. Kodėl žmonės, kurie prie to prisideda, turėtų gauti mažiau finansinio atsako iš klientų? Būtų nelogiška. Todėl mes tiek investuotojams, tiek kitiems akseleratoriams sakome aiškiai – tvarus verslas yra verslas“, – sakė G. Monstavičė.
Finansiškai sėkmingo startuolio įkūrėja Miglė: tvarumas – jo širdis
Ne vienas tyrimas rodo, kad būti draugišku aplinkai – finansiškai apsimoka. M.Makuškaitės pirmasis startuolis buvo ne tik kuriantis teigiamą poveikį, bet ir sėkmingas finansiškai. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių.
„Startuoliai turi drąsos, kosminio greičio, bet jiems gali trūkti klientų, kelio pradžioje – partnerių pasitikėjimo, matomumo. Bendradarbiavimas su matoma, klientų pasitikėjimą pelniusioje įmonėje, gali padėti startuolio žvaigždei suspindėti.“ J.Bitus
Pavasarį antrą startuolį „Planet Positive” įkūrusi Miglė 15min.lt sakė, kad tvarumas jos pačios gyvenime atsirado prieš kelerius metus. „Kai įsisąmonini problemą, nebegali nematyti jos. Todėl man pačiai kilo mintis prisidėti prie tvarumo ne tik asmeninio gyvenimo pasirinkimais, sprendimais, pirkiniais, bet ieškoti būdų, kaip tai galima padaryti prieinama didesniam ratui žmonių. Manau, tvarus verslas, kuris suderina tvarumo problemų sprendimą ir finansinius tikslus – puiki forma tai daryti“, – sakė Miglė Makuškaitė.
„Planet Positive“ padeda verslams sužinoti, kokioje vietoje jie yra savo tvarumo kelyje ir kokį pėdsaką palieka tiek kalbant apie CO2, tiek apie vandenį, tiek apie plastiką, jei naudoja savo įmonės veikloje. Kaip tą pėdsaką jie gali sumažinti ir jei tarša yra neišvengiama, nesumažinama įmonės operacijose ar veikloje, kaip tai galima kompensuoti, papildomai prisidedant prie tvarumo, kuriant pozityvų pokytį aplinkoje.
Pasak Miglės, antrasis jos startuolis gimė visai neseniai, pavasarį. „Planet Positive“ šiuo metu vysto produktą, bendrauja su įmonėmis, potencialiais klientais.
Į tvarumą orientuoto startuolio bendrasavininkės žodžiais, „Planet Positive“ tvarumas yra pati šio verslo širdis ir esmė, o ne strategija ar į didesnį tvarumą orientuoti veiksmai: „Tikrai yra nemažai verslų, kurie tvarumą mato ne kaip išorinį veiksmą, strategiją, produktus, kuriuos jie gali daryti, bet kaip savo konkurencinį pranašumą, kaip savo verslo, paslaugos, produkto, ar kas tai būtų, esmę.“
Skamba gerai, bet ar realu suderinti pelną ir teigiamą poveikį aplinkai tuo pačiu metu?
Auga tvarių produktų paklausa
Pasak Miglės, iš esmės tai tik verslo modelio klausimas: „Jeigu mes vystome vieną ar kitą verslą, vis viena galvojame, kaip rasti klientų, kaip susidėlioti procesus, kad jie būtų optimalūs, kaip susimažinti kaštus ir pan. Visi šie dalykai visiems startuoliams labai svarbūs, bet tuo pačiu turime tikslą prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Mes įsivardijom, kad tvarumas mums labai svarbus ir yra integrali mūsų verslo dalis, o ne atskira tvarumo strategija“.
Ar etiški verslai gali lygiomis teisėmis konkuruoti su plėšriais ir kas yra jų išgyvenimo sąlyga? Miglės nuomone, sėkmė labai priklauso nuo vartotojų – kas tas prekes ar paslaugas perka.
„Ypač pastaraisiais metais labai išaugo žmonių susidomėjimas tvariais produktais. Tai pastebėjome sukūrę pirmą savo verslą „Zero waste“. Žmonės kreipdavosi į mus ieškodami alternatyvų, kaip galėtų gyventi draugiškiau aplinkai, savo namuose turėti mažiau atliekų, rintis minimalistiškesnį gyvenimo būdą. Dėl konkurencijos galbūt šiuo metu dar nėra visiškai lygios žaidimo taisyklės, didesnė dalis visuomenės galbūt skeptiškai žiūri į tvarumą ir nebūtinai nuoširdžiai priima jo principus, jais gyvena, bet pritariančiųjų dalis didėja. Verslų – taip pat. Vis daugiau supratimo, kad gali kurti paklausius produktus galvodamas ne tik apie pelną, bet ir apie planetą. Kurdami tvarius produktus verslai tikrai gali pritraukti naujų vartotojų, nes vis daugiau žmonių ne tas pats, kaip prekė pagaminta, ar teikiama paslauga – tvari ar vis dėlto įmonė tik užsiima vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu, kurio tikslas tik pasireklamuoti“, – sakė startuolio bendrasavininkė.
Kone 9 iš 10 investuotojų šiandien sako, kad juos domina tvarios investicijos, rodo „Morgan Stanley“ apklausa. „Harvard Business Review“ tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 vartotojų nori pirkti iš tvaraus verslo.
Domino efektas: vieni per kitus sužino apie tvarius produktus
„Nežinau, ar tai spiralės, ar domino efektas, bet kai vieni pradeda siekti teigiamo poveikio aplinkai, kiti mato, išbando ir pradeda daryti tai. Įmonės, savo veikloje siekiančios tvarumo, taip pat dažnai renkasi tiekėjus ir partnerius, kurie vadovaujasi panašiomis vertybėmis, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ startuolių partnerysčių vadovė J. Bitus. – Pvz., mes savo renginiams pasitelkiame tiekėjus, kurie tvarioje pakuotėje pateikia tvariai pagamintą maistą, kurį dviračiais pristato kurjeriai. Žmonės pamato, pasidalija socialiniuose tinkluose ir taip daugėja užsakymų tvariai dirbančioms įmonėms. Taip mes, kaip bendruomenė, mokomės vieni iš kitų“.
Į akceleratorių – žaibiškai užsiauginti verslo raumenų
„Akseleratorius – tai lyg žaibiškas universitetas. Startuoliai suvažiuoja kaip į stovyklą ir 4-6 mėnesius augina verslo raumenis. Mokosi adaptuoti savo sprendimą pagal rinkos poreikį, tobulina pardavimo strategiją, mokosi fokusuoto 90 sekundžių trukmės idėjos pristatymo potencialiems partneriams ir investuotojams strategijų. Kalbant apie bendruomenės kūrimą ir domino efektą verslo tvarumo srityje, svarbu pastebėti, kad partneriai į programą ateina su savo darbuotojais, tad jie irgi gali pasisemti naujų idėjų, susipažinti su akseleratoriaus partneriais, startuoliais. Taigi, manau, suremsim pečius ir paskatinsime verslo transformaciją Lietuvos verslo rinkoje“, – sakė Jekaterina.
Kaip pridūrė Greta, pirmieji startuoliai į akseleratorių „Rockit impact“ bus pakviesti jau kovo mėnesį. Programa skirta startuoliams, kurie kuria tvarų produktą arba nori transformuotis į tvarumą.
„ROCKIT impact" akseleratoriaus erdvę matome kaip proveržio galimybę startuoliams: dirbsime tiek su idėjų išgryninimu, tiek su užtikrinimu, kad verslo modelis yra geras, veikiantis, generuojantis pajamas. Tikimės, kad akseleratorius tvariems startuoliams padės išplėsti partnerių ir klientų ratą. O pats smagiausias dalykas, kad galėsime pasitelkti nuostabius partnerius – skirtingų industrijų lyderius Lietuvoje, kurie testuos kuriamus sprendimus. Tai „Swedbank“, atsinaujinančios energetikos srityje lyderiaujanti „Electrum“, kiti partneriai, kurių dar nenorime išduoti, bet labai laukiame ir kaip tik galėsime mielai pristatysime“, – sakė Greta, pridurdama, kad galimybė išsitestuoti savo idėją startuoliui – aukso vertės.
Šio akseleratoriaus tikslinė auditorija – startuoliai, dirbantys ar norintys realizuoti savo idėjas srityse, susijusiose su poveikiu aplinkai matavimu, infrastruktūra, atsinaujinančia energija. Daugiau informacijos apie tai.