Dėl ekonominių sankcijų sutarus Europos Sąjungos šalių lyderiams, bendrija praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti, į kokius sektorius turėtų būti nutaikomi nauji apribojimai.
Sankcijos Baltarusijai įvedamos po to, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske ir sulaikė tinklaraštininką Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą.
Vienas svarstomų variantų yra uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdos uostą. Šioje šalyje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje tokių trąšų gamyklų „Belaruskalij“.
„Baltarusija yra stambi kalio trąšų eksportuotoja: 2,5 milijardo dolerių. Viskas keliauja per Baltijos šalis. Tai lengva kontroliuoti, jeigu iš tikrųjų nori“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tokias galimas sankcijas praėjusį penktadienį Lisabonoje aptarė ES šalių užsienio reikalų ministrai.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad sankcijos gali apimti ne tik trąšų eksportą, bet daugiau ekonomikos sektorių.
„Tai ir naftos produktų, ir tabako, ir energijos sankcijos, naftos, naftos tranzito galimos sankcijos, taip pat netgi ir finansinės. Tad kalbame tikrai apie nemažą sąrašą įvairių sektorių, kurie gali būti sankcionuoti“, – kalbėjo ministras.
G.Nausėdos skeptiškumas
Lietuvos vyriausybė kol kas nekomentuoja, ar sutiktų su kalio trąšų eksporto per Klaipėdos uostą draudimu.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad tokiu sprendimu džiaugtųsi Rusija, ir išsakė abejonių, ar tokios sankcijos turės realų poveikį A.Lukašenkos režimui.
„Labiausiai dėl tokios priemonės tikriausiai džiaugsis Rusija, kuri kaip tik dabar stengiasi nukreipti visus krovinius į alternatyvius uostus“, – praėjusį ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Šiuo atveju nuostolių patirtų kas tik nori, bet ne Baltarusijos režimas. Tad klausimas, ar šios priemonės pasiekia tą tikslinį rezultatą, kurio mes siekiame“, – pridūrė jis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ragina neskubėti su išvadomis.
„Mes neturėtume užbėgti už akių, lygiai taip pat ir prezidentas neturėtų užbėgti už akių, mes turime laukti bendro ES pasiūlymo, – 15min laidoje „Versus“ sakė parlamentaras. – Jeigu Briuselis pateiks tokį pasiūlymą, mes jį rimtai svarstysime“.
Jis tvirtino, kad tokioms sankcijoms, kurias Baltarusijai ruošiasi įvesti ES, nėra net teisinės bazės.
„Ji dabar yra kuriama ir tik dabar prasideda diskusija, kokie sektoriai yra arčiausiai režimo, iš ko jis pelnosi labiausiai“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
„Tai bus sprendimas, kurį turės priimti 27 šalys. Bus žiūrima, kaip įvesti sankcijas, kurios labiausiai paveiktų režimą, o ne pačias ES šalis“, – teigė politikas.
Praras milijonus, atleis darbuotojus
Lietuvos įmonės jau skaičiuoja galimus praradimus dėl sankcijų baltarusiškų kalio trąšų eksportui.
Pajamos iš tokių trąšų pernai sudarė apie 16 proc. visų valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ pajamų, gautų už krovinių pervežimo paslaugas.
Žinoma, kompensuoti prarastus Baltarusijos krovinių srautus užtruks ne vienerius metus.
Iš viso iš „Belaruskalij“ krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ 2020 metais uždirbo 61 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad poveikis įmonei bus didelis, bet esame pasiruošę įvairiems scenarijams“, – 15min sakė įmonės atstovas Martynas Burba.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ atidžiai stebi diskusijas dėl sankcijų, vertina galimą poveikį ir palaiko ryšį su Susisiekimo ministerija bei kitomis institucijomis.
M.Burba tvirtino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau anksčiau baltarusiškų krovinių pervežimo veiklą laikė kaip turinčią aukštą verslo riziką, todėl pastaraisiais metais stengiasi diversifikuoti klientų ratą.
„LTG Cargo“ pernai įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje, šiemet pradės intermodalinius pervežimus į Vakarų Europą, pasirašė preliminarius susitarimus su potencialiais klientais Ukrainoje dėl lokomotyvų nuomos.
„Žinoma, kompensuoti prarastus Baltarusijos krovinių srautus užtruks ne vienerius metus“, – sakė M.Burba.
Dėl kalio trąšų eksporto draudimo nuostolių patirs ir valstybės valdomas Klaipėdos uostas. Jame pirmąjį šių metų ketvirtį šios trąšos sudarė daugiau nei ketvirtadalį visos krovos, rodo įmonės 15min pateikta statistika.
Vis dėlto labiausiai nukentės „Belaruskalij“ ir verslininko Igorio Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas. Beveik 100 proc. didžiausios Klaipėdoje veikiančios krovos kompanijos pajamų sudaro uždarbis iš baltarusiškų kalio trąšų krovos.
Terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas sako, kad net ir įvedus sankcijas įmonė mėgintų tęsti veiklą.
„Atleisime dalį darbuotojų, krausime grūdus, konkuruosime, dirbsime rinkoje“, – 15min sakė Birių krovinių terminalo generalinis direktorius.
Jis tvirtino iš anksto nepriiminėsiantis jokių sprendimų dėl įmonės ateities ir laukia politikų verdikto.
„Niekada negyvenau kategorijomis, kas būtų, jeigu būtų. Man ką, dabar pradėti su klientais potencialiais kalbėti? Verslo pasaulyje taip niekas nesielgia“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Birių krovinių terminalas pernai gavo beveik 91 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 16 mln. eurų pelno.
Lietuva rizikai atspari, bet transporto sektorius – ne
Ekonomistai sako, kad prekybinių ryšių apribojimas su Baltarusija neturėtų didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, tačiau transporto sektorius smūgį pajustų.
-
ES ruošia ekonomines sankcijas Baltarusijai: kokios jos bus ir kaip paveiks Lietuvą?
-
G.Landsbergis: naujos sankcijos Baltarusijai gali apimti daug sektorių
-
G.Nausėdos interviu „Bloomberg“: „Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje“
-
D.Kreivys: svarstant sankcijas Baltarusijai svarbus dujų tranzitas į Karaliaučių
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad ekonominių santykių įšaldymo pasekmės šaliai „kainuotų“ 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per trejus metus.
„Esame šitai geopolitinei rizikai ir iššūkiui atsparūs“, – 15min laidoje „Versus“ sakė Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, sankcijų nuostoliai Baltarusijai būtų didesni, kalio trąšų krovos greitai perkelti į Rusijos uostus nepavyks, nes tam reikia specifinės infrastruktūros.
Vis dėlto Lietuvos transporto ir logistikos infrastruktūra taip pat nėra lanksti ir istoriškai tarnavo pervežant baltarusiškas prekes, todėl geležinkelių ir uosto priklausomybė nuo Baltarusijos krovinių ir su tuo susijusi rizika egzistuoja jau seniai, tvirtino ekspertė.
„Matyt, tai yra daugiau politinis klausimas, o ne ekonominis, nes turėti nuolat tokią rizikingą, įnoringą ir sunkiai prognozuojamą verslo partnerę nėra sveikas verslo modelis“, – sakė ekonomistė.
„Reikėtų mažinti priklausomybę nuo tokios rizikingos rinkos ir ieškoti alternatyvų“, – pridūrė ji.
