Tarptautinės antikorupcinės organizacijos Lietuvos skyriaus atliktoje studijoje sakoma, kad įtaką žiniasklaidos turiniui daro ir viešinimo konkursus laimėjusios ryšių su visuomene agentūros, raginančios nekritikuoti jų klientų.
Labai norėčiau, kad žiniasklaida pradėtų veikti skaidriau ir tokiu būdu atgautų visuomenės pasitikėjimą. Vienas iš būdų tai padaryti – savo svetainėse skelbti finansines ataskaitas.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pamatyti, kurios žiniasklaidos priemonės yra gavusios viešinimui skirtų ES pinigų, itin sudėtinga – ypač, kai žiniasklaidos priemonės pačios konkursuose nedalyvauja, bet veikia kaip ryšių su visuomene agentūrų pasamdyti subtiekėjai. Todėl tarp studijos autorių rekomendacijų – tobulinti Viešųjų pirkimų tarnybos informacinę sistemą, kad būtų paprasčiau filtruoti informaciją pagal subrangovus.
„Labai norėčiau, kad žiniasklaida pradėtų veikti skaidriau ir tokiu būdu atgautų visuomenės pasitikėjimą. Vienas iš būdų tai padaryti – savo svetainėse skelbti finansines ataskaitas“, – pranešime spaudai sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Trečiadienį surengtame studijos aptarime viena jos rengėjų Rūta Mrazauskaitė sakė, kad viešinimo lėšų leidimas galėtų būtų ribojamas dėl rinkimų.
„Viena vertus, mums interviu metu žmonės sakė, kad viešųjų ryšių agentūros, kadangi paprastai turi daug klientų, ir privačių įmonių, ir viešojo sektoriaus institucijų, kurioms kartais vadovauja politikai, jos, viena vertus, net ir savo iniciatyva esą daro spaudimą savo kitiems klientams, jeigu staiga pradeda gauti lėšų iš viešojo sektoriaus laimėję pirkimą. Savo klientui, kuris yra žiniasklaidos priemonė, pavyzdžiui, gali pasakyti, kad mes dabar turime gerą klientą, kuris mums gerai moka, būtų gerai (...), kad su susilaikytum ir nespausdintum nieko neigiamo apie tą instituciją, nes negražiai atrodys mūsų santykiai. Iš kitos pusės viešųjų ryšių agentūros gali būti paprašytos tą spaudimą taikyti“, – pasakojo „Transparency International“ Lietuvos skyrius projektų vadovė R.Mrazauskaitė.
„Dėl to mes net labai drąsiai nuėjome su rekomendacija šitoje vietoje, sakydami, kad priešrinkiminiu laikotarpiu, rinkiminiu laikotarpiu idealu būtų apskritai susilaikyti ir neleisti ES lėšų, skirtų viešinimui, nes pagunda yra didelė dėl netiesioginių būdų derinti įvairius klausimus“, – sakė ji.
Iš viso Lietuvoje 2014 – 2020 metais viešinimui numatoma skirti 19,018 mln. eurų ES lėšų ir 3,356 mln. eurų Lietuvos biudžeto lėšų.
Viešinimo ir komunikacijos konkursuose pasitaiko atvejų, kai pirkimų sąlygos, pavyzdžiui, reikalauja konkretaus tiražo ar žiniasklaidos priemonės pasiekiamumo, nors, teigiama, visiškai neaišku, ar tai reikalinga viešinimo tikslui pasiekti.
„Viešinimo ir komunikacijos konkursuose pasitaiko atvejų, kai pirkimų sąlygos, pavyzdžiui, reikalauja konkretaus tiražo ar žiniasklaidos priemonės pasiekiamumo, nors, teigiama, visiškai neaišku, ar tai reikalinga viešinimo tikslui pasiekti. Taip iš pirkimų eliminuojama dalis žiniasklaidos priemonių, nors kartais būtent mažosios žiniasklaidos priemonės gali padėti geriau pasiekti tikslines auditorijas (pavyzdžiui, ūkininkus ar informacinių technologijų verslo atstovus)“, – sakoma studijoje.
Finansų ministerijos ES investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba studijos aptarime trečiadienį sakė, kad naujoje finansinėje perspektyvoje komunikacijai apie bendriją numatyta papildomų saugiklių.
„Iš tikrųjų 2014-2020 metais, man atrodytų, viena iš svarbiausių rizikos valdymo priemonių yra patvirtinta komunikacijos strategija. Tai nėra tik kažkoks deklaratyvių teiginių rinkinys, ji iš tikrųjų formuluoja labai aiškiai 11 krypčių, kuriomis ta komunikacija yra vykdoma, ir labai aiškiai sudėlioja net tam tikrus reikalavimus: kokią problemą siekiama spręsti, kokią tikslinę grupę norima pasiekti ir kokių rodiklių turi komunikacija pasiekti. Manome, kad politinei įtakai tai yra vienas iš rizikos suvaldymo veiksnių“, – aiškino jis.
„Šitame periode naujovė yra tai, kad komunikacijos lėšos nėra priskirtos konkrečioms institucijoms visam septynerių metų laikotarpiui, kiekviena institucija turi pagrįsti tas lėšas per vadinamas poreikio paraiškas: jos turi rodyti, ir kokių rodiklių pasieks, ir ką jos padarys, ir kokiomis priemonėmis tai padarys. Tos paraiškos yra vertinamos ir po vertinimo yra priimamamas sprendimas“, – dėstė Finansų ministerijos atstovas.
Ruošiant studiją „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko konfidencialius interviu su žmonėmis, dirbančiais priežiūros ir perkančiosiose institucijose, viešinimo paslaugų tiekėjais, viešųjų ryšių agentūrų atstovais, nepriklausomais tyrėjais, žurnalistais.
Studija atlikta bendradarbiaujant su Švedijos institutu ir Švedijos ambasada Vilniuje.