Kokių grįžtančių daugėja?
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, išvykstančiųjų skaičius mažėja, o pargrįžtančių srautas auga. Pernai į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių arba 1,4 karto daugiau nei 2017 m.
57,4 proc. imigravusiųjų – namo sugrįžę Lietuvos piliečiai.
Daugiausiai sugrįžusių (7,6 tūkst.) iki tol gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Šių metų vasarį ir kovą Lietuvą taipogi imigravo daugiau nei išvyko.
Šis skaičius turėtų dar augti, nes praėjusių metų duomenimis, lietuvių, norinčių dirbti atsiskyrimo kančių tąsomoje šalyje, sumažėjo net 40 proc. Tiesa, ne vienas iš mobilesnių emigrantų ketina ne sugrįžti į Lietuvą, o kelti sparnus, pavyzdžiui, į Norvegiją, Islandiją, Olandiją ar kitą užsienio šalį.
„Pastarąjį pusmetį tikrai padaugėjo žmonių, grįžtančių iš užsienio“, – pastebi specialistų paieškos portal CVMarket.lt personalo atrankų partnerė Birutė Vilčiauskaitė.
Gyvena tarp Lietuvos ir užsienio
Tai, kad iš Jungtinės Karalystės sugrįžtantys lietuviai vis dažniau domisi darbais, jau nuo praėjusių metų rudens mato ir bendrovės.
„Biuro“ direktoriaus Valdo Strazdo nuomone, pirmiausia paskatino tai daryti įstrigęs „Brexit“ procesas, tačiau prisidėjo ir kitos priežastys, pavyzdžiui, Lietuvoje augantis atlyginimas.
Pastebima, kad jei alga svečioje šalyje ir gimtinėje skiriasi mažiau nei du kartus, emigrantai svarsto gyventi ir dirbti ten, kur draugai ir giminės.
Darbdaviai neslepia, kad jų bendrovėse dirba ne vienas ir ne du lietuviai, turintys darbo užsienyje patirties. „Sugrįžusių iš emigracijos darbuotojų yra tiek administracijoje, tiek parduotuvėse. Tarp jų – ir užimančių vadovaujančias pareigas,“ – sakė „Aprangos“ grupės personalo direktorė Audronė Martinkutė.
„Girteka Logistic“ talentų pritraukimo partnerė Vaida Rimkūnė gali papasakoti ne vieną sėkmingą istoriją apie iš užsienio – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Skandinavijos – sugrįžusius tautiečius, kurie dabar dirba Lietuvoje.
Ne vienas bendrovės „Biuro“ specialistas vis dar gyvena tarp Lietuvos ir užsienio, taigi padirbėjęs Lietuvoje, keliems mėnesiams išvyksta dirbti svetur. Toks darbo modelis Lietuvoje šiuo metu gana populiarus.
Kuo patrauklūs dirbę užsienyje
Kartais svetur gyvenantys lietuviai sako galintys į pokalbį atvykti tik po kelių savaičių, kai grįš į Lietuvą.
„Specialistų trūkumas išmokė darbdavius labiau vertinti kiekvieną įsidarbinti panorusį kandidatą. Tačiau didelis atstumas neretam emigrantui pakiša koją, – pastebi CVMarket.lt personalo atrankos partnerė, – juos sunkiau operatyviai prisikviesti pokalbiui, nes pastarieji dažniausiai nurodo, kad dar yra užsienyje ir į Lietuvą atvyks, pavyzdžiui, po dviejų savaičių.
Jeigu atranka skubi, tai sukelia keblumų, nesi susitikti su kandidatais reikia kuo greičiau, o paskui juos pristatyti klientui. Laukiant keletą savaičių būna jau per vėlu ir siūlomą darbo vietą užima kandidatai iš Lietuvos, operatyviau atvykę į pokalbius”.
Lietuviai, ragavę darbo užsienyje, darbdavių vertinami dėl įvairių dalykų. „Girteka Logistics“ atstovė pabrėžia, kad emigrantai paprastai užsienyje būna įgiję darbo multikultūrinėje aplinkoje įgūdžių, moka bendrauti su klientais iš didelių tarptautinių kompanijų jų gimtąja kalba, turi platesnį akiratį ir greitai adaptuojasi naujoje darbovietėje.
„Užsienyje prekyboje dirbę lietuviai dažniau turi įvairesnės patirties, pasižymi betarpiško bendravimo įgūdžiais“, – pritaria ir „Aprangos“ grupės personalo direktorė.
Taip pat ji pastebi, kad grįžtantys tautiečiai yra labiau orientuoti į aptarnavimo kokybę. CVMarket.lt atstovė nurodo ir dar vieną skirtumą – „siųsdami savo gyvenimo aprašymą, emigrantai neretai būna užsienio kompanijose įgiję aukštesnę kvalifikaciją, nei pareigos, į kurias aplikuoja Lietuvoje. Nors yra ir išimčių.“
Parvykėliai – geriau finansiškai išprusę
„Svetur dirbę lietuviai realiau vertina darbo užmokestį, – mano „Biuro“ direktorius. – Jie yra labiau finansiškai išprusę ir išmokę gyventi pagal savo pajamas. Jei Lietuvoje gyvenantis žmogus dažnu atveju skolinasi iš greitųjų kreditų, ar turi kažkokius kitus nepamatuotus finansinius lūkesčius, tai grįžę iš emigracijos akivaizdžiai yra labiau užgrūdinti griežto pajamų ir išlaidų režimo. „Balansą“ jie susiskaičiuoja daug geriau nei tie, kas nebuvo emigracijoje.“
Ragavę emigranto duonos dar neseniai buvo laikomi drąsesniais kovojant dėl savo kaip darbuotojo teisių, tačiau dabar, anot V.Strazdo, vietiniai ir emigrantai šia prasme mažai kuo skiriasi.
„Tačiau tie, kurie buvo išvykę, labiau moka argumentuoti savo prašymus, – mano jis, – dažnai dėl tos argumentacijos emigrantams ir pasiseka susitarti dėl didesnio atlyginimo.“
Specialistų paieškos CVMarket.lt atrankų partnerės nuomone, grįžę iš emigracijos atviriau klausinėja apie darbdavį, sugeba geriau save „parduoti“, drąsiau prisipažįsta, kad kažko nemoka, tačiau iš karto pasako, kokia įgyta patirtimi tai galėtų pakeisti. Kita vertus, emigracijoje išbuvusiems ilgą laiką kartais sunkiau susigaudyti dabartinėje Lietuvos darbo rinkoje, pažymi personalo atrankos specialistai.
62 proc. emigravusių neatmeta galimybės grįžti
2018 m. pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu kompanija „Vilmorus“ vykdė užsienio lietuvių apklausą, kurios rezultatai parodė, kad net 62 proc. emigrantų neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą.
Jungtinių Tautų organizacijos 2015 m. duomenimis, ne Lietuvoje gyvena apie 0,5 mln. lietuvių. „Eurostat“ duomenimis, 2017 m. net 15 proc. visų darbingų lietuvių (nuo 20 iki 64 metų amžiaus) gyveno ir dirbo ne Lietuvoje, o kitose ES šalyse. Didesniais skaičiais galėjo pasigirti tik Rumunija (19,7 proc.). Darbingo amžiaus latvių, dirbančių ne Latvijoje, o kažkur ES, buvo 12,9 proc., estų, pelnančių duoną ne tėvynėje, priskaičiuota 6,8 proc. Vidutiniškai 3,8 proc. visų ES šalių piliečių gyveno ir dirbo ne savo pilietybės šalyje.
