Moteris iki šiol mina teismų slenksčius, bandydama atgauti dalį nesumokėtų pinigų už jau atliktus darbus. Ji kalba ir apie reketą, ir apie nevykdomus valstybės institucijų pažadus. Darbus priimti turinti Kauno rajono savivaldybės įmonė atsako, kad dėl kilusių problemų kalta bendrovė, kuri pati neatliko visų sutartų darbų.
86 tūkst. eurų nuostolis
Gavome projektavimo užduotį, tačiau iš karto pamatėme, kad ji neatitinka techninių specifikacijų, kurios skelbtos konkurso metu.
UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorė nurodė, kad įmonė 2014 m. laimėjo pastatų renovacijos konkursą Kauno rajone.
„Gavome projektavimo užduotį, tačiau iš karto pamatėme, kad ji neatitinka techninių specifikacijų, kurios skelbtos konkurso metu“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, iš bendrovės buvo reikalaujama atlikti gerokai daugiau darbų, nei buvo nurodyta skelbiant konkursą. „Pavyzdžiui, buvo numatytas tik vamzdynas, o iš mūsų buvo prašoma ir radiatorių“, – kalbėjo verslininkė.
Bendrovė kreipėsi į VšĮ BETA (Būsto energijos taupymo agentūrą), kuri atlieka renovacijos projektų priežiūrą. „Mums buvo patvirtinta, kad investiciniai projektai tikrai blogai padaryti. Mes papildomai atlikome teisinę ekspertizę, kuri pripažino neatitikimus.
Mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kuriai priklauso VšĮ BETA. Mums buvo pažadėta, kad bus pakeisti investiciniai planai ir mums bus sumokėta. Teko leisti savus pinigus. Planai buvo pakeisti, bet sumos taip ir liko nepatikslintos“, – pasakojo B.Morkvėnienė.
Pašnekovės teigimu, problemos prasidėjo baigus darbus: „Mes dirbome, bet iki šiol negavome 86 tūkst. eurų. Mums tiesiog nemokama, nors objektai jau užbaigti. Kai kreipėmės į teismą, tai mums buvo sustabdyti visi mokėjimai visuose objektuose. Dabar dėl visų septynių daugiabučių vyksta teismo procesai.“
Prabilo apie reketą
B.Morkvėnienės teigimu, visada bandoma rasti kažkokių defektų, dėl kurių negalima priimti objektų. „Dėl to nuo praėjusių metų rugsėjo keturi objektai kabo ore. Jie nėra priduoti, nors viskas baigta ir jais gyventojai seniai naudojasi.
Mes prisiteisėme pinigus už daugiabutį Vilniaus g. 5. Mums teko įrodinėti, kad šiluminė varža atitinka visus reikalavimus. Mes tai padarėme per KTU laboratoriją ir savo teisybę įrodėme. Mums buvo sumokėta skola, bet be delspinigių“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, taip įklimpo daug įmonių: „Buvo vedamos derybos, siunčiami kalbėtis tam tikri asmenys. Aš viską suprantu. Reikėjo tiesiog sumokėti, bet mes niekam nieko nemokėjom. Buvo atvejų, kai ir mums buvo daromas spaudimas iš asmens, kuris priiminėjo darbus. Man tai panašu į reketą, bet mes nemokėjom. Tiesiog, tokie esam.
Mes dirbam švariai, niekam kyšių nemokam, jokių juodų pinigų įmonėje nėra, nieko nebijom. Įmonė dirba jau 20 metų. Dirbome Pažaislio vienuolyne, restauravome Kauno geležinkelio tunelį, darėme tiltą prie Kauno pilies, neseniai pabaigėme darbus VDU Menų fakultete, dirbame KTU Ekonomikos fakultete.
Kitos įmonės sukasi, kaip gali. Pavyzdžiui, daro plonesnį apšiltinimo sluoksnį pamatams. Mes taip daryti nedrįsome. Kiti nusispjauna ir taikosi su nuostoliais, nes teismai dar brangiau kainuos, bet kiti po vieną namą turi, o mes net septynis, todėl nėra kur trauktis.
Mūsų tikslas papasakoti, kad tos įmonės, kurios toliau dalyvaus renovacijos procese, tokių problemų turėtų mažiau.“
Abipusiai kaltinimai
UAB „Komunalinių paslaugų centras“ direktoriaus pavaduotojas Petras Čiegis 15min teigė, kad šis ginčas jam puikiai žinomas, o bendrovė tiesiog bando gauti daugiau pinigų, nei buvo sutarta.
Jeigu darbų prižiūrėtojai randa daug defektų, tai ar mes tuos aktus galime pasirašyti? Ar mes kalti, kad neįvykdomi darbai? – klausė P.Čiegis.
„Mes turime 14 rangovų. Kauno rajonas yra tarp renovacijos lyderių. Daugelis darbus priduoda tinkamai. Ar kiti rangovai yra išskirtiniai? Ar tik jie turi atlikti tuos darbus, kuriuos nusipirko, o mes ignoruojam vieną rangovą?
Pirkimas yra vykdomas pagal techninę specifikaciją. Rangovas, numatęs sumas, vėliau bando sakyti, kad tam tikrų darbų nedarys. Ar tai nėra nusikaltimas prieš gyventojus, kurie susimeta pinigus, ir prieš valstybę, kuri finansuoja renovaciją?“ – klausė jis.
P.Čiegis atkreipė dėmesį, kad nė vienas teismas iki šiol nesibaigė: „Reikia suprasti, kad konkursai buvo rangos darbams su projektavimu. Jie patys projektavo. Ką nusipirko, tą ir turi padaryti. Jokių papildomų darbų negali būti. Jeigu atsiranda papildomi darbai, tai turi būti rengiamas investicinio projekto papildymas ir pagal sutartį perkami papildomi darbai, nebūtinai iš šito rangovo.
Jiems apmokėtos visos sumos, išskyrus galutinį aktą. Jeigu darbų prižiūrėtojai randa daug defektų, tai ar mes tuos aktus galime pasirašyti? Ar mes kalti, kad neįvykdomi darbai? Pavyzdžiui, vietoje automatinių balansinių ventilių įdedami seni rankinio balansavimo ventiliai arba neįstiklinti trys balkonai, nors sutartyje tai yra. Ar jūs mokėtumėte už nepilnai atliktus darbus?
Ši įmonė taip įpratusi. Ji uždirba iš papildomų darbų, o mes iš karto sakėme, kad jokių papildomų darbų nebus. Gyventojai balsavo už investicinį projektą ir jis keičiamas nebus. Mes to ir reikalaujame.“
