Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Susisiekimo ministerija iš Kelių direkcijos tikisi spartesnio darbo

Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos automobilių kelių direkcija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nuo kitų metų akcine bendrove tapsianti direkcija turėtų keisti darbo metodus, pirmadienį pranešė ministerija.

„Kelių direkcija turėtų pamiršti biudžetinės įstaigos darbo metodus ir rengtis tapti akcine bendrove – veikti efektyviau, lanksčiau ir pažangiau, sparčiau reaguoti į rinkos teikiamas galimybes“, – pranešime sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nurodoma, kad įmonė turi laiku įgyvendinti valstybei svarbius projektus: rekonstruoti „Via Balticos“ ruožą Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos siena ir magistralinį kelią A14 Vilnius–Utena, pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai rekonstrukciją.

Tikimasi, kad direkcija užtikrins ir kitų valstybei svarbių kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Pirmenybė turės būti teikiama dvejopos paskirties kelių infrastruktūros projektams, kurie būtų naudojami ir civiliniam, ir kariniam mobilumui bei pasienio keliams, tvarkomiems pagal Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.

Tarp svarbiausių direkcijai keliamų uždavinių per artimiausius kelerius metus pabrėžiamas sprendimų priėmimo greitis.

„Esant blogai kelių būklei ir turint ribotas finansavimo galimybes, nebegalime skęsti procesuose, ilgose procedūrose. Reikia matyti prioritetinius šalies poreikius, aktyviau dirbti su rangovais, sklandžiau planuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus, nuolat ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Svarbu, kad didėtų įmonės veiklos efektyvumas, kokybė ir sprendimų priėmimo greitis“, – sakė M.Skuodis.

Nurodoma, jog už būsimai bendrovei keliamų lūkesčių ir tikslų įgyvendinimą atsakys įmonės valdyba ir vadovas.

Šiais metais Lietuvos keliams skirta 543,2 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, iš jų 363,9 mln. eurų skirta LAKD valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti, taisyti ir prižiūrėti.

Pernai liepą Seimas pritarė, kad Kalių direkcija ir dar keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis, planuojama, kad jų statusas keisis nuo 2023 metų. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?