„Jeigu atsiras tokių galimybių, aš neprieštarausiu, – sakė S.Dailydka spaudos konferencijoje, kuri buvo skirta bendrovės 25 metų jubiliejui paminėti. – Jei atsirastų geresnis, jaunesnis ir gabesnis – nieko bloga. Esu tokio amžiaus, kad manęs tai negąsdina.“
Negailėjo komplimentų R.Masiuliui
Tačiau jis negailėjo komplimentų kandidatui į susisiekimo ministrus R.Masiuliui.
„Masiulį pažįstu jau seniai, dar nuo tada, kai jis vadovavo „Klaipėdos naftai“. Tai labai korektiškas, profesionalus, išlaikytas, blaiviai mąstantis žmogus. Aš džiaugiuosi, jei jis taps susisiekimo ministru ir prisidės savo savybėmis. Tai vienas iš geriausių variantų“, – žėrė komplimentus R.Masiuliui S.Dailydka.
Būtent nuo naujojo ministro ir jo komandos veiksmų priklausys, ar 10 metų „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis S.Dailydka liks savo poste.
Nauja valdžia žada reorganizaciją valstybinėse transporto įmonėse, ketina siekti daugiau skaidrumo. „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai, viešieji pirkimai visada buvo apipinti įtarinėjimais, bendrovė kartais vadinama socialdemokratų įdarbinimo agentūra.
„Mes visi priklausome vienai partijai – „Lietuvos geležinkelių“. Taip, esame nepriklausomi ir stiprūs“, – atsakė S.Dailydka į klausimą, kaip jis vertina tai, kad valstybinę įmonę prezidentė vadina valstybe valstybėje.
Aiškinosi dėl santykių su R.Kurlianskiu
Neoficialiomis žiniomis, S.Dailydkos kėdė braška ne tik dėl nekontroliuojamų vidaus sandorių. Klausimų kelia jo ryšiai su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuris yra įtariamas kyšio davimu buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui ir vienam Darbo partijos vadovų Vytautui Gapšiui.
S.Dailydkai teko prisipažinti, kad jis buvo pakviestas į „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio 50 metų jubiliejų, kuris vyko praėjusių metų rugsėjį.
„Bet ne tik aš ten buvau kviestas“, – puolė teisintis bendrovės vadovas. Jis sakė pažįstantis R.Kurlianskį dar nuo tada, kai kartu dirbo Jasinskio gatvės biurų pastate. O pastarąjį kartą jį esą sutiko atsitiktinai „Akropolyje“.
Yra žinoma, kad „MG Baltic“ įmonės sėkmingai dalyvauja konkursuose, susijusiuose su „Lietuvos geležinkeliais“. Ypač daug konkursų laimi „MG Baltic“ statybų bendrovė „Mitnija“.
Beje, pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ žadėjo ir A.Kubiliaus Vyriausybėje susisiekimo ministru dirbęs tuometis liberalų lyderis E.Masiulis, tačiau vėliau jo įkarštis išblėso. Dabar aiškėja, kad „MG Baltic“ vadovai turi gerų ryšių ne tik su S.Dailydka, bet ir su E.Masiuliu.
Vidaus sandoriai – nieko tokio
Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ pirko paslaugų iš sau priklausančių bendrovių už 88 milijonus eurų. Apie tai rašė ir 15min. Dauguma tų bendrovių po to perka paslaugas iš subrangovų.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ vadovas negalėjo pasakyti, kiek pinigų atitenka subrangovams, esą tai sprendžia valdyba. „Negaliu atsakyti į tai“, – sakė jis.
Pasak jo, dukterinės įmonės pasiteisino. „Tai lankstumas, kokybė. Niekas privatininkams netrukdė darbų atlikti kokybiškai, bet to jie nepadarė“, – sakė jis.
Į 15min klausimą, kodėl nenori paslaugų pirkti per viešuosius pirkimus ir skelbti viešuosius konkursus, S.Dailydka atsakė, kad „ne viskas yra vieša ir skaidru ir viešuosiuose pirkimuose“.
„Man svarbu užtikrinti atlyginimus darbuotojams“, – galiausiai pareiškė valstybinės įmonės vadovas.
„Lietuvos geležinkeliuose“ ir susijusiose įmonėse dirba beveik 10 tūkstančių darbuotojų.
Džiaugiasi baltarusiškais kroviniais
Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pasakojo, kaip per 15 metų keitėsi bendrovė, augo investicijos ir užsakymai.
„Pirmiausia investicijos buvo nukreiptos kelių remontui, po to perkami nauji šilumvežiai, traukiniai. Bendrovė ir savo jėgomis gamino lokomotyvus. Dėl to mažėjo sąnaudos ir tai leido turėti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninių šalių vežėjus“, – gyrė bendrovę A.Šimėnas.
Pasak jo, konkurencija tarptautinėje geležinkelių rinkoje yra arši. O bendrovės prioritetas – Baltarusijos kroviniai, nes Rusija palengva permeta krovinius į savo uostus.
Sako, kad valstybei neskolingi
„Lietuvos geležinkeliai“ pernai nutarė skirti tik 0,8 mln. eurų dividendams. O dar prieš ketverius metus sumos siekė dešimtis milijonų.
„Valstybė kasmet paima iš mūsų dividendus, bet kita forma. Atsisakydama subsidijuoti keleivių pervežimą taip palengvina savo naštą“, – samprotavo A.Šimėnas.
Pasak jo, nesvarbu, kaip vadinti lėšas, kurias valstybė nesumokėjo „Lietuvos geležinkeliams“. Todėl esą ir nereiktų reikalauti daugiau iš bendrovės.
