Atsiranda vis daugiau žmonių, pasiryžtančių eiti į teigiamus pokyčius vedančiu, tačiau sunkesniu keliu. Prie to prisideda ir tokie edukaciniai renginiai, kaip šiais metais rekordiškai išaugęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų organizuojamas tarptautinis verslo situacijų konkursas bei konferencija „Creative Shock“.
Konkurso užduotys kuriamos kartu su socialinio verslo įmonėmis, o į konferenciją kviečiami Lietuvos ir pasaulio antrepreneriai. Vienas iš dalyvių įkvėpėjų yra ir socialinio verslo modeliu besiremianti iniciatyva – elektroninė parduotuvė „Anksti.lt“. Čia jaunos šeimos – pirmiausia, neišnešiotų kūdikių susilaukusios, tačiau ne vien jos – gali rasti visas būtiniausias priemones savo kūdikiui: drabužėlius, sauskelnes, maitinimo priemones ir pan. Gautas pelnas yra skiriamas padėti ypatingų vaikų šeimoms – teikiamos nemokamos konsultacijos, rūpinamasi informacinės bazės plėtra, padedama sunkiau besiverčiančioms ankstukų šeimoms.
Klaidų neįmanoma išvengti
Vis dėlto „Anksti.lt“ įkūrėja Giedrei Šopaitė-Šilinskienė tikina, kad veiklos pradžioje iššūkių būta nemažai, teko įveikti ir kai kurias abejones.
„Pirmiausia mums patiems reikėjo susivokti, kaip turėtų veikti sėkmingas socialinis verslas ir kas jame svarbiausia. Teorines žinias turėjome, tačiau praktiškai viską sužinojome tik pradėjus veikti elektroninei parduotuvei. Kiekviename žingsnyje kilo itin daug klausimų, reikėjo priimti sprendimus renkantis vieną ar kitą alternatyvą, bet nebuvome visiškai užtikrinti, ar pasirinktoji yra pati geriausia. Tai smarkiai neramino, bet, galų gale, supratome, kad net ir klaidos yra geras dalykas – mokymasis iš jų garantuoja patirtį. Ir dabar kasdien toliau tebesimokome“, – dalijosi patirtimi G.Šopaitė-Šilinskienė.
Kaip pastebi iniciatyvos steigėja, Lietuvos rinkos sąlygos mokesčių bei teisinių reikalavimų aspektais socialiniam verslui yra tokios pat, kaip ir tradiciniam, tačiau jį išlaikyti gali būti sunkiau.
„Socialiniam verslui yra sunkiau konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, nes reikia gebėti ne tik didinti pelną, bet ir lenkti konkurentus. Kodėl? Kadangi pelnas reikalingas ne tik investicijoms ir verslo augimui, tačiau ir socialiniam poveikiui. Tai yra socialinio verslo misija, kurios ignoruoti negalima. Klysta manantys, kad socialinio verslo klientai ateina dėl to, kad pelnas skiriamas geriems darbams. Anaiptol – Lietuvoje klientai visų pirma ateina dėl kokybiškos prekės ar paslaugos, geros kainos, išskirtinio aptarnavimo. Tikrai ne visi mūsų klientai gilinasi ir žino, kad, štai, ką tik prekę įsigijo iš socialinio verslo“, – aiškina verslininkė.
Perspektyvų netrūksta
„Creative Shock“ konferencijos pranešėjas, Lietuvoje gyvenantis olandas Timas van Wijkas kaip dar vieną kliūtį įvardija ir lietuvių pasyvumą.
„Daugybė žmonių Lietuvoje nori ką nors pakeisti, tačiau laukia stebuklo ar kažkieno pagalbos užuot patys ėmęsi veiksmų. Tačiau kodėl gi kas nors turėtų investuoti į tai, kam iniciatyvos savininkas neskiria lėšų? Labai tikiuosi, kad ši situacija, kai niekas neskiria išteklių savo idėjai, pasikeis, nes būtent tai stabdo socialinio verslo plėtrą“, – pastebi konferencijos dalyvis.
Nepaisant sunkumų, pašnekovės G.Šilinskienės nuomone, socialinio verslo modelis yra geriausias būdas siekti prasmingų tikslų.
„Visas ne pelno sektorius privalo transformuotis, turi būti perimti efektyvūs vadybos metodai, neišvengiamai kylantys iš verslo aplinkos. Tik tai padės socialinių iniciatyvų vykdytojams susikoncentruoti į pagrindinę savo veiklą, įvardyti pagrindinius siekiamus rodiklius, aiškiai komunikuoti visuomenei tai, ką pasiekė, o, svarbiausia, kurti pridėtinę vertę. Tikiu, kad didinant socialinių verslų žinomumą, visuomenėje didės pasitikėjimas socialiniais projektais , o kartu ir jausmas, kad teigiami pokyčiai tikrai įmanomi. Ir prie jų gali prisidėti kiekvienas“, – įsitikinusi G.Šopaitė-Šilinskienė.
Jau dvejus metus šeimyninių verslų apsuptyje gyvenanti moteris prognozuoja šviesią socialinių verslų ateitį Lietuvoje.
„Socialinio verslo sektorius tikrai auga ir augs. Pastebėjome, kad atsiranda vis daugiau drąsių, jaunų ir energingų žmonių, pradedančių daryti tai, kas jiems labiausiai patinka. O tai yra kiekvieno sėkmingo verslo, ne tik socialinio, pagrindas. Socialiniu verslu vis daugiau ir daugiau domimasi ne tik Lietuvoje – tai pasaulinė tendencija. Po truputį formuojasi ir šio sektoriaus ekosistema, tad tikiu, kad sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių ateityje tik daugės“, – sako G.Šopaitė-Šilinskienė.
Socialinio verslo tema plėtojama „Creative Shock“ iniciatyvos, apimančios dvi tos pačios misijos dalis – konkursą ir konferenciją. Jau aštuntąjį kartą komisijos atrinktos 10 geriausiai pasirodžiusių komandų atvyks į finalą Vilniuje. Čia jos kovos dėl pagrindinio konkurso prizo – „Turkish Airlines“ skiriamų lėktuvo bilietų į pasirinktą pasaulio šalį bei 2000 eurų vertės čekio. Finalinio savaitgalio metu, gruodžio 1-ąją dieną, vyks nemokama ir visiems atvira socialinio verslo konferencija, kurios metu dalyviai turės galimybę susitikti su į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą pakviestais skaityti pranešimus socialinio verslo antrepreneriais iš viso pasaulio. Konferencijos tema „Passion meets purpose“ norima atkreipti dėmesį į socialinį verslą, kaip į galimybę panaudoti įgūdžius siekiant globalių tikslų ir taip patinkančiai veiklai teikiant daugiau prasmės. Prie projekto prisideda „Barclays operacijų centras Lietuvoje“ ir pagrindinis intelektinis partneris „Civitta“.
Daugiau informacijos rasite čia.