Į 15min kreipėsi skaitytoja, kurios atstovaujama įmonė (redakcijai pavadinimas žinomas, – aut. past.) susidūrė su problemomis sugedus telefonui. Bendrovė prieš 1,5 metų pirko mobilųjį telefoną iš Pigu.lt ir manė, kad kaip ir kitų klientų atveju, telefonui galioja 2 metų garantinis terminas.
„Praėjusią savaitę telefonas sugedo, jis net neįsijungia. Akivaizdu, jei yra neveikiantis telefonas ir garantinis laikotarpis vis dar galioja, visada kreipiamasi, kad pasižiūrėtų, suteiktų naują telefoną ar pataisytų gedimą. Kreipėmės į pardavėjus ir nors jie nurodo trumpesnį garantinį laikotarpį, 6 mėnesius, paprašėme, kad suteiktų garantiją pagal įstatymą“, – kalbėjo ji.
Skaitytoja pasakojo gavusi atsakymą, kad jos įmonei bus taikoma 6 mėnesių komercinė garantija, kurią suteikia gamintojas. Esą, tik fiziniai asmenys gali pretenduoti į 2 metų garantinį terminą.
„Jie argumentuoja savo atsakymą pagal Vartotojų teisių įstatymą ir Europos Sąjungos direktyvą, kur yra apibrėžiama vartotojo sąvoka“, – piktinosi ji.
Tačiau moteris tikina nenusileisianti. Ji savo argumentus grindžia Civiliniu kodeksu.
„Kalbame ne apie komercinę, o įstatyminę garantiją, nors jie niekur to nenurodo“, – tikino ji.
2 metų garantija – tik po ekspertizės
Tuo tarpu Pigu.lt atstovė Raimonda Strazdauskaitė 15min tvirtino, kad su kliente bendrauta daug kartų, tiek telefonu, tiek el. paštu, siekiant detaliai ir nuosekliai paaiškinti visas sutarties sąlygas ir teisės aktus, kuriais remiamasi minėtoje situacijoje.
„Klientė, kuri į Jus kreipėsi, atstovauja įmonę. Prekė buvo pirkta įmonės vardu, tad pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tarp dviejų juridinių asmenų (t. y. pirkėjo ir bendrovės). Tokiu atveju, kaip ir nurodyta sutarties sąlygose, juridiniams asmenims taikoma 6 mėnesių prekės kokybės garantija“, – aiškino ji.
Tačiau, atsižvelgiant į tai bei remiantis Civilinio kodekso 6.363 straipsniu, pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui juridinis asmuo turi įrodyti, jog prekės kokybės ar komplektacijos trūkumai atsirado jos perdavimo metu ar dėl gamintojo kaltės.
„Šiuo atveju, geranoriškai siekdami padėti klientei, galime pasirūpinti, kad prekė nukeliautų į garantinio aptarnavimo servisą ir būtų apžiūrėta specialistų. Jei išvadose bus teigiama, jog prekės kokybės trūkumai atsirado dėl gamintojo, ne naudotojo kaltės, tada galėsime toliau bendrauti dėl prekės keitimo ar grąžinimo.
Visada skatiname klientus atidžiai perskaityti sutartį, primename, kad susipažintų su visomis jos sąlygomis, tad kai sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, laikome, kad klientą sąlygos tenkina, tad tokių nusiskundimų sulaukiame gana retai“, – 15min komentavo R.Strazdauskaitė.
VVTAT gina tik fizinius asmenis
Besigilindama į problemą 15min skaitytoja išsiaiškino, jog vartotojų teisių institucijos negina juridinių asmenų teisių. Tą patvirtino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič.
Anot jos, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra apibrėžta vartotojo sąvoka: „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“.
„Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas“, – aiškino N.Jarmulkovič.
Dėl to tarp juridinių asmenų susiklostę sutartiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai. Tokiu atveju tarp juridinių asmenų kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas šalių sutarimu, o šalims nepavykus sutarti, nukentėjęs asmuo dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo gali kreiptis į teismą.
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukia iki 5 proc. juridinių asmenų prašymų (pavyzdžiui, negauta prekė, pristatyta ne ta prekė ir pan.), tačiau vadovaujantis minėtomis nuostatomis VVTAT teisės aktų nėra įgaliota nagrinėti tarp dviejų juridinių asmenų kilusių ginčų, todėl tokius prašymus nagrinėti atsisakoma“, – 15min komentavo N.Jarmulkovič.
Verslui – „protingas“ garantinis terminas
Tuo tarpu „Triniti Jurex“ advokatė Akvilė Bužinskaitė 15min aiškino, jog pardavėjas asmeniui, kuris ketina daiktą naudoti savo verslo poreikiams (verslininkui, juridiniam asmeniui), garantijos terminą nustatyti gali pats.
„Garantijos terminas turėtų būti ne „bet koks“, o protingas. Pardavėjui net ir parduodant prekę juridiniam asmeniui/verslininkui, galioja pareiga parduoti kokybišką daiktą, taip pat tam tikrą laiko tarpą, kuris nustatomas sąžiningai, garantuoti jo kokybę. Pvz., pardavus telefoną, pasakyti, kad jo kokybės garantijos terminas yra 7 dienos, būtų nelabai sąžininga sąlyga. Paprastai nustatant garantinius terminus atsižvelgiama ir į gamintojo rekomendacijas ar gamintojo teikiamas garantijas“, – aiškino ji.
Tiesa, A.Bužinskaitė atkreipė dėmesį į vieną Civilinio kodekso nuostatą. Pagal ją, jei garantijos terminas trumpesnis nei 2 metai ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip 2 metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus. Jei pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
A.Bužinskaitė taip pat patvirtino, kad Vartotojų teisių tarnyba verslininkų negina. Tokiu atveju verslininkui reikia tartis su pardavėju, o nesusitarus – ginčas sprendžiamas teisme. Kodėl taip yra?
„Fizinis asmuo, kuris perka prekes savo asmeninėms reikmėms (vartotojas), paprastai laikomas silpnesniąją šalimi (dėl savo mažesnės ekonominės galios, specifinių žinių neturėjimo ir pan.). Dėl tokių priežasčių, kad vartotojai nenukentėtų nuo nesąžiningų prekybininkų, vartotojų teisės yra reglamentuojamos griežčiau – pardavėjams nustatoma daugiau privalomų normų ir mažiau galimybių susitarti ar vienašališkai nustatyti sąlygas“, – aiškino ji ir patarė prieš perkant daiktą atkreipti dėmesį į tai, kokias garantijos sąlygas verslui siūlo pardavėjas.
