Sunkvežimių ir traukinių avarijos jūrų uoste – galvos skausmas vežėjams ir teisėjams

„Prašome padėti užkirsti kelią būsimoms nelaimėms ir apginti mūsų bei kitų transporto bendrovių ir vairuotojų interesus, nes „Klasco“ bendrovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi ir teismų bei kitų valstybės institucijų nuolaidžiavimu ar palaikymu, nemato reikalo savo darbą ir eismą organizuoti taip, kad krovinį atvežę vairuotojai nerizikuotų savo sveikata ir gyvybe ar transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu“, – į 15min redakciją kreipėsi bendrovės „Jolvalda“ direktorius Valdas Antanaitis.

Taip emocingai įmonės vadovas iki šiol nusiteikęs dėl eismo įvykio, bendrovės „Klasco“ teritorijoje įvykusio dar 2016 metų spalio mėnesį.

Teismai vyksta iki šiol. Kol kas vieninteliu kaltu ir atsakingu asmeniu yra pripažintas sunkvežimio vairuotojas.

„Savo interesus bandėme apginti Klaipėdos miesto teisme, Klaipėdos apygardos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme. Sostinės teisme visas dėmesys sutelktas į tai, kad mūsų prašymas neadekvatus, o esminis mūsų prašomas išnagrinėti dalykas paliktas nenagrinėtas“, – nusivylimo neslėpė 15min pašnekovas.

„Jolvalda“ Vilniaus teisme prašė priteisti solidariai iš atsakovių (akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) iš viso 14 770,50 Eur patirtos žalos kompensaciją, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Valstybinė geležinkelio inspekcija tuomet įvykio tyrimo nesiėmė, nors, kaip teigia V.Antanaitis, ankstesnę labai panašią avariją įvertinusi Inspekcija buvo pripažinusi krovos darbų organizatorių, t.y. bendrovę „Klasco“.

Šiuo atveju skirtingų rūšių transporto priemonių susidūrimą analizavo tik kelių policija, kurios pareigūnai nustatė tik „Jolvaldos“ vilkiko vairuotojo kaltę.

„Prašėme teismo išreikalauti vaizdo medžiagą (teritorija filmuojama), bet nei vieno mūsų prašyto įrodymo negavome. Teismas vadovavosi tik tuo, kad kelių policija nustatė, jog kaltas mūsų vairuotojas, nes kirto kelio kraštą žyminčią juostą, nors logiškai peršasi išvada, kad nuobauda turėtų būti skiriama už Konkretų kelių eismo taisyklių punkto pažeidimą“, – piktinosi įmonės vadovas.

Teismas vadovavosi tik tuo, kad kelių policija nustatė, jog kaltas mūsų vairuotojas.

Klaipėdos apskrities policijos nutarime rašoma, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas – UAB „Jolvalda“ vairuotojas A.G. paliko stovėti vilkiką su puspriekabe, nesilaikydamas saugaus atstumo prie traukinio bėgių, dėl ko šilumvežis, stumdamas vagonus, kliudė juos ir apgadino. Vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam skirta bauda.

Teismas Vilniuje: neteisėti veiksmai neįrodyti

Klaipėdos teismai šio policijos nutarimo dėl vairuotojo kaltės nepanaikino, tačiau „Jolvaldos“ atstovai nenuleido rankų ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Tačiau ir čia nieko nepešė.

Teismas pažiūrėjo paprastai: remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotomis aplinkybėmis dėl vairuotojo atsakomybės, eismo įvykį lėmė sunkvežimio vairuotojo neteisėti veiksmai, o šilumvežio vairuotojo veiksmai galėjo tik padėti sumažinti žalos dydį.

Krovos darbų derintojas davė komandą stabdyti traukinį, kai tik pamatė bėgantį žmogų, kuris įšoko į vilkiką ir užlenkė jo veidrodėlius. Tačiau sąstato greitai nesustabdysi.

„Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti šilumvežio vairuotojo parodymai, jog derintojas matė besiparkuojantį vilkiką, tačiau, kad vilkikas parkuosis pažeisdamas Kelių eismo taisykles, derintojas negalėjo nuspėti, ir davė komandą stabdyti, kai tik pamatė bėgantį žmogų, kuris įšoko į vilkiką ir užlenkė automobilio veidrodėlius. Ši situacija vyko labai greitai, kas eliminavo galimybę šilumvežio vairuotojui sustabdyti sąstatą, nors operatyvų reagavimą patvirtina ir įvykyje dalyvavusio šilumvežio važiavimo duomenų registro laikmenų šifravimo pažyma“, – rašoma bendrovės ieškinį atmetusios teisėjos Renatos Kasimovienės priimtame sprendime.

Teismas pabrėžė, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie reikštų ir pareigą atlyginti kilusią žalą.

Ieškovai pastarąjį dar neįsiteisėjusį sprendimą yra apskundę aukštesnės instancijos teismui.

„Klasco“ ieško priešnuodžio prieš neatidumą

Tuo metu 15min kreipėsi į „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ dėl komentaro, kaip ateityje galima būtų užtikrinti sklandų darbą ir išvengti tiek turto apgadinimų, tiek galbūt netgi žmonių sveikatos žalojimo atvejų.

„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kasmet numato lėšų ir iki gegužės mėnesio atnaujina eismo žymėjimo schemą, kuri nustato gabaritus nuo geležinkelio vėžės ir nuo važiuojamųjų dalių. Todėl po šio įvykio imtis kažkokių papildomų priemonių neteko.

Netolimoje ateityje, rekonstruojant Anglinės kelyną, planuojama transporto eismą teritorijoje organizuoti taip, kad mašinoms kirsti geležinkelio kelių nereikėtų. Tai padės išvengti neatidžių vairuotojų klaidų ir panašių eismo įvykių“, – rašoma „Klasco“ generalinio direktoriaus Vytauto Kauno vardu pateiktame komentare.

„Klasco“ nuotr./Vytautas Kaunas

„Klasco“ atsakyme teigiama, jog ieškovo nepagrįstus reikalavimus jau antrą kartą atmetęs teismas patvirtino, kad geležinkelio transporto eismo įvykis dėl dviejų vilkikų, vairuotojų kaltės, kurie važiavo ir sustojo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių XVII skyriaus punkto reikalavimus bei Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų reikalavimus. Juose nurodoma, jog draudžiama šalia geležinkelio kelio palikti (laikyti) bet kokius įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2,5 metro nuo kraštinio bėgio.

Ženklai – draudžiamieji bei įspėjamieji – įvykio metu buvo aiškūs ir matomi, – argumentuoja „Klasco“.

„Teismas tai pat atkreipė dėmesį į tai, kad ištisinė linija, kurią buvo kirtę ieškovo vairuotojai, žymi ir pavojingos geležinkelio zonos ribą. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas ieškovo skunde nurodytus argumentus dėl vilkiko pastatymo priežasčių (siauras kelias, pastatė vilkiką taip, kad galėtų pravažiuoti iš priekio atvažiuojantys automobiliai ir panašiai) pažymėjo, kad šie argumentai nėra pagrindas Kelių eismo taisyklėms pažeisti. Be to, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijos eismo schemoje numatyti visi gabaritiniai žymėjimai ir ženklai – draudžiamieji bei įspėjamieji – įvykio metu buvo aiškūs ir matomi“, – argumentuoja „Klasco“.