Tačiau, kokią patirtį bei požiūrį vertina darbdaviai bei ko apie darbo rinką nežino studentai? – patarimų ieškojome kartu su Vytauto Didžiojo Universiteto Verslo praktikų centro partnerėmis-įmonėmis („Festo Lietuva“, „Vičiūnų grupė“, „Trukmė“ ir „Autofortas Motors“) ir jų atstovais, kurie pateikė ne vieną vertingą įžvalgą.
Namų darbai: kur einu ir kodėl?
Kaip ir priimant bet kokius sprendimus gyvenime, taip ir ieškant naujos arba pirmosios savo darbovietės ar praktikos vietos yra labai pravartu savęs paklausi: Ko aš ieškau? Kodėl to ieškau? Ir kaip to noriu pasiekti?
„Festo Lietuva“ personalo vadovė Giedrė Belazarienė pataria prieš ieškant darbo pirmiausia įsivardinti, kuri sritis domina labiausiai: „Prieš pradedant paieškas studentai jau turėtų žinoti vieną ar kelias kryptis, kuriose norėtų siekti karjeros. Tikrai reikėtų vengti mąstymo „mane domina viskas“. Taip nebūna, reikia nuo ko nors pradėti. Nepradėsi juk nuo „visko“ iš karto.“ Pasak jos, turint kryptį tampa daug lengviau rasti kelią. „Vičiūnų grupės“ administravimo direktorės Ramunės Bičkauskienės žodžiai tik patvirtina šią mintį – kalbėdama apie esamas įmonėje perspektyvas ir galimybes ji pabrėžia, kad galiausiai konkretų kelią bei priemones jaunuoliai turi pasirinkti patys.
Žinoma, atėjus į darbo pokalbį, svarbu ne tik žinoti, kokio darbo pobūdžio norisi, bet ir turėti žinių apie pačią įmonę – kokias veiklas ji vykdo, kas jos konkurentai, kuo ta įmonė didžiuojasi ir pan.? UAB „Trukmė“ personalo vadovė Kristina Noreikienė išskiria, kad motyvacija, pagrįsta žinojimu, yra tai, ko tikisi kiekvienas vadovas: „Darbdavys tikrai nori išgirsti, kad siūloma veikla studentui yra įdomi. Svarbu, kad tai iš tikrųjų būtų tiesa. Juk su užsidegimu atliekamas darbas visuomet atneš geresnį rezultatą, o ir motyvuotas kolega šalia yra daug smagiau, nei tik atėjęs „prastumti dieną“.
K.Noreikienė kviečia studentus kandidatuoti ten, kur jiems tikrai įdomu, o iki susitikimo būtinai pasidomėti įmone ir jos veikla. Kitaip sakant – atlikti gerus namų darbus.
Profesinės krypties įsivardijimas, surinkta informacija apie potencialią darbovietę leis jaustis tvirčiau ne tik darbo pokalbyje, bet ir startuojant naujame kolektyve. Kaip sako „Autofortas Motors“ pardavimų vadovas Gintaras Dambrauskas, lieka visa tai tik parodyti savo naujam darbdaviui. „Svarbu būti aktyviais, išsikelti sau tikslus bei jų siekti, suprasti kuo ir kur norite būti. Pilnai save realizuoti ir būti tarp geriausių įmanoma tik dirbant mylimą darbą – jei tai vis dar darbas?“ – su šypsena klausia G.Dambrauskas.
Pirmasis pokalbis – ką sakyti, kad būtų ir antras?
Daugeliui studentų nelengvu išbandymu tampa pirmasis darbo pokalbis. Baimė, nerimas ir pasimetimas – tai natūralūs jausmai, kurie aplanko bene kiekvieną. Ką daryti, kad pirmasis pokalbis netaptų demotyvuojančia patirtimi? Išskyrėme 4 patarimus į ką svarbu atkreipti dėmesį:
1.UŽTIKRINTUMAS IR MOTYVACIJA. „Festo Lietuva“ personalo vadovė G.Belazarienė neslepia, kad ieško jauno žmogaus „degančių“ akių, o jo reiškiamose mintyse – „alkio“ žinioms, patirčiai, tobulėjimui. „Darbdavys turi patikėti jumis ir jūsų siekiais. Jei blaškotės ir nežinote atsakymų, kuria kryptimi norite judėti, darbdaviui tikrai kils abejonių, ar jūs norite pas jį dirbti tik kaip tarpinėje stotelėje, ar ilgiau. Po pokalbio darbdaviui turi likti jausmas, kad investuoti į jus verta ir tos investicijos atsipirks.“ – nuoširdžiai pataria G.Belazarienė.
2. NUOŠIRDUMAS IR PASTANGOS. „Trukmė“ personalo vadovė Kristina Noreikienė pabrėžia, kad darbo pokalbio metu renkasi abi pusės ir tikroji sėkmė yra tada, kai pasiekiamas abipusis laimėjimas.
Neretai praktika studentui tampa ir tramplinu į pirmąją darbo vietą.
Dėl to ji kviečia visų pirma būti nuoširdiems, nebandyti apgauti savęs ar darbdavio, siekiant pozicijos, kuriai dar nesame pasiruošę: „Jei gerokai pagražinsi realybę pasakodamas apie save ir gausi darbą, kur nelabai ką supranti arba jis tau net nepatinka, gal geriau jo negauk. Gauk tokį, kur būsi laimingas. Sakai nepriima? Tuomet užduok sau klausimą, o ko dar trūksta, kad ten patekčiau?“ K.Noreikienė neabejoja, kad visos pastangos anksčiau ar vėliau atneša norimų rezultatų, tik kartais tam reikia kantrybės ir papildomų pastangų.
3. KANTRYBĖ IR GALIMYBĖS. „Vičiūnų grupės“ atstovė R.Bičkauskienė neslepia, kad startuoti nuo svajonių pozicijos pasiseka retam, tačiau kviečia būti kantriems ir pažvelgti į galimybes: „Natūralu, jog tikrasis jauno žmogaus pašaukimas ne visuomet iš karto sutampa su pradine pozicija įmonėje. Studentai pradeda darbuotis vienoje pareigybėje, o po kiek laiko paaiškėja jų gebėjimai, savybės, išryškėja tikrieji jaunuolių tikslai ir profesinės ambicijos.“ Pasak jos, jei taip nutinka didelėje kompanijoje, visai nebūtina ieškoti naujo darbdavio – visada yra dešimtys skirtingų pozicijų, kuriose jaunas žmogus gali išbandyti naujai atrastus savo gebėjimus.
4. NORAS IR SAVIKRITIKA. Apie daug ambicijų nestokojančius jaunuolius, norinčius uždirbti gerokai daugiau nei darbdavys gali ar nori jiems mokėti sklando ne viena istorija. K.Noreikienė pataria pabandyti įsijausti į darbdavio poziciją: „Kartais sutinku absolventų, kurie tikisi iškart po studijų tapti komandų lyderiais ir atlygio lūkesčius vardija nuo keturženklės sumos. Tikrai yra tokių sėkmingų atvejų, tik greičiausiai jų patirties kaupimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei įvyko iškilmingas diplomų įteikimas.“ „Trukmės“ personalo vadovė kviečia savęs paklausti: Kokią vertę galiu sukurti? Kokią atsakomybę galiu prisiimti? Jei atsakymų nepavyksta rasti, ji pataria nuleisti kartelę, semtis patirčių ir mokytis iš kolegų.
Praktika – geras startas patirčiai
Atrasti savo vietą ne visada pasiseka iš pirmo karto, tad daug lengvesnis kelias pasimatuoti profesiją – pasinaudojant praktikos galimybėmis. Ji leidžia ne tik turėti įrašą CV, bet ir realiai pačiupinėti, ką reiškia dirbti pagal pasirinktą specialybę. „Autofortas Motors“ pardavimų vadovas G.Dambrasukas pataria „kuo anksčiau pradėti kaupti patirtį, naudotis visais įmanomais būdais, galimybėmis ir pasiūlymais. Puikus sprendimas – pradėti nuo praktikos. Tai tikrai suteiks žinių, pasitikėjimo ir papildomo įvertinimo būsimų darbdavių akyse.“
Neretai praktika studentui tampa ir tramplinu į pirmąją darbo vietą. „Praktikos metu išryškėja geriausios jaunų žmonių savybės, matome, kurie konkretūs jų siūlymai sėkmingi, o kur dar yra erdvės tobulėti. Būtent todėl manau, kad sėkminga praktika yra puiki galimybė jaunimui įsidarbinti daugumoje įmonių.“ – patirtimi dalinasi „Vičiūnų grupės“ administravimo direktorė R.Bičkauskienė.
K.Noreikienė kviečia studentus kandidatuoti ten, kur jiems tikrai įdomu, o iki susitikimo būtinai pasidomėti įmone ir jos veikla.
Atvirumas patirčiai leidžia kilti aukščiau, nei tikimės, todėl „Festo Lietuva“ personalo vadovė G.Belazarienė linki neskubėti diktuoti savo „norų sąrašo“ darbdaviui: „Būkite lankstūs, priimkite naujus iššūkius ir atlikite praktiką taip, lyg ši būtų tikra darbo vieta. Tokiu būdu darbdavys pamatys motyvaciją ir sugebėjimus, kurie gali atverti kelią darbo vietos pasiūlymui.“
Ir vis dėlto, kviestume savęs klausti, ne kas geriau, bet kas jums atneš didesnę vertę ilgalaikėje perspektyvoje: praktika norimoje srityje ar atlygis dirbant ne „pagal profesiją“? Matyt, kiekvienas atsakymas savaip teisingas. Tik galbūt verta pasinaudoti išskirtinėmis studentiškomis aplinkybėmis ir išbandyti sėkmės formulę, kurią išduoda „Trukmės“ personalo vadovė K. Noreikienė: „Paprastas algoritmas veikia – praktinės patirties kaupimas studijų metais atsiperka sėkminga karjera ateityje.“ Žinoma, nepabandęs nesužinosi, tad kviečiame kuo daugiau bandyti, kad patirties bagažas būtų pilnesnis nei buvo vakar.
