Stasys Dailydka tikina sutartį pasirašysiąs, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba, tačiau bus padaręs viską ir įspėjęs, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams. S.Dailydka kartoja ir kitą svarbų aspektą – „Lietuvos geležinkeliai“, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos geležinkelių, negalės dalyvauti projekto statybų konkursuose.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas naujienų agentūrai BNS sakė, kad pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.
Šią savaitę, kai 8-ių trijų Baltijos šalių institucijų atstovai „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, tarptautinėje transporto konferencijoje apie Lietuvos ir Baltarusijos strateginę partnerystę Minske dalyvavęs ir sutarties nepasirašęs S.Dailydka penktadienį grįžo į darbą. Jis atsakė į BNS klausimus.
– Gal jau priėmėte sprendimą dėl „Rail Baltica“ sutarties?
– Tai nuo manęs dabar niekas nepriklauso, – nuo valdybos. Valdybai medžiaga atiduota, aš negaliu viršyti savo kompetencijų, projektas minimum 2 mlrd. eurų, o mano kompetencija priklausomai nuo darbų – nuo 1,5 mln. eurų iki 3 mln. eurų. Tai puikiai suprantate, kad turi būti valdybos sprendimas. Valdyba turi įgalioti, yra akcininko rekomendacija.
– Jūs skaičiuojate, kad Lietuvoje projekto vertė būtų 2 mlrd. eurų?
– Taip, dar daugiau, su mūsų dalimi gal ir apie 2,8 mlrd. eurų, nes dar mūsų dalis (15 proc. Lietuvos kofinansavimas, kai 85 proc. lėšų skiria ES – BNS) gali būti virš 400 mln. eurų, iki 450 mln. eurų. Bet tai dar projektas, tai sumos dar gali svyruoti.
– Noriu pasitikslinti – tais atvejais, kai „RB Rail“ skelbia konkursus, vis tiek „Lietuvos geležinkeliai“ kofinansuoja?
– Tai automatiškai mes įsipareigojame tą kofinansavimą, net ir darbus, kurie nebus apmokėti Europos lėšomis. Mes kofinansuojame Lietuvos dalį. Mūsų dalis gali būti iki 450 mln. eurų. Man sunku pasakyti tiksliai, nes orientaciniai skaičiai.
– Kiek laiko užtruks sprendimo dėl sutarties pasirašymo priėmimas?
– Nežinau, aš ne valdybos pirmininkas, neorganizuoju.
– Įmonės valdybos pirmininkas Saulius Girdauskas ketvirtadienį sakė tikįs, jog šiandien suartis bus pasirašyta.
– Jeigu jis sugebės valdybą pravesti, sprendimus priimti ir protokolą pasirašyti, matysiu gatavą protokolą, kur aš turiu teisę, tuomet pasirašysiu. Normalus dalykas, čia gi nieko naujo nėra, jokio ažiotažo.
– Čia išsiskiria jūsų ir Susisiekimo ministerijos nuomonės. Jūs sakote, kad ne jūsų kompetencija...
– Matote, kai žmonės už nieką niekad neatsakydavo, jie visa tai primityvina. Aš tiek metų, nuo piemens metų – 23-ejų – dirbu, šį bei tą žinau, kaip turi būti. Ir įstatymus paskaitau, jei ne aš, tai teisininkai paskaito. Pas mus yra tvarka, išnagrinėja medžiagą, pateikia pastabas ir padėlioja, pavizuoja ir kai vizos visos yra, tada aš pasirašau.
– O kokias problemas sutartyje jūs matote?
– Ten problemų yra marios – mes prarandame daug dalykų, net mūsų dukterinės įmonės negalės dalyvauti subrangoje, ta įmonė („RB Rail“ – BNS) už nieką neatsako, nes ji nieko neturi – nei už eismo saugumą, nei už žalą padarytą, nei prarastus pinigus ar neteisingai panaudotus. Galų gale gali prarasti europinius pinigus.
– O kas atsakytų tada?
– Nežinau, įgaliojime neaptarti tie dalykai.
– Jūs baiminatės, kad „Lietuvos geležinkeliai“ atsakytų už galimas „RB Rail“ klaidas ?
– „Lietuvos geležinkeliai“ savaime neš atsakomybę, nes aš atidaviau įgaliojimus, bet tai nereiškia, kad mes neatsakingi. Kai aš savo pavaduotojui duodu įgaliojimus, tai nereiškia, kad aš nusiploviau nuo atsakomybės. Čia gi ne naivus žaidimas, įgaliojimo atidavimas nėra atsakomybės nusiėmimas. (...) Mes vieninteliai (iš „RB Rail“ akcininkų – BNS) turime turto, esame į tą reikalą skirtingai įkišti. Galėjo būti padaryta vienodai (kitos „RB Rail“ akcininkės yra Latvijos ir Estijos ministerijų valdomos specialiai šiam tikslui sukurtos įmonės „Eiropas dzelzceļa linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ – BNS).
– O kodėl anksčiau tai nebuvo padaryta, ar jūs nesiūlėte tokio sprendimo?
– Nežinau, niekas neklausė.
– Gal iš karto, kuriant bendrą įmonę, turėjo būti keliamas šis klausimas.
– Mūsų niekas neklausė, mes nedalyvavome jokiose derybose. Kaučikas (Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Nerijus Kaučikas – BNS) pareiškęs, kad geležinkelių neklausia, nes geležinkeliai trukdytų susitarti, o jis darė viską, kad susitartų.
– Tai valdybos sprendimo jums reikia, kad galėtumėte naktį ramiai miegoti?
– Neramiai, be valdybos sprendimo aš negaliu net rašytis. Net ir gavęs valdybos sprendimą, aš nesijausiu ramiai, nes ten rizikos yra daug.
– O valdybos įpareigojimą ar pasirašytumėte?
– Žiūrint, kaip valdybos sprendime būtų pasirašyta. Jeigu teisėtais principais, tai pasirašysiu, aišku, jeigu mane įpareigos pasirašyti, turiu tai padaryti.
– O jeigu „Lietuvos geležinkeliams“ leistų dalyvauti kaip subrangovams?
– Tai mes jau nebegalime. Jeigu pasirašome ir ankstesniais pasirašytais dokumentais mes iš karto save pastatome į blogiausią situaciją. Latvių, estų geležinkeliai galės dalyvauti, o mes negalėsime, nes prieš tai Roterdamo pasirašytame dokumente, kad šitie dalyviai negalės dalyvauti, o kadangi mes kontraktavimo schemą pasirašome, turėdami stipriausią, ko gero, statybą – Geležinkelių tiesimo centrą, dalyvauti negalėsime, apribojame save. Ir daugiau rizikos dalykų yra, kaip sakiau, dėl saugaus eismo, kaip sugebės bendra įmonė užtikrinti ir panašiai.
– Ar negalvojate, kad reikėtų persiderėti dėl sutarties?
– Matote, ne nuo manęs priklauso. Aš nesu įgaliotas tuos dalykus spręsti, kaip žmogus gal ir tą patį galvočiau, ką jūs sakote, kaip pilietis taip galėčiau pasakyti, bet kaip vadovas – tai išeina iš mano kompetencijos. Negaliu nurodinėti, kritikuoti, mano akcininkai virš manęs, jeigu blogas akcininkas, aš turiu išeiti ir tiek.
– Tačiau iš viso to, ką jūs kalbate, ta sutartis jums netinka ir jūs jos nenorite pasirašyti.
– Pirmiausia nėra įgaliojimų. O dėl tos sutarties savo poziciją garsiai išreiškėme jau seniausiai. Praėjusią savaitė Albertas Šimėnas pateikė poziciją. Mes nieko neslepiame, mes įpratę dirbti tinkamai, dėl to dar šiai dienai esame stipri įmonė, galinti išsilaikyti be valstybės pagalbos. Bet negalima žlugdyti tos įmonės, nėra ji tokia, kuri gali išaikyti visas problemas, ne nuo jos priklausančias.
Jeigu akcininkas taip nuspręs ir duos įgaliojimus, tuomet pasirašysiu, bet kaip žmogus jausiuosi, kad ne mano iniciatyva, mes įspėję buvome, parašę raštiškai apie pasekmes, kurių reikės vengti, kad sunkiau bus pasirašius spręsti problemas. Bet čia jau nuo Vyriausybės, valstybės priklausys. Jei ji nenorės geležinkelių sąskaita (spręsti – BNS), gal valstybė prisiims ant savęs dalį įsipareigojimų, tai tų variantų yra. Priims gal kokį specialų įstatymą „Rail Baltica“, kuriuo prisiims finansuoti turtą.
Dabar mes turime papildomą naštą, visi reikalauja iš mūsų pelnų, paskui visi nelaimingi, kaip čia mes mažai dividendų mokame, bet kai viską dengiame, už keleivių vežimą 30 mln. eurų dengiame, už infrastruktūrą visokią dengiame, dar „Lietuvos jūrų laivininkystę“ dengiame, dar ką nors sugalvoja, tai žinote... Mes gi nesame tokie milžinai, kurie gali mėtyti į dešinę, į kairę tuos pinigus.
– Vakar premjeras užsiminė apie galimus atsakingų dėl nepasirašytos „Rail Baltica“ sutarties asmenų atleidimus?
– Tai jis turėjo omenyje tuos, kurie trukdo ir nesprendžia šioje vietoje. Turėjo omenyje ne mane, yra, kas nesprendžia problemų. Dėl manęs asmeniškai – aš netrukdau šitam projektui.
– O tai kas yra tie, kurie nesprendžia?
– Kam yra įgaliota išspręsti problemas, kad generalinis pasirašytų, negi aš turiu vardinti dar.
– Ačiū už pokalbį.
