2019-ieji miškų rinkoje buvo itin aktyvūs, ypatingai didiesiems Lietuvos miškų savininkams.
Draudimui turėti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miškų ruošėsi abi pusės – šią ribą peržengusios įmonės kiek įmanydamos plotus didino, o parduoti miškus planavę savininkai, baimindamiesi kainų kritimo kitais metais, aktyviai ieškojo pirkėjų.
„Matėme karštligišką miškų pirkimą. Jei paklausite notarų, jie atsakys ištisai tvarkę miškų pirkimo-pardavimo sandorius. Kai kurie didesni šios rinkos dalyviai daug miškų susipirko per paskutines dienas ir dar daug susipirks, bet taip pat matome ir į rinką ateinančių naujų žaidėjų“, – 15min tvirtino miškų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančios įmonės „HD forest“ Lietuvos skyriaus vadovas Sigitas Mozgeris.
Šiemet matėme karštligišką miškų pirkimą, – sakė S.Mozgeris.
Vienos didžiausių lietuviško kapitalo miškininkystės įmonių „Dzūkijos mediena“ bendrasavininkis Marius Valukynas 15min taip pat patvirtino stebėjęs aktyviai vykusius „apsipirkimus“.
Pasak jo, miškus gausiai supirkinėjo užsienio investiciniai fondai, tuo tarpu lietuviškos įmonės, kurios plečiasi iš pajamų, uždirbamų iš miškininkystės veiklos, lėšų sparčiai plėtrai neturėjo dėl kritusių medienos kainų.
Didelį rinkos suaktyvėjimą sukėlė dideli užsienio žaidėjai, – sakė M.Valukynas.
„Šiemet rinkoje buvo didelis suaktyvėjimas. Manyčiau, kad jį skatina net ne Lietuvos, bet dideli užsienio žaidėjai, kurie po Naujų metų, kaip deklaruojama, negalės turėti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško ploto. Investiciniai fondai pinigų turi, jiems tik pirkti. O mūsų įmonė dėl kritusių medienos kainų negavo apie milijono eurų pajamų. Jei būtų šone papildomas milijonas, tai būtų galima nupirkti kažką“, – sakė M.Valukynas.
Apie 7 tūkst. hektarų miško valdančios bendrovės bendrasavininkis tvirtino, kad įmonė šiemet įsigijo tiek pat hektarų miško, kiek ir kasmet – apie 600-700 ha.
Sparčiausiai plėtėsi „Silvestica“
Tarp aktyviausiai šiemet apsipirkinėjusių įmonių 15min kalbinti rinkos dalyviai minėjo skandinavų investicinę bendrovę „GreenGold“, užsienio kapitalo bendrovę „Santakos miškai“ ir neseniai į rinką įžengusį skandinavišką investicinį fondą „Silvestica Green Forest Lithuania“.
Beje, prieš metus įmonė „Silvestica Green Forest Lithuania“ tinklalapyje skelbė valdanti vos 1,5 tūkst. ha. Vadinasi, šiais metais ši įmonė savo valdas padidino 6 kartus – iki 10 tūkst. ha ir įsiterpė tarp didžiausių Lietuvos miškų valdytojų.
Rinkos dalyviai pasakojo, kad „Silvestica“ antroje šių metų pusėje netgi prisiviliojo žmones, kurie iki tol miškų ieškojo didžiausiai Lietuvos miškų savininkei – IKEA.
„Silvestica“ ketino Lietuvoje investuoti 50 milijonų eurų ir įsigyti apie 12 tūkst. ha miško.
Beje, „Silvestica“ skubėjo plėstis norėdama priartėti prie savo išsikeltų planų.
„Įmonė „Silvestica“ ketino Lietuvoje investuoti 50 milijonų eurų. Tai leistų įsigyti apie 12 tūkst. ha miško. Taigi, nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis 1,5 tūkst. ha apribojimas yra kliūtis planams įgyvendinti“, – 15min sakė „Silvestica Green Forest Lithuania“ atstovė Viktorija Tiuleneva.
Vienas didžiausių sandorių, įvykusių šioje rinkoje šiemet – „Silvestica Green Forest Lithuania“ įsigytas 4,3 tūkst. hektarų miško paketas iš turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ valdomo „INVL Baltijos miškų fondo I“.
Skubėjo išsiparduoti, kad atiduotų grąžą investuotojams
Rinkos dalyvių vertinimu, fondas planavo veikti penkerius metus, tačiau reaguodamas į įsigaliosiantį 1,5 tūkst. ha draudimą nutarė parduoti sukauptus plotus po trejų veiklos metų.
Įsigaliojus draudimui iškiltų grėsmė sukaupto portfelio likvidumui, nes vienam pirkėjui parduoti daugiau nei 4 tūkst. hektarų miškų nebebūtų galimybių – plotą reikėtų skaidyti per kelias įmones, tad ir uždirbti pavyktų mažiau.
Vienas didžiausių šių metų sandorių – „Silvestica“ įsigytas 4,3 tūkst. hektarų miško paketas iš „INVL Baltijos miškų fondo I“.
„INVL Baltijos miškų fondas I“ iš investuotojų buvo pritraukęs 15 mln. eurų. Nors sandorio suma neatskleidžiama, fondo atstovai tvirtina, kad iškeltus grąžos tikslus jiems pavyko pasiekti.
„Galime pasakyti, kad viršijome iškeltus grąžos tikslus. Preliminariu vertinimu, vidutinė metinė fondo grynoji grąžos norma (angl. IRR) siekė daugiau kaip 25 proc.“, – pranešime spaudai cituotas „INVL Baltijos miškų fondo I“ investicinio komiteto pirmininkas Martynas Samulionis.
Tiesa, išpardavęs sukauptus plotus, lietuvių investicinis fondas ir vėl pirks miškus. Tikėtina, kad šį kartą kaups mažesnius, iki leistinos 1500 ha siekiančius miškų portfelius.
„Toliau tęsime investavimą į mišką Lietuvoje, laikydamiesi nustatytų reikalavimų. Taip pat planuojame naują fondą, kuris investuotų į mišką bei žemės ūkio paskirties žemę Baltijos šalyse bei kitose Europos Sąjungos šalyse, atitinkančiose tikėtinos grąžos, tvaraus ir saugaus investavimo kriterijus“, – sakė M. Samulionis.
Per metus įsigijo 2,5 tūkst. ha
Tūkstančiais hektarų šiais metais savo valdas padidino ir kitos užsienio kapitalo bendrovės.
„GreenGold“ fondo vadovas Simonas Žebrauskis 15min sakė, kad per šiuos metus įsigijo apie 2-2,5 tūkst. ha miško ir iki metų pabaigos tikisi iš viso turėti sukauptą 7,5 tūkst. ha plotą.
„Plėtėmės tuo pačiu tempu, kaip ir kasmet. Niekur neskubame, nes tai ilgalaikė investicija – kol įstatymas leidžia, tol perkame“, – sakė jis.
Tarp aktyviausiai šiemet apsipirkinėjusių įmonių minėtos „GreenGold“, „Santakos miškai“ ir „Silvestica“.
S.Žebrauskis pridūrė, kad šiemet galėjo įsigyti šiek tiek daugiau miško, nes pasiūla rinkoje buvo padidėjusi – taip didesnius plotus sukaupę savininkai reagavo į galimą kainų kritimą.
Sukauptame plote fondas planuoja ūkininkauti, o tolesnes investicijas nukreipti į kitas šalis – ypač Latviją ir Estiją.
O skirtingiems investuotojams atstovaujančio fondo „HD forest“ vadovas D.Mozgeris tvirtino, kad viena didžiausių jų atstovaujamų įmonių – „Danamiškas“ šiuo metu turi sukaupęs apie 4 tūkst. ha miško.
„Įsigijome vieną, kitą, trečią sklypuką, kuris yra kaimyninis ar vertas dėmesio, bet jokio karštligiško pirkimo nebuvo“, – sakė pašnekovas.
Beje, aktyvūs didžiųjų miško savininkų apsipirkimai visos rinkos neišjudino – šiemet per tris ketvirčius miškų paskirties žemės sklypų įsigyta netgi mažiau nei pernai.
„Registrų centro" duomenimis, 2019 m. per tris ketvirčius sudaryta 3835 sandoriai, kuriais perleista 6375 miškų paskirties žemės sklypai. 2018 m. tuo pačiu metu – 3 897 sandoriai, kuriais parduota 6 675 tokių sklypų. Tiesa, didžiausias aktyvumas rinkoje vyko metų pabaigoje, tad metinė statistika gali atrodyti kitaip.
IKEA miškų nebepirko nuo rugpjūčio
Nors dauguma didesnių rinkos dalyvių šiemet skubėjo pasididinti valdomus plotus, priešingos nuomonės laikėsi didžiausia miškų savininkė Lietuvoje – IKEA grupės įmonė. Pirmą pusmetį aktyviai miškus pirkusi įmonė po Seimo sprendimo įvesti 1,5 tūkst. ha nuosavybės ribojimą sustabdė bet kokią plėtrą.
Būtent šios įmonės per keletą metų sukauptos dešimtys tūkstančių hektarų ir paskubino Seimo narius nerti apynasrį šio sektoriaus verslininkams. Tokį įstatymą siūlę Seimo nariai argumentavo, kad leidus sukaupti dešimtis tūkstančių hektarų miškų vienose rankose kyla pavojus šalies nacionaliniams saugumui – pavyzdžiui, jeigu tokie plotai būtų parduoti Lietuvai priešiškai šaliai.
IKEA grupei priklausančios „Ingka Investments Lithuania“ (buvusios „IRI Investments Lithuania“) atstovai 15min tvirtino, kad įmonė turi įsigijusi 27 tūkst. ha miškų, tačiau šio ploto nedidino nuo rugpjūčio – vos tik buvo paskelbta apie įstatymu nustatytą miškų pirkimo ribojimą.
„Mes atidžiai sekėme vykusias diskusijas ir supratome visuomenės valią dėl miškų pirkimo. Būtent dėl šios priežasties mes dar rugpjūtį nusprendėme sustabdyti įsigijimus Lietuvoje, nors ribojimai įsigalios kitais metais. Tad taip, šia prasme mūsų įsigijimai buvo paveikti teisinių pokyčių. Kita vertus, mes neturėjome planų įsigyti konkretaus hektarų skaičiaus – mūsų įsigijimai priklauso nuo rinkoje pasitaikančių galimybių“, – 15min atsiųstame atsakyme rašo „Ingka Investments“ miškų investicijų portfolio vadovas Andriy Hrystyukas.
Mes atidžiai sekėme Lietuvoje vykusias diskusijas ir supratome visuomenės valią. Dėl to rugpjūtį sustabdėme miškų įsigijimus, – sakė IKEA grupės įmonės atstovas.
Lygiai tokios pačios strategijos laikėsi ir antra pagal dydį Lietuvos miškų valdytoja – suomių „Dasos Capital“. Šios įmonės atstovas Lietuvoje Romas Sadauskas tvirtino, kad šiemet „Dasos Capital“ pirmoje metų pusėje įsigijo apie 300 ha miško, tačiau Seimui priėmus ribojimą, miškų pirkimus sustabdė. Šiuo metu įmonė valdo apie 15 tūkst. ha.
„Kai sprendimas buvo priimtas neleisti po sausio 1 d. įsigyti daugiau miškų nei 1,5 tūkst. ha, mes įsigijimus sustabdėme, išskyrus atvejus, kur buvome pasirašę įsipareigojimus pirkti sklypus. Jei yra tokia politinė valia sustabdyti įsigijimus ir užsienio kapitalo veržimąsi į Lietuvą, taip ir padarėme“, – komentavo R.Sadauskas.
Jis tvirtino, kad investuotojai prieš įsigaliojant draudimui ketino iš viso Lietuvoje dar įsigyti iki kelių tūkstančių hektarų miško.
IKEA turimo miško neparduos
IKEA grupei priklausančios įmonės ir „Dasos Capital“ atstovai taip pat patvirtino, kad investuotojų planai Lietuvoje yra ilgalaikiai, todėl sukaupto miško plotų neketinama parduoti.
„Esame atsakingi valdytojai, todėl mūsų planai yra ilgalaikiai ir, žinoma, veiksime teisės aktų rėmuose. Stebėsime, kaip keisis teisės aktai, bet planuojama išlaikyti savo nuosavybę ir tvarkyti ją kuo geriau“, – tvirtino A.Hrystyukas.
Beje, šį rudenį paskelbtas žurnalo „Reitingai“ ir portalo „Delfi“ sudarytas didžiausių miško savininkų Lietuvoje sąrašas atskleidė, kad IKEA pagal sukauptus miškų plotus Lietuvoje užėmė pirmą vietą. Antroje vietoje buvo „Dasos Capital“ (14,6 tūkst. ha), trečioje – „Dzūkijos miškas“, kartu su akcininkais valdantis apie 10 tūkst. ha miško. Ketvirtą vietą užėmė verslininkas Gintautas Zinkevičius (7-7,5 tūkst. ha), o penketuką užbaigė „Dzūkijos mediena“ (7 tūkst. ha). Šeštoje vietoje atsidūrė „Forestus“ akcininkas Marius Šabūnas, valdęs 6 tūkst. ha miškų.
Susitelkė į Vokietijos rinką
Prognozuodami, kas Lietuvos miškų sklypų rinkos laukia nuo 2020 metų, 15min kalbinti šios rinkos dalyviai minėjo, kad būdų apeiti įsigaliosiantį ribojimą yra ne vienas, tad, tikėtina, kad bent jau kai kurie lietuvių verslininkai ir toliau plės savo valdas. Tuo tarpu skaidrumo ir informacijos apie tikruosius miškų savininkus Lietuvoje dar labiau sumažės.
Miško įsigijimo ribojimas pakoregavo ir įmonės „Forestus“ vadovo bei akcininko M.Šabūno planus.
Yra įstatymas, yra apstatymas, kam reikėjo miško, tas ir pirks, – sakė M.Šabūnas.
Nusivylęs Seimo narių sprendimais ambicingų planų Lietuvoje turėjęs verslininkas savo dėmesį rugpjūtį nukreipė į Vokietiją. Visgi jis tikino neatsisakantis planų ir toliau pirkti miškus Lietuvoje.
Kelias miškininkystės įmones valdantis verslininkas atskleidė, kad iki gruodžio 31 d. ne tik aktyviai perka miškus Lietuvoje, bet ir konsoliduoja plotus vienose įmonėse, kitas stengdamasis „atlaisvinti“. Pasak jo, apeiti nuo sausio 1 dienos įsigaliosiantį įstatymą yra daug būdų.
„Kas pirko mišką, tas ir pirks, kam nereikėjo miško, tas ir nepirks. Mes pirksime ir toliau – kokiomis sąlygomis, nežinau, bet tikrai pirksime. Mūsų šis įstatymas nesustabdys. O šiai dienai perku miškus Vokietijoje, planuojame ten įsitvirtinti ir įsigyti apie 10 proc. Vokietijos miškų“, – 15min dėstė M.Šabūnas.
Verslininkas pasakojo ketinantis į Vokietiją iškelti ir savo verslą, išsivežti darbuotojus, o lietuviškos įmonės veiklą sustabdyti. Priimtu miško nuosavybės ribojimu pasipiktinęs verslininkas sakė, kad šį įstatymą bus lengva apeiti, nes miškus galės pirkti formaliai nesusijusios, užsienyje registruotos įmonės.
„Yra įstatymas, yra apstatymas, kam reikėjo miško, tas ir pirks. Tas įstatymas akių dūmimas ir nelabai logiškas. Lietuva – bananų kraštas, kuriame labai sudėtinga dirbti. Va, įstatymas išleistas, viskas apsunkinta iki negaliu, biurokratija labai sudėtinga. Yra ir kitų šalių, kur galime kaupti miškus. Lietuvos rinka su savo įstatymu nelabai įdomi“, – nusivylimą liejo M.Šabūnas.
S.Mozgeris pritaria, kad lietuviai ras ne vieną būdą apeiti įsigaliosiantį draudimą.
„Yra visokių išradingų sprendimų nuo sausio 1 dienos nepažeidžiant įstatymų gyventi toliau. Lietuviai išradingi. Užsieniečiai nesupranta, kaip galima nesilaikyti teisės aktų, bet lietuvaičiai ras įvairių variantų – taip, kaip rado būdų įsigyti žemės ūkio naudmenų“, – atkreipė dėmesį S.Mozgeris.
Tuo tarpu M.Šabūnas tvirtino, kad dėl šio įstatymo labiausiai kentės smulkūs miško savininkai, nes miško kainos esą kris perpus.
„Kentės paprastas žmogus, kuris turi mišką. Nebepirks nei IKEA, nei „Invalda“, nei švedas, tai žmogus eis ratais, bet niekam nereikės jo miško. Jei dabar kainos siekia 5-6 tūkst. eurų už hektarą miško, tai kris iki 2-3 tūkst. eurų. Tai tik laiko klausimas“, – piktinosi M.Šabūnas.
