Vos prieš kelis mėnesius Baltijoje darbus baigė laivai, jūros dugnu kloję elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos. Po kelių mėnesių juo pradės tekėti skandinaviška elektra, manoma, leisianti elektros kainą Lietuvoje sumažinti mažiausiai dešimtadaliu. Tai vienas ryškiausių, bet ne vienintelis Lietuvos ir Švedijos institucijų bei verslo bendradarbiavimo pavyzdžių.
Nuo 2012-ųjų iki praėjusių metų užsienio investuotojai Lietuvoje investavo vidutiniškai apie 12 mlrd. eurų.
2000-aisiais švedai investavo į mažmeninės prekybos tinklą ir pradėjo veikti „Rimi“. „TeliaSonera“ įsigijo „Omnitel“ ir „Teo“ telekomunikacijų bendroves, prieš dešimtmetį „Swedbank“ nupirko „Hansabanką“, o vos prieš kelerius metus duris atvėrė ir žymiausias baldų prekybos tinklas „Ikea“. Dar prieš įkeldama koją į baldų prekybą, „Ikea“ mūsų baldžius aprūpino darbu.
„Manau, tiek artumas, tiek politiniai ryšiai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir dar iki jo, labai prisideda, kad Švedijos įmonės pastaruoju metu veikia Lietuvoje ir dažnai būtent iš Lietuvos eina į kitas Baltijos šalis“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Nuo 2012-ųjų iki praėjusių metų užsienio investuotojai Lietuvoje investavo vidutiniškai apie 12 mlrd. eurų. Ketvirtadalį visos sumos atnešė švedai. Šiemet apklaustos švedų įmonės numato investuoti 14 mln., o iki 2018 m. – dar 17 mln. Tačiau daugiausiai švedų investicijų vis dėlto sulauks Latvija.
Švedai labiausiai Lietuvoje patenkinti darbo kainos ir darbo našumo santykiu. Darbuotojai visose Baltijos šalyse vertinami kaip lankstūs ir gebantys persikvalifikuoti.
„Naujausių tyrimų duomenimis, Švedijos įmonės verslo aplinką Lietuvoje vertina gerai arba labai gerai ir įdomu pastebėti, kad su kiekvienais metais ji gerėja, o, jei norime ieškoti minusų, tai galime parodyti, kad, palyginus su Estija ir Latvija, Lietuvoje yra mažiau lankstūs darbo santykiai ir jų administravimas, sudėtingesnė administravimo našta ir kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimas“, – pasakojo Švedijos prekybos ir investicijų tarybos viceprezidentas Mantas Zalatorius.
Švedai labiausiai Lietuvoje patenkinti darbo kainos ir darbo našumo santykiu. Darbuotojai visose Baltijos šalyse vertinami kaip lankstūs ir gebantys persikvalifikuoti. Tačiau kartu švedų verslas Lietuvoje jau susiduria su iššūkiu pasamdyti tinkamų darbuotojų, smunka ir darbo našumas algoms artėjant prie Europos Sąjungos vidurkio.
