Šiuos trimačius tigrų modelius pardavinėja viena didžiausių tokių modelių prekyviečių visame pasaulyje „CGTrader“. Tai – Lietuvos startuolis, neseniai iš estų rizikos kapitalo fondo pritraukęs 2 mln. eurų. Investiciją įmonė panaudos verslo plėtrai ir technologiniams sprendimams kurti.
„CGTrader“ yra 3D modelių prekyvietė, mes ieškome dizainerių iš viso pasaulio, kurie kuria 3D modelius ir juos sukelia į mūsų platformą. Ir taip pat pirkėjai iš viso pasaulio gali ateiti ir juos nusipirkti, tai iš esmės mes esam tarsi elektroninė parduotuvė, kurioje tie mainai vyksta 3D modelių“, – sakė „CGTrader“ marketingo komandos kuratorė Ginvilė Ramanauskaitė.
Tokie trimačiai modeliai kaip šis begemotas, naudojami kuriant kompiuterinius žaidimus, vaizdo įrašus, reklamas, ar filmus.
Šiemet didesnė dalis nei pernai verslininkų planavo pardavimų augimą. 2016 m. tokių buvo 36 proc., šiemet – daugiau nei 50 proc.
Pasak specialistų, vienas sėkmingas startuolis atperka investicijas į 10 nesėkmingų.
„Tai mes galvojame, kad Lietuvoje, tikslaus tyrimo nėra, 8-9 iš 10 startuolių yra iš esmės ketverius metus išgyvena ir pasiekia savo užsibrėžtų rezultatų, bet pasaulinė tendencija rodo, kad 50 proc. startuolių yra nesėkmingi“, – pasakojo MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
„Startuolių ekosistema nuolat auga, kuo mes labai džiaugiamės, ir vystosi, ir startuolių skaičius auga, šiemet skaičiuojam apie 380 startuolių Lietuvoje, ir per pastaruosius 4-5 metus tas skaičius padidėjo 3 kartus. Praeitais metais buvo skaičiuojama apie 320, tai šiemet – 380, tai pokytis apie 60 startuolių“, – suskaičiavo „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.
Lietuvoje nėra oficialaus startuolio apibrėžimo, neaišku, kada įmonės susikuria ar nustoja veikti, nes duomenų bazėje jos registruotis neprivalo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl to sunku nustatyti, kiek startuolių susikūrė arba užsidarė.
„Nėra patvirtinto oficialaus startuolio apibrėžimo, šiai dienai į savo duomenų bazę mes registruojame, atrankame startuolius, remdamiesi savo kriterijais, bet yra dirbama ir ties tuo oficialiu apibrėžimu, tai svarbiausia savybė – inovatyvumas. Ir antra labai svarbi savybė yra jo galimybė plėstis ir pereiti į kitas rinkas“, – sakė R.Rudokienė.
Specialistai pastebi, kad tendencijos išlieka panašios – daugiausia startuolių savo veiklą sieja su informacinėmis technologijomis.
„Pradėjo vyrauti finansinės technologijos. Tai, kuo Lietuva iš tiesų gali didžiuotis, tai finansinių technologijų augimu, dėmesiu finansinėms technologijoms. Labai daug startuolių yra susiję su išmaniuoju intelektu. Išmanaus intelekto taikymas praktikoje ir, žinoma, praktiniai startuoliai, tarkime, baterijos atnaujinimas, išmanūs rūbai, išmanus maistas, tai maistas labai vyrauja tarp startuolių paskutiniu metu“, – pasakojo K.Šetkus.
Per šiuos metus startuoliai gavo apie 24 mln. eurų investicijų. Daugiausia – apie 6 mln. eurų – programėlė „Trafi“.
