Antradienį Vilniaus kogeneracinę jėgainę baigianti statyti „Ignitis grupė“ pranešė nutraukianti sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos bendrove „Rafako“, atsakinga už jėgainės biokuro įrenginių statybą.
Tokį žingsnį „Ignitis grupė“ žengė įvertinusi, kad įmonė finansiškai ir techniškai nepajėgi atlikti darbus.
Tačiau toks sprendimas nuostolių atnešė ir Lietuvos statybos bendrovėms su kuriomis lenkų įmonė neatsiskaitė už jau atliktus didelės apimties subrangos darbus.
Bendra „Rafako“ įsiskolinimų suma lietuvių bendrovėms siekia per 1 mln. eurų. 15min gautais duomenimis, tarp šių įmonių patenka “Dzūkijos statyba“, kuriai įsiskolinimas siekia apie 350 tūkst. Eur, taip pat „Montuotojas", „Axis Tech“, „EER“, „Ulava“ ir kitos bendrovės.
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pastebi, kad atvejai, kai viešųjų pirkimų konkursą laimi užsienio bendrovė, nepajėgi įvykti savo įsipareigojimų, kartojasi nuolat. Tarp tokių pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcija, Kauno stadionas.
Siūlo vertinti įmonių pajėgumus
LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad dėl tokių atvejų kaltos viešųjų pirkimų konkurso spragos, tad ragina vadovautis ne vien mažiausios kainos kriterijumi, bet taip pat vertinti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių statybos įmonių techninius ir finansinius pajėgumus, mokamą darbo užmokesčio vidurkį, ar įmonė turi sutartis su reikalingu kiekiu statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.
„Apmaudu dėl Lietuvos statybininkų asociacijos narių, kurie pateko į keblią situaciją ir turi patirti nuostolius šiame valstybinės reikšmės projekte. Kaip rodo statistika, pasirinkusi paslaugos teikėją, kuris pirkimų metu pasiūlė mažiausią kainą, valstybė rizikuoja mokėti du kartus“, – atkreipė dėmesį D.Gedvilas.
Pasak jo, mažiausios kainos kriterijus, standartizuotų sutarčių nebuvimas ir neįvertinimas ar įmonė apskritai yra pajėgi atlikti darbus – pagrindinės ydos, kamuojančios viešųjų pirkimų procesą ir lemiančios komplikuotą projektų įgyvendinimą.
D.Gedvilas atkreipia dėmesį, kad šiandien viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj.
„Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir konservuojant neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras“, – teigė D.Gedvilas.
Jis priminė, Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projekto pamokas, kai rangove buvo išrinkta mažiausią kainą konkurse pasiūliusi Turkijos statybų bendrovė arba Gedimino kalno rekonstrukciją, kur darbus vykdė nelegalūs užsienio bendrovės darbininkai.
„Todėl akivaizdu, kad būtina kuo skubiau koreguoti viešųjų pirkimų teisės aktus“, – ragino D.Gedvilas.
LSA prezidentas apgailestavo, kad šiandien viešuosiuose pirkimuose susiformavusi praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiems „feniksams“.
„Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti, neatsiskaičius su kitais projekto dalyviais. Dar didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio bendrovėms. Lietuvos praktika rodo, kad tokių rangovų laimėti projektai dažnai baigiasi nesėkme užsakovams: statybos lieka neužbaigtos, o jeigu ir baigiamos, tai nelieka laiduotojo garantiniu laikotarpiu“, – teigia D.Gedvilas.
LSA primena, kad 2019 m. Lietuvoje egzistavo kelios dešimtys sustabdytų ir neįgyvendintų valstybinių statybos projektų, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 0,5 mlrd. Eur.
