Kaip rašo britų transliuotojas BBC, cituojantis įmonės „Edible Oils“ komercijos direktorę Kim Matthews, 80 proc. viso pasaulio saulėgrąžų aliejaus tiekiama iš Rusijos ir Ukrainos.
Ši britų įmonė, išpilstanti 75 proc. viso Jungtinės Karalystės mažmeninės rinkos aliejaus, didina kitų rūšių aliejaus tiekimo apimtis.
Tuo metu maisto produktų, kurių sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, pavyzdžiui, traškučių, grūdų batonėlių, gamintojai keičia savo receptūras.
O kokį poveikį apsunkintas šio produkto tiekimas daro Lietuvos gamintojų veiklai? Ko imasi ir kokių išeičių ieško prekybininkai?
Brangsta dvigubai
Įmonės „Lomista“, užsiimančios aliejaus importu bei išpilstymu, vadovas Rimvydas Tamošiūnas 15min pasakojo, kad Charkive esančią gamyklą, kurioje spaustas saulėgrąžų aliejus buvo vežamas į Lietuvą, apgriovė Rusijos karinės pajėgos. Tiekimas šiuo metu vykdomas iš šios gamyklos padalinių, išsidėsčiusių kituose Ukrainos miestuose.
„Šiokią tokią skylę radome, tad vežamės aliejų iš tos pačios Ukrainos. Anksčiau veždavomės tiesiogiai iš savo gamyklos per Baltarusiją, dabar per Baltarusiją vežtis nebegalime, tad važiuojame per Lenkiją. Samdome transportą ir vežamės autocisternomis iš ten. Šią savaitę jau atvažiavo pirmos autocisternos“, – situaciją nupasakojo R.Tamošiūnas.
Kalbėdamas apie Charkive apgriautą gamyklą, jis sakė, jog didžioji dalis įmonės darbuotojų išėjo į teritorinę gynybą, o vadovai dirba, kad toliau būtų užtikrinama gamyba.
„Kiek žinome, 100 proc. pelno, ką jie uždirba iš aliejaus, viską skiria Ukrainos pajėgoms, perka kareiviams liemenes, maisto produktus ir panašiai“, – sakė jis.
Šią savaitę atvažiuos apie 10–11 autocisternų su saulėgrąžų aliejumi – iš viso balandį norima atsivežti apie 800 tonų saulėgrąžų aliejaus.
„Mūsų perkamo aliejaus kaina padidėjo vos ne dvigubai. Bet kalbėjome su prekybos tinklais ir visi priėmė sprendimą, kad geriau turėti brangaus aliejaus, nei neturėti visai nieko. Aliejaus kaina bus aukšta – litras jo kainuos mažiausiai apie 4 eurus“, – sakė „Lomista“ vadovas.
Charkive esančią gamyklą, kurioje spaustas saulėgrąžų aliejus buvo vežamas į Lietuvą, apgriovė Rusijos karinės pajėgos.
Kaip nurodo kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“, litras saulėgrąžų aliejaus „Vilnius“ balandžio 4 dieną elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ kainavo 3,59 euro, „Natura“ – 3,99 euro.
„Mums, kaip vartotojams, jei taip žiūrime tiesmukai, tas aliejus pabrangsta vos ne dvigubai, tad gali atrodyti – kodėl čia taip? Bet kai supranti, kur nueina tie pinigai, nelabai ir pikta. Kitas dalykas – anksčiau vežėmės aliejų ir iš Rusijos, turėjome ten patikimų gamyklų, bet prasidėjus karui mūsų įmonės akcininkai priėmė sprendimą nepalaikyti rusiško režimo ir nutraukti visus pirkimus iš Rusijos, Baltarusijos. Geriau brangiau pirksime iš Ukrainos, bet režimo nepalaikysime“, – kalbėjo R.Tamošiūnas.
Kalbėjome su prekybos tinklais ir visi priėmė sprendimą, kad geriau turėti brangaus aliejaus, nei neturėti visai nieko.
Prekybininkai ieško alternatyvų, įveda apribojimus
Dauguma kalbintų didžiųjų prekybos tinklų 15min sakė, kad juose vyrauja dviejų šalių – Ukrainos ir Argentinos – pagamintas saulėgrąžų aliejus, daugiausiai nuperkama argentinietiško.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad saulėgrąžų aliejaus produktai, pagaminti iš ukrainietiškos žaliavos, susiduria su tiekimo grandinės trūkinėjimu.
„Kol kas gaminių su ukrainietiška saulėgrąžų aliejaus žaliava turime, juos pardavinėjame, tačiau tiekimas nėra tvarus. Tam, kad saulėgrąžų aliejus būtų prieinamas visiems mūsų pirkėjams, taip pat tam, kad jo galėtų nusipirkti visi norintys, taikome apribojimus – vieno apsipirkimo metu pirkėjas gali nusipirkti 4 vienetus saulėgrąžų aliejaus“, – sprendimus 15min apibūdino „Iki“ komunikacijos vadovė V.Budrienė.
Tuo metu iššūkių su kitokiomis aliejaus rūšimis, anot jos, nekyla, o saulėgrąžų aliejų taip pat būtų galima keisti rapsų aliejumi.
„Tiek alyvuogių, tiek kokoso, tiek kitų aliejų tiekimas yra stabilus, pasiūla nesustojusi, lentynos užkrautos. Jei pirkėjai nepanikuos – aliejaus užteks visiems“, – sakė V.Budrienė.
O „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė dabartinę situaciją su saulėgrąžų aliejumi prilygino su buvusia dėl druskos.
„Intensyviai ieškome alternatyvių tiekėjų visame pasaulyje ir dalį jau radome. Mūsų tinkle apie 70 proc. saulėgrąžų aliejaus yra iš Ukrainos, likusi dalis – iš Argentinos. Kol kas sudėtinga prognozuoti ateitį, kol Ukrainoje tęsiasi karas. Visgi bent trumpuoju laikotarpiu tikėtina, kad aliejaus žemėlapis persiskirstys – daugiau jo bus eksportuojama iš Argentinos, Kanados ir kitų šalių“, – komentavo E.Dapkienė.
Anksčiau vežėmės aliejų ir iš Rusijos, bet prasidėjus karui akcininkai priėmė sprendimą nepalaikyti rusiško režimo ir nutraukti visus pirkimus iš Rusijos, Baltarusijos. Geriau brangiau pirksime iš Ukrainos, bet režimo nepalaikysime.
Tikina, kad aliejaus nepritrūks
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis nurodė, kad ukrainietiškas aliejus sudaro didesnę dalį saulėgrąžų aliejaus, jo tiekimas šiuo metu yra nutrūkęs, tad ieškoma alternatyvų.
„Aliejaus dabar gauname iš Vidurio Europos šalių – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos. Žodžiu, panikuoti nėra ko, saulėgrąžų aliejaus lentynose bus, kaip ir bet kurio kito aliejaus“, – tvirtino D.Ryliškis.
„Rimi Lietuva“ komunikacijos atstovė taip pat įvardijo panašius skaičius – iš Ukrainos tiekiami saulėgrąžų aliejaus produktai sudaro apie 50 proc. asortimento šioje kategorijoje, tačiau pardavimų prasme žymiai populiaresnis yra argentinietiškas saulėgrąžų aliejaus.
Pasak Gabrielės Šerėnienės, pirkėjai dairosi ir į alternatyvas – stebimas „ghi“ sviesto, kokosų, vynuogių kauliukų ar net ryžių sėlenų aliejaus pardavimų augimas.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė nurodė, kad saulėgrąžų aliejaus tiekimas iš Ukrainos buvo laikinai sustojęs, tačiau šiuo metu nedideli prekės kiekiai jau yra tiekiami.
„Šiuo metu asortimente aliejaus trūkumo nėra, galime pasiūlyti įvairių rūšių aliejaus – saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių“, – vardijo L.Skersytė.
Gamintojai keičia saulėgrąžų aliejų į rapsų
Dėl įtemptos situacijos saulėgrąžų aliejaus rinkoje kai kurie gamintojai jau keičia jį į rapsų aliejų. Viena tokių įmonių – Kaišiadoryse įsikūrusi kepykla „Gudobelė“.
„Mūsų didmenininkas motyvuoja, kad nieko neturi ir nežinia, kada turės. Tad dabar naudojame rapsų aliejų, nors jo kaina šiuo metu yra išaugusi turbūt trigubai. Tona jo kainuoja maždaug 2,5 tūkst. eurų“, – 15min sakė įmonės vadovas Mečyslovas Jusevičius.
Kitos įmonės saulėgrąžų aliejaus ir prieš karą gamyboje naudojo nedaug, tačiau jas taip pat paveikė susiklosčiusi situacija.
„Mes beveik nenaudojame saulėgrąžų aliejaus, bet naudojame pačias saulėgrąžas savo gaminiuose. Jaučiame tą trūkumą, o saulėgrąžų aliejaus trūkumas lemia ir kitų rūšių aliejaus kainų kardinalų padidėjimą“, – 15min sakė „Biržų duonos“ direktorius Andrius Kurganovas.
Pasak jo, saulėgrąžų aliejus daugiausia buvo naudojamas margarino gamyboje, tad jo kaina šiuo metu smarkiai kyla.
Situacija dėl saulėgrąžų taip pat sudėtinga – pasak jo, kai kurie tiekėjai prekiauja likučiu, „iš sandėlių“, bet jis neatmetė galimybės, kad jei padėtis ir toliau bus įtempta, saulėgrąžų gaminiuose gali tekti atsisakyti.
„Visko gali būti. Tai nėra kardinalus pokytis, tiesiog kai kuriuose gaminiuose nenaudosime saulėgrąžų, nors lietuviams jos patinka, jie vertina ir perka tokius gaminius. Gali būti, kad tai atsilieps ir kainai, o kai kurių produktų su saulėgrąžomis gali net nebelikt kažkuriam laikui“, – įvardijo „Biržų duonos“ vadovas.
Sunkumų kyla ne tik Lietuvos verslui – Belgijos bulvyčių „fri“ gamintojai taip pat kalba apie didelį saulėgrąžų aliejaus trūkumą, o tai reiškia didelius iššūkius šiai nuo tiekimo iš Ukrainos priklausomai pramonės šakai, rašo „Politico“.
„Belgapom“, vienijančios bulvytes gaminančias įmones, vadovas Christophe'as Vermeulen'as teigė, kad perspektyvos ypač blogos masinės gamybos šaldytoms bulvytėms, kurių gamyba yra priklausoma nuo saulėgrąžų aliejaus.
„Manau, kad šiuo metu mums liko pora savaičių su turimu saulėgrąžų aliejumi, ne daugiau“, – sakė jis ir pridūrė, kad iki 45 proc. jo narių priklauso nuo tiekimo iš Ukrainos. Kai kurios įmonės yra dar labiau pažeidžiamos.
Mažesni verslai labiausiai nerimauja dėl to, kad, pasibaigus saulėgrąžų aliejaus atsargoms, didieji šios pramonės šakos žaidėjai pradės naudoti kitų rūšių augalinį aliejų ir taip apribos šios produkcijos prieinamumą smulkesnėms įmonėms.
Ateitį prognozuoti sunku
„Lomista“ vadovas dar įvardijo, kad situaciją sunkina tai, jog vykstant karui tarp Ukrainos ir Rusijos nemažai šalių vyriausybių yra uždėjusios limitus eksportui, tad aliejaus tiekimą užsitikrinti itin sunku.
„Bandome aliejaus ieškoti tolimosiose rinkose – Turkijoje, Argentinoje, Brazilijoje. Ten gamintojai teoriškai kaip ir galėtų padėti, bet Vyriausybės uždėjo limitą ir žiūri, kaip toliau vystysis karo veiksmai, laiko viską savo valstybės rezervams“, – nurodė R.Tamošiūnas.
Jis svarstė, kad saulėgrąžų aliejų gali pakeisti antro spaudimo alyvuogių aliejus, kukurūzų aliejus, nors ir pastarasis yra pabrangęs daugiau nei du kartus, o alyvuogių aliejaus fabrikai Italijoje ir Ispanijoje irgi laikosi tos pačios pozicijos – papildomo kiekio nepardavinėja, laiko jį savo reikmėms.
Visa tai lemia, kad prognozės yra labai neaiškios.
„Balandį aliejaus turėsime, gegužę turbūt irgi. Mes planuojame, o reikalai sprendžiami su mūsų nedraugiškos valstybės pagalba. Tad jei kariniai veiksmai tęsis, gali būti, kad mes saulėgrąžų aliejaus negausime. Tačiau turime užsikontraktavę rapsų aliejaus iš Europos Sąjungos, tų kontraktų gamintojai laikosi. Aišku, jų sąnaudos, kaštai ir logistika brangsta ne dienomis, o valandomis, bet vartotojas, nors ir brangesnį, produktą vis tiek turės“, – ramino R.Tamošiūnas.
Tuo metu gamintojai vardijo, kad priežasčių didėti produktų kainoms yra daug, o aliejaus brangimas yra tik viena iš jų.
Balandį aliejaus turėsime, gegužę turbūt irgi. Mes planuojame, o reikalai sprendžiami su mūsų nedraugiškos valstybės pagalba.
„Kadangi kyla ir kitų žaliavų kainos, brangsta miltai, man atrodo, kad pretekstas didėti kainoms bus dar didesnis. Viską parodys laikas, naujas derlius bus maždaug rugsėjo pabaigoje. Aišku, Lietuva prikula kelis kartus daugiau grūdų, nei pati suvartoja, bet ūkininkai juos parduoda ten, kur jiems geriau moka“, – tvirtino „Biržų duonos“ vadovas.
„Gudobelės“ vadovas nedrįso prognozuoti, kokio kainų augimo turėtų tikėtis vartotojai, nes kiekvieną dieną „įvyksta po kokią nors naujieną.“
„Šiuo metu dar laukiame, ar žaliavų kainos stabilizuosis, ar ne“, – apibendrino kepyklos Kaišiadoryse vadovas.
