Antradienį kalbėdamas Pabradės poligone prezidentas G.Nausėda pakvietė šalies verslininkus prisidėti prie sienos su Baltarusija statybos.
„Šiandien, galbūt, sutelkę pilietišką iniciatyvą, mes galėtumėme imtis ir atskirų statybinių organizacijų, kelininkų organizacijų pastangomis, pasidalinę tam tikrus ruožus, ateiti į talką valstybei. Šiandien valstybei reikia talkos, šiandien valstybei mažiausiai reikia susipriešinimo. Privalome suprasti, kad padėtis rimta, baikim žaisti politinius žaidimus“, – žurnalistams kalbėjo prezidentas.
Jis pateikė istorinę tokios situacijos analogiją – XVI a. pradžioje Vilniaus gyventojų pastangomis buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena, kuri stovėjo iki XVIII a. pabaigos.
Kad verslo pagalba dėl sienos statybos yra pageidautina, trečiadienį pripažino ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Dabar vyksta diskusijos tiek su statybininkais, tiek su kelininkais, kokios būtų fizinės galimybės prisidėti prie to, kad šitas procesas vyktų sparčiau. Žinoma, tam, kad procesas vyktų, reikia turėti ir kuo sieną tverti. Tai nėra toks paprastas uždavinys. Dabar darome viską, kad turėtume kuo daugiau koncertinos, paraleliai bus įgyvendinami ir kiti sprendimai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad verslas bus skatinamas prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo „visomis formomis, kokiomis tik pageidauja“ kalbant ir apie fizinio barjero įrengimą, ir nelegaliai atvykusių migrantų maitinimą ir aprūpinimą.
15min kalbintas Statybininkų asociacijos pirmininkas ir Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas sako, kad sektorius į šį raginimą atkreipė dėmesį ir pradėjo diskusijas su Vidaus reikalų ministerija.
Vis dėlto taip paprastai niekas neįvyks – sienos statybai yra daugybė kliūčių.
„Bendruomenė mano, kad kuo skubiau reikėtų imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume statyti inžinerinius statinius, kurie sustabdytų imigrantų patekimą į mūsų valstybę. Asociacija mano, kad biurokratinis procesas gali užtrukti ilgiau nei sienos statyba“, – 15min komentavo jis.
D.Gedvilo žiniomis, sienos perimetre dar nėra padaryti geodeziniai matavimai. Geodezinių matavimų atlikimą sunkina ir tai, kad siena eina per keletą rajonų, taip pat turi vykti derinimas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl, asociacijos vertinimu, vien šie darbai užtruktų apie pusę metų. Moderniomis priemonėmis, pavyzdžiui, dronais to greičiausiai nepasisektų padaryti, tektų pasitelkti matininkus.
Siena taip pat eina nelygiu reljefu, vyrauja skirtingas gruntas. „Statant rimtesnį statinį reikėtų atlikti skaičiavimus, tam tikrose vietose atlikti geologinius tyrimus, kad būtų galima teisingai suprojektuoti konstrukciją. Visai sienai įrengti reikalingas statybos leidimas“, – teigė jis.
Priklausomai nuo teritorijos geologijos, atitinkamai reikės parinkti ir tvoros konstrukciją.
„Kaip bedarytume, ar iš pilietinės paskatos, ar kitaip, be leidimo niekas nedirbs. Be to, patys darbai pasienio zonoje reglamentuojami, reikalingas privažiavimas technikai, pavyzdžiui, norint vežti kelių metrų aukščio plokštes, reikia pagalvoti ir apie tinkamus kelius. Jeigu norime pradėti statyti šiais metais, jau dabar turi būti aiškus konstrukcinis sprendimas“, – sakė D.Gedvilas.
Sektorius neatlygintinai darbų nedarys
Pašnekovas priduria, kad dėl pasaulinio žaliavų kainų kilimo, statybų sektorius smarkiai nukentėjo. Anksčiau pasirašytos sutartys dėl viešųjų pirkimų tampa nuostolingomis, nes nedaug užsakovų sutinka įvesti žaliavų kainų indeksavimą.
„Didelė dalis įmonių, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, finansiškai negali prisidėti neatlygintinai prie tokios sienos statybos. Statybininkai patiria nuostolių. Jų akivaizdoje jie nebegali šiandien būti mecenatais ar rėmėjais įrengiant sieną. Tai reikia numatyti iš valstybės lėšų“, – teigė D.Gedvilas.
Jis pridūrė, kad skubių sprendimų dėl sienos reikėtų ir dėl to, kad statybininkai sudarinėja naujus sandorius. Dalis jau pasirašė sutartis su užsienio užsakovais – Lietuvoje sumažėjo viešųjų pirkimų užsakymų, be to, Skandinavijos valstybėse galima lengviau susitarti dėl statybinių medžiagų kainų indeksavimo.
„Statybininkai negali pulti ir visko mesti, nes turi įsipareigojimų. Jie planuoja darbus, todėl dabar reikia kuo skubiau priimti sprendimus dėl tvoros. Reikia aiškiai pozicionuoti, kokia tai bus tvora. Galbūt tai bus kelios opcijos – kai kur gal reikės metalo konstrukcijų, kur lygu – gelžbetoninė tvora, pelkėje – dar kitoks sprendimas“, – teigė D.Gedvilas.
Pasienio savivaldybių verslininkai: turime savų sunkumų
Dalis 15min kalbintų pasienyje su Baltarusija išsidėsčiusių savivaldybių statybos verslu užsiimančių verslininkų šia tema kalbėti nenorėjo – vieni dar nebuvo girdėję apie naują prezidento pasiūlymą, kitiems tema nepasirodė verta dėmesio.
Tie, kurie sutiko kalbėti, iš esmės pakartojo tas problemas, kurias įvardijo D.Gedvilas – įmonės šiuo metu negali skirti savo resursų. Be to, nors G.Nausėda referevo į XVI a. Vilniaus gynybinės sienos pavyzdį, pastebima, kad statybos procesai šiandien nepalyginamai sudėtingesni.
Įmonės „Satus Baltic“ vadovas Tomas Grencevičius 15min teigė, kad pasiūlymus pateikti yra lengva, tačiau jį įgyvendinti bus labai sudėtinga. Pašnekovas teigė nežinantis nė vienos statybų įmonės, kuri degtų noru statyti sieną.
Jis šiame pasiūlyme pasigedo konstruktyvumo ir aiškaus projekto. „Tau pasakys – va, šimtas metrų ir gali statyti sieną. Vienas pradės mūryti iš plytų, kitas darys iš vielos, trečias iš metalo ar, mūsų įmonės atveju, medienos. XVI a. tai gal ir veikė, bet šiandien ne XVI a.“, – ironizavo verslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad statybos sektorius šiuo metu labai užimtas, jiems taip pat kyla problemų ir dėl medžiagų tiekimo, ir dėl darbų apimčių.
XVI a. tai gal ir veikė, bet šiandien ne XVI a.
„Valstybė vielos greitai nenusiperka, tai ar mes nusipirksime greičiau? Iš savo veiklos mes uždirbame, mokame mokesčius valstybei, todėl niekas nemes savo darbų, kad nemokamai statytų tvorą. Esame valstybė su tam tikromis struktūromis, kurios gauna dideles lėšas. Lietuva turi kariuomenę, jai skiriame 2 proc. nuo BVP, sieną galėtų saugoti kariai“, – teigė įmonės vadovas.
Iš savo veiklos mes uždirbame, mokame mokesčius valstybei, todėl niekas nemes savo darbų, kad nemokamai statytų tvorą.
Pabradėje įsikūrusios statybų įmonės „Geopraktika“ vadovas Viktoras Kozlovskis irgi nurodo tas pačias sektoriaus problemas – statybų įmonės šiuo metu neturi atliekamų resursų.
„Siena galbūt ir geras dalykas, bet pagal dabartinius finansus to daryti neatlygintinai nebus galimybių. Krizė labai pakėlė metalo kainas, todėl ir norint padėti, to padaryti neišeitų. Keletas mūsų projektų dėl to yra minuse“, – 15min teigė jis.
Verslininkas pridūrė, kad kol kas spaudimo dėl migrantų įsikūrimo nejunta.
„Kol kas dar ne, bet ateityje – kas žino, kaip bus. Žadama apgyvendinti keletą tūkstančių žmonių. Kas žino, kokie žmonės bus atkelti. Baisoka“, – teigė jis.
