„Kas be ko, vietovė įpareigoja pasitempti“, – pripažįsta Šveicarijoje įsikūrusio automobilių serviso „Ramidonas“ vadovas Ramūnas Rudžianskas (51).
Vieno didžiausių rajone autoservisų įkūrėjas neslepia ir to, kad išvystyti verslą Jonavos pašonėje lengva nebuvo. Kita vertus, niekas juk ir nežadėjo, kad bus paprasta.
Su R.Rudžiansku bendraujame šeštadieniui jau įsibėgėjus. Šis laikas verslininkui – patogiausias, mat kitomis dienomis reikalų dirbtuvėse apstu nuo ryto iki vėlyvo vakaro.
„Kaip kuopiesi, taip ir išsikuopi“, – paklaustas, ar sėkmingai pavyko susitvarkyti su suplanuotais šios savaitės darbais, sau būdingu lakonišku stiliumi atsako „Ramidono“ vadovas.
Nežinomybė paskatino imtis veiksmų
Tokios įtemptos savaitės kaip pastaroji R.Rudžianskui – toli gražu ne naujiena. Viena kitą jos veja pastaruosius du dešimtmečius. Tiesa, kaip ir pergalės dvigubai didesnės, turint su kuo jomis pasidžiaugti, taip ir lengvesni pečius slegiantys rūpesčiai, šalia žygiuojant bendražygiams.
Valdiškų įmonių mažėjo, išlikusios buvo engiamos, skriaudžiamos, draskomos ir plėšomos. Nežinomybės – daugiau nei bet kada.
Naktinėti palinkęs prie Vakarų Europoje pirktų automobilių R.Rudžianskas nedideliame garaže pradėjo kartu su vaikystės draugu Irmantu Kulviečiu.
Verslininkai gimė ir kartu užaugo tame pačiame Šveicarijos kaime, mokėsi vienoje klasėje. Baigę mokyklą, abu gilinosi į technikos-mechanikos specialybę tuometinėje Kauno politechnikos mokykloje (dabar – KTK).
Istorinėje laikinojoje sostinėje bendraamžiai taip ir neįsikūrė – į paskaitas kiekvieną rytą automobiliu keliavo iš Jonavos rajono. Galiausiai išsiskyrė tik trejiems metams: vienas tarnavo sovietų armijos kariniame dalinyje Vokietijoje, kitas – Estijoje.
„Iki šiol prisimenu, kokie sunkūs po mokslų ir armijos atėjo laikai. Keitėsi santvarka – nebuvo aišku, kas vyks toliau. Valdiškų įmonių mažėjo, išlikusios buvo engiamos, skriaudžiamos, draskomos ir plėšomos. Nežinomybės – daugiau nei bet kada.
Tuo metu atrodė, kad tiesiog nebėra kitos išeities – tik bandyti kurti kažką savo. Suveikė, matyt, ir jaunatvinis maksimalizmas. Greičiausiai dabar jau taip neberizikuotume“, – svarsto R.Rudžianskas.
Su tais virtualiais laiškais, žinote, yra taip: kažką parašei, kažko neparašei, vienam „ok“, o kitas kitaip suprato.
Sudėtingo laikotarpio akivaizdoje ėmė regztis šiandien vieno iš didžiausių autoservisų Jonavos rajone užuomazgos.
„Turėjome paveldėtą „garažėlį“, kuriame tebuvo keli kvadratai vietos. Su Irmantu varėme automobilius iš Vakarų Europos, remontavome, dažėme, pardavinėjome. Pažįstami žmonės pradėjo prašyti paremontuoti jų turimus automobilius.
Bėgant metams, vieną dieną pamatėme, kad reikia papildonos rankų poros, nes patys nebespėjame. Antrą prisireikė šaltkalvio. Trečią – vadybininko. Taip iš „garažiuko“ 2001 m. užaugome iki įmonės, vėliau – ir autoserviso, kurio vien tik lauko teritorija užima 3,500 kv. metrų plotą“, – pasakoja R.Rudžianskas.
Tuomet jaunuoliai neturėjo nei patirties, nei išmanymo, kaip apskritai veikia verslo mechanizmai. Anot R.Rudžiansko, sunkumai ir krizės ne sužlugdė, bet priešingai – užaugino „storą odą“:
„Verslas yra toks dalykas, kuriame nuo tavęs priklauso daug, tačiau tikrai ne viskas. Savo padaro ekonominės krizės, politinė situacija. Galų gale, turi taikytis prie įstatymų, kurie kartais atrodo kvailoki. Prisiderini ir plauki pasroviui.“
Sukūrė ištisą automobilių aptarnavimo ekosistemą
Per du dešimtmečius R.Rudžiansko ir I.Kulviečio automobilių aptarnavimo verslas išsiplėtė ir apėmė bemaž visas įmanomas šio sektoriaus paslaugas.
Pradedant automobilių pirkimu, pardavimu ir remontu, prekyba naudotomis detalėmis, baigiant transporto priemonių utilizavimu. Galiausiai atsirado ir galimybė nuomotis „Ramidono“ automobilius.
„Viena paslauga natūraliai ėmė papildyti kitą. Remontuojam žmogaus automobilį, prireikia suteikti jam pakaitinį. Taip suformavome nedidelį pakaitinių automobilių parką. Pastebėjome, kad pakaitiniams atsilaisvinus, atsiranda niša juos išnuomoti. Automobiliams nutinka visko, pasitaiko, kad kai kurie tampa neberemontuojami. Gavome licenciją transporto utilizavimui.
Taip augome ir plėtėmės. Ko gero, kitaip nedideliame mieste ir neišgyvensi – nuolat tenka dairytis naujų nišų. O svarbiausia, kad force majeure situacijose šlubuojant vienai paslaugų sričiai, į priekį įmonę visuomet stumia kuri nors kita“, – pasakoja R.Rudžianskas.
Vis dar funkcionalios automobilių detalės iš sandėlio Jonavos rajone keliauja po visą pasaulį. Prekyba jomis vyksta tarptautinėje „eBay“ platformoje, ir, anot UAB „Ramidonas“ vadovo, sėkmingai:
„Biure esame pasikabinę pasaulio žemėlapį, kuriame, kaskart sulaukę užsakymo iš vis naujos valstybės, įsmeigiame vėliavėlę. Praktiškai kiekvienas Žemės lopinėlis jau turi po vėliavėlę. Neslėpsiu – džiugina.“
Iš pandemijos išplaukti pavyko sausiems
Pavasarį visą pasaulį, o kartu ir Lietuvą, sukausčiusį koronaviruso pandemijos laikotarpį Šveicarijos įmonei išgyventi pavyko be didesnių nuostolių. Tai, pasak R.Rudžiansko, lėmė būtent su bendražygiu I.Kulviečiu sukurta automobilių serviso ekosistema.
„Kiek žinau, valstybė smulkiems verslams pasiūlė pagalbą imant paskolas mažomis palūkanomis ar kurį laiką apskritai be jų. Labai ir nesigilinau – mūsų rodikliai krito ne daugiau 10 proc., todėl nė nebūtume galėję pretenduoti į lengvatas. Karantino metu automobiliai vis tiek gedo, buvo perkami ir tobulinami nauji, ruošiami techninei apžiūrai, todėl dirbome.
Turbogreitį ir apimtis įgijo detalių prekyba „eBay“ platformoje. Neskelbėme nė vienos prastovų dienos, neatleidome darbuotojų“, – pabrėžia 15min pašnekovas.
Vieną dieną pamatėme, kad reikia naujos rankų poros, nes patys nebespėjame. Antrą prisireikė šaltkalvio. Trečią – vadybininko.
Teikiamų paslaugų kompleksiškumas – ne vienintelis faktorius, lėmęs tai, kad UAB „Ramidonas“ išsikovojo tvirtas pozicijas rinkoje.
R.Rudžiansko įsitikinimu, veiksmingiausias faktorius – užmegztas artimas ilgametis santykis su partneriais, tiekėjais ir klientais:
„Karantino metu užsivėrė valstybių sienos, bet mums tai nesukėlė nesklandumų. Reikalus derinome telefonu, bekontakčiu būdu partneriai siuntė mums automobilius į Lietuvą. Daug ilgamečių partnerių turime ir vietoje, ir užsienyje, o santykių mezgimas su jais prasidėjo gyvu bendravimu, susitikimais prie kavos puodelio.
Galiu duoti patarimą verslauti bandančiam jaunimui, kuris jau net telefonu nebekalba, tik elektroniniais laiškais bendrauja. Su tais virtualiais laiškais, žinote, yra taip: kažką parašei, kažko neparašei, vienam „ok“, o kitas kitaip suprato. Akių kontaktas, gyvas pokalbis daug galingesnis negu elektroniniai laiškai.“
„Ramidono“ elektroninio pašto dėžutę kartas nuo karto pasiekia nauji bendradarbiavimo pasiūlymai. Tiesa, tokiu atveju įprastai sandoriai taip ir neįvyksta.
„Gal kartais bando suvilioti patraukliais pasiūlymus, bet kol akyse patys nepasirodo, mes neužkimbam. Su tais, kurie atvyksta pasikalbėti, randam kontaktą ir bendraujam“, – akcentuoja verslininkas.
Feisbuko neturi, bet įsivedė išmaniąsias sistemas
Nuo pirmųjų veiklos metų „Ramidono“ įkūrėjai R.Rudžianskas ir I.Kulvietis išlaiko šventinę tradiciją ir sveikina savo partnerius Lietuvoje bei užsienio šalyse. Gruodžio pradžioje bendražygiai registruotu paštu siunčia kalėdinius atvirukus.
„Kai prieš dvidešimt metų partneriams siuntėme kalėdinius atvirukus, tereikėjo 5 vokų, – prisimena R.Rudžianskas. – Pastarąjį gruodį išsiuntėme 200.“
Pasirodo, kad ne vien elektroninių laiškų, bet ir socialinio tinklapio „Facebook“ jonaviškiai mechanikai kol kas neprisijaukino.
Verslas yra toks dalykas, kuriame nuo tavęs priklauso daug, tačiau tikrai ne viskas.
Įmonės paskyra egzistuoja, tačiau vadybininkai ją naudoja daugiausia su automobilių nuoma susijusiems reikalams tvarkyti.
„Toks tas jaunimas – sugrįžo iš užsienio, nusileido lėktuvu Lietuvoje, įsivedė į internetą „automobilių nuoma“ ir susirado mus“, – pastebi R.Rudžianskas.
Nors socialiniai tinklai ir virtualus bendravimas „Ramidono“ biure neprigijo, pažangūs technologiniai sprendimai dirbtuvėse bei sandėlyje diegiami ir atnaujinami sistemingai.
„Negali sakyti, kad atsiliekam nuo technologijų. Šiuolaikiškoms kompiuterinėms programos skiriame dideles investicijas. Esame sukūrę vidinę savo paieškos sistemą. Sandėlyje turime apie 90 tūkst. detalių, visos jos sufotografuotos, susistemintos.
Kiekviena detalė turi savo lentyną, aukštą joje ir dėžutę. Daiktai pas mus nesimėto bet kaip. Tiksliai žinome, kuris varžtelis kur yra ir kokia jo kaina“, – techniniais sprendimais dalijasi R.Rudžianskas.
Neramina jaunoji karta
Vienok, technologinė pažanga nueitų perniek, jeigu ne su ja dirbantis kompetentingų specialistų būrys. Viename didžiausių Jonavos rajono autoservisų darbuojasi 44 žmonės.
„Turime „veteranų“, kurie įmonėje nuo pirmųjų veiklos metų. Turime ir tokių, kurie pas mus užaugo, prieš tai atėję iš profesinių mokyklų. Augdami mokėsi, tapo patikimais darbuotojais, bendradarbiais, galiausiai – ir draugais. Tačiau su jaunimu kuo toliau, tuo sudėtingiau. Kartų skirtumai ryškūs, ir, stebint šią situaciją, man darosi šiek tiek neramu – jeigu ir toliau taip, kaip rinka atrodys po dvidešimties metų?
Šiandien sulaukiame patirties neturinčio jaunimo, kuris išsyk reikalauja 1000 eurų į rankas“, – apgailestauja UAB „Ramidonas“ įkūrėjas.
15min pašnekovui tekę viešėti tikrojoje Šveicarijoje, vidurio Europos valstybėje, kurioje įspūdį jam paliko vietos verslininkų priimami sprendimai:
„Jie „perka“ protingas galvas vietoje to, kad augintųsi savo. Samdo vokiečius, tuos pačius lietuvius inžinierius. Geriau iškart sumoka profesionalui, negu užsiima su trim studentais. Nežinau, ar tai yra gera ir sektina praktika. Juk iš kitos pusės – kaip išmokinsi, taip ir turėsi. Kita vertus, man šiek tiek pikta ant meistrus rengiančių Lietuvos profesinių mokyklų.
Susidaro toks vaizdas, kad dalis jų dirba tik idant susirinktų mokinių krepšelius. Valstybė investuoja didelius pinigus į mokymo centrus, mokyklas, kurios viename kurse paruošia vieną–du gerus meistrus. Ne kartą pasitaikė, kad jaunimas iš profesinių mokyklų pas mus iš naujo porą–trejetą metų mokėsi, kol galiausiai suprato, kaip reikia teisingai dirbti.“
Konfliktai ir pinigai draugystės nesugriovė
R.Rudžianskas atviras – nuo bendrovės įregistravimo 2001-aisiais, bičiulių kuriamam verslui teko ne kartą pasivažinėti amerikietiškaisiais kalneliais. Būta ir pakilimų, ir nuosmukių, ir nemigos naktų nežinant, ką ruošia rytojus.
Galbūt daug ką lėmė tai, kad nuo dienos „numeris vienas“ nei man, nei Irmantui tai nebuvo tik trumpalaikis projektas.
Nepaisant sunkumų versle, neretai išsiskiriančių dviejų įmonės savininkų nuomonių ir galiausiai sparčiai kilti pradėjusios pajamų kreivės, R.Rudžiansko ir I.Kulviečio bičiulystė neiširo.
„Sakyčiau, priešingai – iššūkiai tik sustiprino. Į verslą pamažu įsitraukė ir mūsų šeimų nariai. Kartais ir patys sau užduodam klausimą, kaip gali sektis tokį ilgą laiką, kai aplinkui šitiek kritusių verslų, susipykusių partnerių. Matyt, nebuvo tie žmonės tokie jau draugai.
Aišku, pasitaiko dalykų, ties kuriais mūsų su Irmantu nuomonės išsiskiria kardinaliai, tačiau vis tiek kalbame, tariamės, išdiskutuojame iki galo ir prieiname prie vienokio ar kitokio sprendimo. Galbūt daug ką lėmė tai, kad nuo dienos „numeris vienas“ nei man, nei Irmantui tai nebuvo tik trumpalaikis projektas“, – patikina R.Rudžianskas.
