„Dober Partners“ atliko 80-ies Europos Komisijoje akredituotų žurnalistų apklausą, kuri atskleidžia didžiausius Briuselyje dirbančių žurnalistų iššūkius kasdieniame darbe, viešųjų ryšių įtaką turiniui, pagrindinius šaltinius ir pan. Tyrimo išvadose kalbama ir apie pranešimus žiniasklaidai.
Teigiama, kad dauguma žurnalistų perskaito vos 11 pranešimo spaudai ženklų ir jau nusprendžia, ar tas laiškas keliaus į šiukšliadėžę, ar žurnalistas skaitys toliau. Tai reiškia, kad pranešimą siunčiantys komunikacijos specialistai teturi kelias sekundes žurnalisto dėmesiui prikaustyti.
Vadinasi, reikia sukurti išsiskiriančią ir trumpą antraštę, kad žurnalistas bent jau skaitytų toliau.
73 proc. apklausoje dalyvavusių žurnalistų teigė, kad ne daugiau nei 10 proc. pranešimų spaudai yra panaudojami – imamos citatos, vystomos istorijos, rengiami susitikimai ir pan.
„Labiausiai išsiskirianti antraštė prikaustys redaktorių ir žurnalistų dėmesį. Todėl papasakokite savo istoriją labai trumpai, labai koncentruotai“, – tyrime cituojamas vienas žurnalistų.
Taip pat viešųjų ryšių darbuotojai kartais pamiršta, kad duomenys ir šaltiniai turi patvirtinti žinutę, kuri yra siunčiama.
„Neseniai man pasiūlė istoriją apie valstybės investicijų trūkumą, tačiau jokių faktą paremiančių duomenų nebuvo pateikta. Man tai pasirodė kaltinimas be pagrindo, todėl aš atsisakiau vietoje to, kad rengčiau istoriją“, – pasakojo kitas žurnalistas.
Diskusijos apie pranešimo spaudai mirtį yra dažnos, tačiau šis komunikavimo būdas dar nemirė, tik yra priverstas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Vienas redaktorių sakė: „Aš nekenčiu pranešimų spaudai. Aš jų gaunu per daug. (…) Pateikite man dvi eilutes arba tris esminius punktus. Tai yra menas. Ilgi pranešimai spaudai yra jūsų ir mūsų laiko švaistymas.“
Vyriausioji Euractiv.com redaktorė Daniela Vincenti aiškino, kad pranešimai spaudai yra labai gerai tuomet, kai jais yra reaguojama į atitinkamą įvykį.
„Mes negalime susisiekti su kiekvienu akcininku, prašydami komentaro. Taigi puiku gauti pranešimus spaudai, kurie yra susiję su mūsų tądien rašoma istorija. Po dviejų dienų jie yra beverčiai. Be to, jeigu norite prikaustyti mūsų dėmesį, labai svarbu yra parinkti tinkamą pavadinimą ir temą. Žurnalistai ieško raktinių žodžių, ir, jų neradę, trina“, – kalbėjo leidinio redaktorė.
Pranešimai žiniasklaidai, žinoma, turi būti patikimi. Žurnalistai pasakoja susiduriantys su faktinėmis klaidomis juose, todėl papildomas darbas jiems yra tikrinti pateikiamą informaciją, o nepatikimumas taip pat padidina šansą, kad pranešimas spaudai bus tiesiog ištrintas.
Pranešimas žiniasklaidai gali būti tikra kibirkštis gerai žurnalistinei istorijai, kuri buvo praleista, pateikti reikalingų duomenų, padėti paaiškinti sudėtingą procesą, suteikti tinkamų citatų ir nuorodų į kitus šaltinius. Tačiau pasiekti adresatą nėra lengva.
„Pranešimai žiniasklaidai vis dar yra naudingi. Mums reikia duomenų ir detalių, mums svarbu žinoti, ką mano kiti. Tada mes sprendžiame, ar pateikti duomenys yra logiški, verti naujienos. Bet mums vis dar reikia tų pranešimų“, – cituojama „Le Parisien“ korespondentė Briuselyje Julie Majerczak.
73 proc. apklausoje dalyvavusių žurnalistų teigė, kad ne daugiau nei 10 proc. pranešimų spaudai yra panaudojami – imamos citatos, vystomos istorijos, rengiami susitikimai ir pan.
